Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P., gim., 1969-02-14, gyvenančios (duomenys neskelbtini) k. Kretingos sen., Kretingos raj., savivaldybė, J. P. prekybos įmonės savininkės, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 3 dalį, 163 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. buvo kaltinama tuo, kad 2020-05-02 13:30 val., atlikus patikrinimą nustatyta, jog ji, būdama J. P. prekybos įmonės, įm. k. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. darbdavys, leido dirbti J. K. gim. 1968-02-17, J. P. prekybos įmonėje įm. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, gėlių kioskelyje. J. P. teisės aktų nustatyta tvarka, apie tai nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nepasirašė su J. K. rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu J. P. kaltinta, kad savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio l dalyje.

Taip pat nustatyta, kad patikrinimo metu, atlikus J. P. prekybos įmonėje, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, patikrinimą, elektroninio kasos aparato dienos X ataskaitos duomenimis rastas 30 eurų trūkumas. Tokiais veiksmais įmonės vadovė J. P., būdama atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, nesiėmė visų būtinų priemonių, kurios užtikrintų grynųjų pinigų įtraukimą į apskaitą kasos aparatu, taip pat įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimą. Tokiu būdu J. P. pažeidė 2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo patvirtinimo“ 14, 15, punktų reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 164 straipsnio 3 dalyje

Taip pat atlikus patikrinimą, J. P. prekybos įmonėje, įm. k. (duomenys neskelbtini), gėlių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, dirbanti darbuotoja I. B. neapskaitė, tai yra, neįnešė į elektroninį kasos aparatą ir neišdavė fiskalinio kasos kvito, kontrolinį pirkimą atliekantiems pareigūnams. J. P. kaip įmonės savininkė, nesiėmė visų priemonių, kad darbuotojai su kasos aparatu dirbtų pagal teisės aktų keliamus reikalavimus t. y. pažeidė 2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo patvirtinimo“ 13 punkto ir 14 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 163 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. P. savo kaltę pripažino, dėl nusižengimų gailėjosi. Paaiškino, kad pardavėja, jai nežinant pasikvietė draugę, kurios ji nepažįsta, prekiauti. Ši ten buvo gal apie pusvalandį. Tuo metu įvyko patikrinimas. Supranta, kad ji yra atsakinga dėl to, kad įmonėje būtų laikomasi įstatymų. Įmonėje dirba aštuoni darbuotojai. Po šio įvykio darė susirinkimą, kurio metu aptarė su darbuotojais įvykį, išaiškino, kad kokios tvarkos jie privalo laikytis. Prašo skirti mažesnę baudą, stengsis, kad ateityje daugiau taip neatsitiktų.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą, J. P. padarytus pažeidimus pripažino, nurodė analogiškas jų padarymo aplinkybes, dėl padarytų nusižengimų gailėjosi (b. l. 18).

Tarnybiniame pranešime dėl atlikto patikrinimo J. P. PĮ nurodyta, kad 2020-05-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko A. G. pavedimu Nr. 30-IL-3027 (b. l. 11-13), atlikus kontrolinį užpirkimą ir netikėtą patikrinimą buvo nupirktos gėlės, už kurias sumokėta 7 eurai, tačiau prekybos vietoje buvusi pardavėja I. B. už įsigytas gėles neišdavė kasos aparato kvito. Taip pat patikrinimo metu, kasos aparato FE800 Nr. 0401228, pagal atspausdintą x ataskaitą grynųjų pinigų likutis stalčiuje turėjo būti 127 eurai, tačiau patikrinus faktinį pinigų likutį, rastas 30 eurų trūkumas, tęsiant patikrinimą kasos operacijų atlikimo vietoje t. y. darbastalio stalčiuje buvo rasti 507,30 Eur, kasos aparatu FE800 Nr. 0401228 neįtraukti pinigai. Be to, tęsiant patikrinimą buvo nustatyta, kad J. P. prekybos įmonės priklausančias gėles pardavinėjo ir jokio apskaitos dokumento neišdavinėjo (buvo rasti 139,40 eurų) J. K., gim. 1968m. Patikrinimo metu, pagal policijos centrinę duomenų bazėje esančius SODRA duomenis nustatyta, kad J. K., gim. 1993-01-31, t. y. nebuvo įdarbinta J. P. įmonėje (b. l. 5-6).

Analogiškas aplinkybes patvirtina ir patikrinimo metu surašytas Patikrinimo aktas (b. l. 14-17).

J. K. 2020-05-02 paaiškinime patvirtino, kad padėjo prekiauti gėlių kioskelyje dirbančiai pardavėjai, nes buvo didelis darbo krūvis, o ji laukė mašinos. Kasos kvito už suprekiautas prekes neišdavė, darbo sutarties su J. P. įmone nėra sudariusi (b. l. 19).

I. B. 2020-05-02 paaiškinime nurodė, kad paprašė padėti draugės J. K. jai padėti darbe, nes buvo didelis žmonių srautas. J. K. suprekiavo už 139 Eur. Ji tą dieną nepažįstama vyriškiui pardavė 3 rožes po 2,50 Eur, iš viso už 7,50, tačiau čekio neišmušė, nes buvo daugiau klientų, todėl skubėjo. Patikrinimo metu rastus 507,30 Eur neapskaitytų pinigų po patikrinimo įtraukė į apskaitą (b. l. 20).

Sodros duomenys apie J. P. prekybos įmonėje dirbančius asmenis patvirtina, kad J. K. nėra šios įmonės darbuotoja (b. l. 25).

UAB „S.“ pažyma ir 2019-12-31 susitarimas patvirtina, kad J. K. yra šios bendrovės darbuotoja, dirbanti pilną darbo dieną (b. l. 39-40).

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį (nusižengimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose.

Pagal DK 32 straipsnį darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, matyti, kad nuo pat įvykio fiksavimo pradžios tiek oficialiai dirbanti I. B., tiek J. K., tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. nurodė, jog J. K., kartu su I. B. dirbo šios prašymu, nes turėjo laisvo laiko ir norėjo padėti draugei, neinformavusios J. P. ir šiai nežinant. Netikėti tokiais aptartais įrodymais nėra pagrindo, nes jie logiški, atitinka įvykio seką, fiksuoti bylos procesiniuose dokumentuose, nepaneigti surinktais byloje įrodymais. Nors formaliai J. K. atliko darbines funkcijas, o J. P. neužtikrino, kad darbovietėje nedirbtų pašaliniai asmenys, su kuriais nebuvo sudaryta darbo sutartis, tačiau atsakomybei dėl inkriminuojamo pažeidimo taikymui būtina nustatytai ar tarp šių asmenų yra susiklostę santykiai turintys darbo sutarties požymių – būtent ar tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai. Byloje nėra duomenų apie J. K. ketinimą dirbti J. P. įmonėje, apie tai, kad buvo tartasi dėl darbo užmokesčio, kad ji epizodiškai padėdama savo draugei, būtų pavaldi J. P., dirbtų jos naudai ar paklustų darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. J. K. tik padėjo savo draugei I. B., kuri neturėjo darbdavio įgaliojimų leisti kitam asmeniui dirbti įmonėje. Akivaizdu, kad J. P., nežinodama apie I. B. veiksmus, negalėjo būti susitarusi su J. K. nei dėl jos darbo funkcijų, nei dėl apmokėjimo, nei dėl kitų būtinų sąlygų.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. P. veiksmuose nesant esminio pažeidimo sudėties elemento – tyčios įvykdyti pažeidimą, jos veikoje nėra ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo byla nutraukiama.

Tačiau byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad J. P. prekybos įmonėje nebuvo laikomasi 2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo patvirtinimo“ 13, 14, 15, punktų reikalavimų, nes atlikus patikrinimą gėlių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, elektroninio kasos aparato dienos X ataskaitos duomenimis rastas 30 eurų trūkumas, o parduotuvėje dirbanti darbuotoja I. B. neapskaitė – neįnešė į elektroninį kasos aparatą ir neišdavė fiskalinio kasos kvito kontrolinį pirkimą atliekantiems pareigūnams. Tokiais veiksmais įmonės vadovė J. P., būdama atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, nesiėmė visų būtinų priemonių, kurios užtikrintų grynųjų pinigų įtraukimą į apskaitą kasos aparatu, taip pat įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimą, bei nesiėmė visų priemonių, kad darbuotojai su kasos aparatu dirbtų pagal teisės aktų keliamus reikalavimus. Toks J. P. neveikimas atitinka ANK 163 straipsnio 4 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies sudėtį, todėl jai skirtina nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

J. P. pateikė prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jai skirti mažesnė baudą. Prašyme nurodoma, kad dėl šio padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka. Jos darbingumas siekia tik 50 %. Yra našlė, turi sūnų, kuris jau 8 metai serga lėtine, ūmine liga. Tą pačią dieną FNTT atlikus patikrinimą ir Kretingoje esančioje įmonės parduotuvėje, jokių pažeidimų nenustatyta. Be to, dėl paskelbto karantino patyrė nemažai nuostolių – sugedo gėlės ir kiti vazoniniai augalai. Per visą 20 metų įmonės veiklos laikotarpį patikrinimų metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Šį prašymą pažeidėja palaikė ir teismo posėdžio metu.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti švelnesnes nuobaudas nei jos numatytos sankcijoje už padarytus pažeidimus. J. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. P. nustatytas 50 procentų neįgalumo lygis, ji yra našlė, viena rūpinasi depresija sergančiu sūnumi. Dėl padarytų nusižengimų ypač sunkių pasekmių nekilo. J. P. anksčiau už analogiškus jos įmonėje padarytus pažeidimus nėra bausta, byloje nenustatyta, kad ji būtų davusi pavedimą pavaldiems darbuotojams neapskaityti už prekes gautų pinigų. Pažeidėja visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailisi, su darbuotojais aptarė susidariusią situaciją ir pažadėjo griežčiau vykdyti darbuotojų kontrolę, kad panašūs atvejai nepasikartotų.

Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti J. P. paskyrus mažesnio dydžio baudas, nei numato ANK 163 straipsnio 4 dalis ir 164 straipsnio 3 dalis, šias nuobaudas subendrinant pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. P. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 4 dalyje, 163 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jai paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 4 dalį –500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 164 straipsnio 3 dalį – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir J. P. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

J. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 20115493072. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.