Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-350-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-11-19Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
1A-64-350-2014
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-01018-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
G. G., M. L.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 A-64-350/2014

Teisėja Laima Dumskienė Teisminio proceso Nr. 1-89-1-01018-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. sausio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,gynėjams advokatams Mykolui Vytautu Kazlauskui ir Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. G. ir M. L. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013-11-19 nuosprendžio, kuriuo:

G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013-06-04 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi pagal 2013-03-08 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2013-03-21 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

M. L. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013-08-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

V. J. iš G. G. priteista 54,00 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, bei solidariai iš G. G. ir M. L. 7000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. ir M. L. nuteisti už tai, kad jie bendrai veikdami, 2012 m. lapkričio 17 d., apie 14.00 val. Utenos m., Vaižganto g. prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio namo, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tyčia abu sudavė nukentėjusiajai V. J. ne mažiau kaip po du smūgius rankomis į veidą, po to suėmę V. J. už drabužių prievarta įtempė ją į Vaižganto g. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butą, kuriame M. L. sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, o G. G. sudavęs dar keturis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas ir iš jos striukės kišenės pagrobė 85 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1100“ su jame buvusia 54 litų vertės SIM kortele, padarydamas nukentėjusiajai 139 litų turtinę žalą, V. J. iš buto išbėgus į daugiabučio namo laiptinę, pasiviję G. G. sudavė jai vieną smūgį į nugarą, o M. L. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį ranka į galvą, tuo dėl tarpuakio srities muštinės žaizdos, abiejų akių vokų, dešinio kelio sąnario, dešinės blauzdos, kairės šlaunies, kairio kelio sąnario ir kairės blauzdos kraujosruvų padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą bei M. L. tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu G. G. skundžia nuosprendį dėl įrodymų vertinimo, paskirtos bausmės dydžio ir nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio.

Nurodo, kad kaltinime nurodytu laiku su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, nukentėjusios su M. L. sumušti nesitarė, pastarasis nukentėjusios atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, tuo metu jo įvykio vietoje nebuvo, jis buvo išėjęs pirkti alkoholio, jam grįžus nukentėjusioji jau buvo sumušta. M. L. nuteistas nepagrįstai, remiantis S. K. ir Ž. A. neteisingais parodymais, kurie juos nepagrįstai apkalba turėdami pyktį dėl ankstesnių konfliktų, kurių metu jie buvo sumušti.

Teigia prisipažįstantis padaręs kvailystę, jaučiasi kaltas ir gailisi, todėl mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė per didelė.

Be to, apelianto nuomone, teismo nukentėjusiajai priteista piniginė suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Jis pinigų neturi, žalos atlyginti negalės, yra našlaitis, gyveno pas močiutę, su kuria šiuo metu susipykęs. Žala nukentėjusiajai padaryta tik jo vieno kaltais veiksmais, M. L. jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, todėl civilinis ieškinys nepagrįstai priteistas solidariai su M. L..

Apeliaciniu skundu M. L. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės dydžio ir priteisto civilinio ieškinio.

Nurodo, kad byloje užfiksuotos ne visos jo manymu reikšmingos aplinkybės. Kaltinime nurodytą dieną jis su draugais vartojo alkoholį S. T. bute. Atėjus nukentėjusiajai G. G. ją sumušė už tai, kad ji anksčiau buvo pagrobusi jo telefoną. Po to atvykę pareigūnai sulaikė visus bute girtavusius asmenis, o jis, G. G. ir E. R. buvo sulaikyti BPK 140 str. nustatyta tvarka. Sulaikymo metu kažkuris pareigūnas prakirto jam antakį, todėl jo rankos buvo kruvinos. Kviesti ekspertus ir nustatyti, ar jis galėjo sumušti nukentėjusią bei vežti pas medikus dėl prakirsto antakio, jo prašomi pareigūnai atsisakė.

Žino, kad 2012-11-19 kaip įtariami padarę nusikalstamas veikas buvo sulaikyti V. J. ir S. T., nes V. J. išdaužė S. T. virtuvės lango stiklą, o pastarasis ją už tai sumušė. Tokiu būdu mano, kad V. J. buvo sumušta kelis kartus ir kelių asmenų, o už jos sužalojimus kaltinimai pateikti tik jam ir G. G..

Be to, V. J. pirminių apklausų metu teigė, kad ją mušė trys asmenys, tačiau E. R. jai pažadėjo duoti pinigų degtinei, todėl ji parodymus pakeitė. S. K. ir Ž. A. parodymai melagingai, jie pyksta ir apkalba jį todėl, kad anksčiau buvo sumušti. G. G. pirminiai parodymai kaltinant jį mušus nukentėjusią taip pat neteisingi, nes jis norėjo būti greičiau paleistas į laisvę.

Mano, kad jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, be to prašo laikyti, kad jis bausmę atlieka nuo 2013-01-07, kuomet buvo sulaikytas, o ne nuo 2013-08-29, kaip nurodyta nuosprendyje.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Kaip matyti iš apeliantų skundų turinio, juose keliamas įrodymų vertinimo klausimas, apeliantai vienareikšmiškai nurodo, kad V. J. atžvilgiu M. L. jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, todėl M. L. nuteistas nepagrįstai, remiantis S. K. ir Ž. A. neteisingais parodymais, kurie M. L. nepagrįstai apkalba turėdami pyktį dėl ankstesnių konfliktų.

BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, t.y. jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra išimtinė teismo, priimančio baigiamąjį aktą byloje, prerogatyva, teismas priimdamas nuosprendį privalo išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus.

Kolegija, patikrinusi bylą apeliacinių skundų ribose, neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmos instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pagal savo vidinį įsitikinimą išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų patikimumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą vadovaudamasis įstatymu.

Kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abu apeliantai padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas nuosprendyje aiškiai ir išsamiai išdėstė sprendimo motyvus, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kuriuos įrodymus atmeta, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų detaliai nekartoja.

G. G. teisiamojo posėdžio metu neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajai ir atėmęs jos mobilųjį telefoną, tačiau abu apeliantai apeliaciniuose skunduose teigia, kad nukentėjusios atžvilgiu M. L. jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, jai konstatuotus sužalojimus padarė tik G. G.. Šie jų teiginiai nepagrįsti ir nėra nauji, tokios pozicijos nuteistieji laikėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir tokia jų pateikta versija jau įvertinta skundžiamu nuosprendžiu. Aptartų ir įvertintų įrodymų visetas – paties G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, nukentėjusios V. J. parodymai, liudytojų S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo Ž. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duoti parodymai apie abiejų apeliantų veiksmus ir įvykio aplinkybes, specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiai padaryti sužalojimai, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad abu apeliantai atliko kaltinime nurodytus veiksmus, todėl jie pagrįstai nuteisti už jiems inkriminuotų veikų padarymą. Apeliacinių skundų teiginiai, kad liudytojai S. K. ir Ž. A. melagingai teigia, kad M. L. taip pat atliko nusikalstamus veiksmus, byloje esančių įrodymų viseto kontekste yra akivaizdžiai deklaratyvūs ir tuo akivaizdžiai siekiama padėti M. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, ir be minimų liudytojų parodymų byloje yra pakankamai faktinių duomenų, aptartų skundžiamame nuosprendyje, pagrindžiančių būtent abiejų apeliantų kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo.

Nors apeliantas M. L. nurodo, kad jam su G. G. dar būnant areštinėje V. J. buvo sumušta kitų asmenų, todėl teismas nepagrįstai visus nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus inkriminavo tik jiems, tačiau iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad V. J. specialisto apžiūrėta buvo 2012-11-22 ir specialistas nustatė, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti 4-5 d. iki apžiūros, t.y. 2012-11-17, byloje nėra jokių duomenų, kad ji galėjo būti sužalota kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kitu laiku ar kitų asmenų, todėl šis M. L. skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus, jų visetą ir dėl to apeliantus pagrįstai pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo bei skyrė tinkamas bausmes.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už BK 180 str. 1 d. numatytą veiką gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas apeliantams bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apeliantų padarytų veikų pavojingumą, jų asmenybes, ankstesnius teistumus ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jų padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. Abu apeliantai jau ne kartą teisti, abiems apeliantams skundžiamas nuosprendis yra dešimtas, be to, jų atžvilgiu jau buvo taikytos nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios įstatymuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas, M. L. atžvilgiu taikytas ir amnestijos aktas, tačiau akivaizdu, jog tai nepadėjo apeliantų atžvilgiu pasiekti BK 41 str.4 p. numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantams galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti juos nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad veikas, už kurias apeliantai nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, jie padarė neišnykus teistumams už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, todėl jie, kaip asmenys, jau būdami teisti už tyčinius nusikaltimus ir vėl padarę tyčinius nusikaltimus, BK 27 str. 1 d. prasme laikomi recidyvistais, o įstatymas (BK 56 str. 1 d.) numato, kad recidyvistams už naujų tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu apeliantams paskirtos bausmės savo rūšimi yra ir teisingos, ir teisėtos.

Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantui G. G. paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dydis savo trukme mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, o prie ankstesniu – 2013-06-04 nuosprendžiu paskirtos subendrintos dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta tik mažesnė dalis - devyni mėnesiai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas atsižvelgė ir į apelianto skunde minimas aplinkybes, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai vertino nustatydamas bausmės dydį. Tokiu būdu paskirtos galutinės subendrintos trijų metų laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į neigiamą apelianto asmenybę ir ankstesnį teistumų skaičių, negalima laikyti aiškiai per griežta.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. L. už jam inkriminuotą veiką teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors savo trukme M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis savo trukme didesnis už BK 284 str. 1 d. numatytą šios bausmės vidurkį, tačiau atsižvelgiant į neigiamą apelianto asmenybę – teisiamas dešimtą kartą, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta. Be to, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu - 2013-08-29 nuosprendžiu paskirta trijų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, teismas pridėjo mažiau nei pusę – aštuonis mėnesius skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu paskirtos galutinės subendrintos keturių metų laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į neigiamą apelianto asmenybę ir ankstesnį teistumų skaičių, negalima laikyti aiškiai per griežta.

M. L. skunde nurodytas prašymas laikyti, kad bausmę jis atlieka nuo 2013-01-07, o ne nuo 2013-08-29, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, M. L. 2013-01-07 buvo sulaikytas ir po to suimtas baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir minimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad į bausmės laiką įskaitomas suėmimo laikotarpis nuo 2013-01-07 iki 2013-02-27. Po to, Utenos rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2013-08-29 nuosprendžiu, pagal BK 180 str. 1 d., 159 str. paskirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurios laikotarpį įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2013-02-28 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį. O kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, M. L. pagal BK 284 str. 1 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2013-08-29 nuosprendžiu paskirta bausme, paskyrus galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2013-08-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2012-11-17 iki 2012-11-19, kuomet M. L. buvo sulaikytas šioje byloje. Tokiu būdu bausmės su ankstesniais nuosprendžiais subendrintos, įskaitant bausmes, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius, bei sulaikymo ir suėmimo laikotarpius, tinkamai.

Apeliantų skundų argumentai dėl, jų nuomone, teismo nukentėjusiajai priteistos per didelės 7000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat nepagrįsti.

Kaip matyti baudžiamojoje byloje V. J. jai padarytos neturtinės žalos atlyginimui buvo pareiškusi civilinį ieškinį 10000 Lt sumai, kurią prašė priteisti iš kaltų asmenų. Nustatydamas V. J. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ji dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsižvelgė į tai, kad buvo sužalotas jos veidas, V. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamųjų veika pasireiškė tyčia. Teismas atsižvelgęs ir į apeliantų turtinę padėtį – bedarbiai, turto neturi, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad jie yra jauno amžiaus, darbingi ir gali dirbti bei gauti pajamų. Tokiu būdu įvertinęs nukentėjusios ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, nustatančiomis neturtinės žalos atlyginimo ir skaičiavimo kriterijus, priteisė V. J. naudai 7 000 Lt. Taigi, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai įvertinęs visas įstatyme- civilinio kodekso 6.250 str. - nurodytas aplinkybes ir jo mažinti nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistųjų G. G. ir M. L. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisSigitas BagdonavičiusBronė Vidzėnienė