Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1543-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
e2S-1543-163/2015
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00596-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Ieškovas
A. G.

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr.e2S-1543-163/2015

Teisėja Ingrida Krušienė (Proceso Nr. 2-10-3-00596-2015-4)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. spalio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. Š. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. Š. 37 000 Lt (10 716 eurų) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas A. G. ieškinio reikalavimams užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unik. Nr (duomenys neskelbtini), plotas 0,1500 ha.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2015-07-07 nutartimi ieškovo prašymą tenkino, motyvuodamas, kad atsakovė A. Š. pagal 2014-01-24 paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo besąlygiškai iki 2015-01-24 sumokėti ieškovui 10 716 eurų (37 000 litų), tačiau prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovo pateiktas reikalavimas yra pakankamai didelis – 10 716 eurų (37 000 litų), atsakovė nesiima priemonių prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto areštas teismų praktikoje pripažįstamas tinkama priemone užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Skolininkė pateikė atskirąjį skundą, juo nurodo, kad išieškotojas, pirmosios instancijos teismui pateikdamas rašytinius įrodymus, 2014-01-24 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nenurodė, kad skolininkė 2014 m. darė dalinius mokėjimus pagal 2014-01-24 vekselį. Buvo atlikti du mokėjimai grynaisiais pinigais – 5000 Lt ir 3000 Lt, todėl likusi nesumokėta suma yra 29 000 Lt. Taigi skolininkė prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neperžengiant nesumokėtos skolos reikalavimo ribų, t. y. 8 399 Eur (29 000 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto. Išieškotojas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų. Pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą. Skolininkė pateikė atskirąjį skundą.

Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas priemonių, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kurio reikalavimas yra 10 716 Eur, ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones neperžengiant šio reikalavimo ribų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio sumą bei tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, pritaikė ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones neperžengdamas atsakovės skolininkės turto ieškinio reikalavimo ribų. Atsakovė skolininkė pateikė atskirąjį skundą, nurodydama, kad ieškovas nepateikė visų įrodymų, susijusių su ieškinio reikalavimu, t. y. kad buvo atlikti daliniai mokėjimai, todėl skolos suma yra mažesnė, nei nurodo ieškovas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į sumažėjusią ieškinio sumą. Tačiau pažymėtina, kad šis atsakovės skolininkės reikalavimas yra susijęs su ginčo esme, siekiama įrodyti, kad ieškovo ieškinio suma yra nepagrįsta, o laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas. Tačiau pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nežinoma, ar ieškovo reikalavimai bus patenkinti, todėl, įsiteisėjus teismo sprendimui byloje, gali paaiškėti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai ir kad dėl jų taikymo skolininkas (atsakovas) turėjo nuostolių. Tokiu atveju ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą padeda užtikrinti CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos skolininko interesams apginti skirtos nuostatos, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi ieškovui, kurio reikalavimai teismo sprendimu netenkinti, dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Taigi jei priėmus sprendimą šioje byloje paaiškės, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai dideliu mastu, kadangi ieškinio pateikimo metu buvo nepateikti visi pasiekiami įrodymai byloje, atsakovė skolininkė gali kreiptis į teismą su prašymu atlyginti žalą, kilusią dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą nutartį byloje, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė