- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- e1-2148-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38657-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Nuteistasis
- S. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo patvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. liepos 24 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistajam S. D. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, 2020 m. rugpjūčio 26 d. išbrauktas iš probuojamųjų sąrašo.
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. D. 2022 m. spalio 10 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A8L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo kelio A1 link Amalių, sankryžoje ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą tuo, kad sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė, po smūgio „Audi A8L“ sukdamasis atsitrenkė į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusį ir sustojusį jam iš paskos, taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio „Peugeot 307“ keleiviams G. V., R. B., T. U. ir G. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1992 m., B1 ir B kategorijas. 2022 m. spalio 10 d. apie 11 val. važiavo įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „Audi A8L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš namų į darbą, esantį (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas. Važiavo kryptimi nuo A1 kelio link Amalių ir ties (duomenys neskelbtini) esančią sankryžą persirikiavo į juostą, iš kurios galima sukti tik į kairę. Stovėjo pirmas, už jo kiek pamena stovėjo kitas automobilis. Kiek pamena tuo metu buvo saulėta, kelio danga buvo sausa. Saulė tiesiogiai švietė jam į veidą, dėl to matomumas buvo apsunkintas. Automobilių srautas buvo vidutinis. Stovėdamas ir rodydamas posūkio signalą į kairę, praleido priešais jį pagrindiniu keliu važiavusį automobilį ir nepastebėjęs už jo važiavusio kito automobilio, pradėjo manevrą, kai staiga į jo vairuojamo automobilio priekinio keleivio šoną atsitrenkė pagrindiniu keliu važiavęs „Peugeot“ automobilis. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis apsisuko ir atsitrenkė į už jo prieš tai stovėjusį automobilį. Po įvykio jis išlipo iš automobilio ir pribėgo prie „Peugeot“ automobilio įsitikinti, ar jame keliavę asmenys sveiki ir ar jiems reikalinga pagalba. Jo automobilyje po susidūrimo suveikė pagalbos tarnybos pranešimas. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, į gydymo įstaigą vykti reikalingumo nebuvo. Dėl šio įvykio prisipažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių straipsnį, prieš atlikdamas manevrą neįsitikino, kad pagrindiniu keliu važiuoja kitas automobilis, taip sukėlė eismo įvykį, dėl savo veiksmų labai gailisi. Priklausomybių ar psichiatrinių ligų centruose nėra registruotas, galvos traumų nėra turėjęs (elektroninės bylos 2 t., b. l. 55–58).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymais, taip pat kitais surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 10 d. apie 11 val. važiavo (duomenys neskelbtini) jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo darbo reikalais. Kartu su juo automobilyje važiavo ir bendradarbiai T. U., G. S., R. B., G. V.. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, šalia jo keleivio pusėje sėdėjo T. U., už jo ant galinės sėdynės sėdėjo G. S., per vidurį R. B., o už T. U. sėdėjo G. V.. Kiek pamena, visi buvo užsisegę saugos diržus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kelio danga buvo sausa, švietė saulė, jokio plikledžio nebuvo. Važiavo apie 50 km/h greičiu, nes buvo nemažai kitų transporto priemonių. Važiuodami (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, prieš pat jo automobilį išvažiavo „Audi“ automobilis, kuris važiavo priešinga eismo juosta kryptimi į juos ir norėjo sukti į šalutinį kelią esantį jiems iš dešinės. „Audi“ automobilis išvažiavo netikėtai, tad jis nespėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į „Audi“ automobilio keleivio pusės šoną. Po susidūrimo iššovė pagalvės. Nuo smūgio jis susitrenkė krūtinę bei nusibrozdino kairę ranką. Vėliau paaiškėjo, kad „Audi“ automobilis dar atsitrenkė į kitą automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavę jaunuoliai paklausė, ar nereikia pagalbos, atjungė automobilio akumuliatorių. Kas kvietė pagalbą, jis nežino, tik atvykus pareigūnams ir medikams visus apžiūrėjo, jį ir G. V. išvežė į Kauno klinikas, kur po apžiūros jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Jam buvo išduotas nedarbingumas, po ko kitą dieną jis kreipėsi pas savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini). Nedarbingume išbuvo 2,5 mėnesio. Po įvykio sūnus sudaužytą jo automobilį pristatė iki namų, o dar 2022 m. spalio mėnesį jis automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) utilizavo. Yra informuotas, kad šio įvykio metu jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to kreipėsi į Lietuvos draudimą, nes tai kaltininko draudimo bendrovė. Dėl eismo įvykio kaltas yra „Audi“ vairuotojas, nes jis neįvertinęs situacijos iš pagrindinio kelio suko į šalutinį kelią nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusio jo automobilio (elektroninės bylos 1 t., b. l. 95–98).
Nukentėjusysis T. U. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. spalio 10 d. apie 11 val. važiavo automobiliu „Peugeot“, kuris priklauso kartu važiavusiam Ž. T.. Kartu su juo automobilyje važiavo ir jo gale sėdėjo G. V., R. B. ir G. S.. Ar jie buvo užsisegę saugos diržus, nepamena. Jis sėdėdamas priekyje su vairuotoju buvo užsisegę saugos diržus. Visus kartu važiavusius pažįsta, kadangi yra bendradarbiai ir vyko iš ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), iki stovėjimo aikštelės, esančios prekybos centre „Mega“, kadangi ten buvo palikę savo asmeninius automobilius. Važiuodami (duomenys neskelbtini) prieš pat jų automobilį išvažiavo „Audi“ automobilis, kuris važiavo priešinga eismo juosta kryptimi į juos, ir norėjo sukti į šalutinį kelią, esantį jiems iš dešinės. „Audi“ automobilis išvažiavo netikėtai, kad Ž. T. nespėjo sustabdyti automobilio. Po susidūrimo iššovė pagalvės, dėl to nematė, kas vyko toliau. Atvykus pareigūnams ir medikams juos visus apžiūrėjo medikai, tačiau tuo metu krūtinės zonoje jautė skausmą, bet galvojo, kad tai tik sumušimas. Grįžęs namo vakare pajautė stipresnį skausmą krūtinės zonoje, dėl ko kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikinės ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, kur buvo nustatytas krūtinkaulio lūžis, dėl kurio jam buvo sutrikdyta sveikata daugiau nei 10 dienų. Dėl eismo įvykio civilinio ieškinio nereikš (elektroninės bylos 1 t., b. l. 63–66).
Nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. spalio 10 d. apie 11 val. važiavo automobiliu „Peugeot“, kuris priklauso kartu važiavusiam Ž. T.. Kartu su juo automobilio gale važiavo R. B. ir G. V.. Automobilį vairavo Ž. T., o šalia jo priekyje sėdėjo T. U.. Jis sėdėjo už vairuotojo. Visi automobilyje buvę asmenys segėjo saugos diržus. Visus kartu važiavusius pažįsta, kadangi yra bendradarbiai ir vyko iš ofiso (duomenys neskelbtini) iki stovėjimo aikštelės, esančios prekybos centre „Mega“, kadangi ten buvo palikę savo asmeninius automobilius. Važiuodami (duomenys neskelbtini) kryptimi (duomenys neskelbtini) prieš pat jų automobilį išvažiavo „Audi“ automobilis, valstybinių numerių nepamena, kuris važiavo priešinga eismo juosta kryptimi į juos ir norėjo sukti į šalutinį kelią esantį jiems iš dešinės. „Audi“ automobilis išvažiavo netikėtai, kad Ž. T. nespėjo sustabdyti automobilio. Patį „Audi“ automobilį pastebėjo tik tada, kai jis jau suko į šalutinį kelią. Kas vyko susidūrus automobiliams, pasakyti negali, kadangi automobilyje buvo tamsu, galimai nuo suveikusių apsauginių pagalvių. Atvykus pareigūnams ir medikams juos visus apžiūrėjo medikai, tačiau tuo metu krūtinės zonoje jautė skausmą, tačiau galvojo, kad tai tik sumušimas. Jį apžiūrėjęs medikas nurodė, kad jei nepraeis skausmas iki kitos dienos, jam reikėtų kreiptis į gydymo įtaigą. Kitą dieną pajuto, kad skausmas padidėjo, dėl to kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikinės ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatytas krūtinės zonoje sumušimas, galimai atsiradęs avarijos metu nuo suveikusių saugos diržų. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo sutrikdyta sveikata daugiau nei 10 dienų. Dėl eismo įvykio civilinio ieškinio nereikš (elektroninės bylos 1 t., b. l. 73–76).
Nukentėjusysis G. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. spalio 10 d. apie 11 val. 07 min. važiavo automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo žiniomis priklauso Ž. T., kuris įvykio metu vairavo automobilį. Su automobiliu vyko (duomenys neskelbtini) kryptimi (duomenys neskelbtini). Kartu automobilyje buvo jo bendradarbiai: vairuotojas Ž. T., priekyje keleivio pusėje T. U., jis sėdėjo už T. U., per vidurį sėdėjo R. B., o už vairuotojo G. S.. Šiuo metu negali pasakyti, kurie iš jų buvo užsisegę saugos diržus, jis asmeniškai buvo. Vyko iš darbo susirinkimo iki prekybos centro „Mega“ automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje likusieji buvo palikę savo automobilius. Oro sąlygos kiek pamena buvo giedra, saulėta, kelio danga buvo neslidi. Kokiu greičiu Ž. vairavo automobilį, jis dėmesio neatkreipė, tačiau nemano, kad viršijo leistiną greitį, kadangi buvo didelis automobilių srautas. Važiuodamas automobilyje kelio nestebėjo, žiūrėjo pro šoninį langą, kai staiga pajuto, kad automobilis į kažką atsitrenkė ir automobilio salone suveikė oro pagalvės ir pasileido iš jų dulkės. Po smūgio suprato, kad įvyko avarija. Atvyko pagalbos tarnybos, ir medikai jį pirmą apžiūrėjo ir išsivežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikinės ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, dėl to kas vyko toliau, jis negali pasakyti. Dėl patirtų avarijoje sužalojimų jam buvo sutrikdyta sveikata daugiau nei 10 dienų (elektroninės bylos 1 t., b. l. 84–87).
Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m spalio 10 d. apie 11 val. kartu su tuo metu buvusiais bendradarbiais (nuo 2023 m. sausio 1 d. kartu nebedirba) T. U., G. S., G. V. ir Ž. T. važiavo (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Ž. T., o jis sėdėjo ant galinės sėdynės per vidurį. Važiavo darbo reikalais. Šalia vairuotojo sėdėjo T. U., už vairuotojo ant galinės sėdynės sėdėjo G. S., o už T. U. sėdėjo G. V.. Važiavo užsisegę saugos diržus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kelio danga buvo sausa, švietė saulė, greitis buvo nedidelis, kažkur apie 50 km/h greičiu, nes buvo nemažai kitų transporto priemonių. Važiuodamas jis žvalgėsi per langą, kaip netikėtai šalia (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, prieš pat jų automobilį išvažiavo „Audi“ automobilis, kuris važiavo priešinga eismo juosta kryptimi į juos ir norėjo sukti į šalutinį kelią, esantį jiems iš dešinės. Ir jų automobilis atsitrenkė į „Audi“ automobilio pusės šoną. Po susidūrimo iššovė pagalvės. Nuo smūgio praradęs sąmonės nebuvo, tik juto skausmą dešiniame šone ir dešinėje kojoje ties keliu. Po įvykio buvo strese, todėl kas vyko po to, nežino, tik iš kalbų sužinojo, kad dar atsitrenkė ir kitas automobilis „VW Multivan“. Iš automobilio išlipo visi, išskyrus Ž.. Kas kvietė pagalbą jis nežino, tik atvykus pareigūnams ir medikams visus apžiūrėjo, jis jautėsi ganėtinai gerai, todėl su medikais nevyko, o su medikais išvažiavo G. V. ir Ž. T.. Jam buvo išduotas nedarbingumas nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. gruodžio mėn., tiksliai dienos nepamena. Yra informuotas, kad šio įvykio metu jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat informuotas, kad gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Dėl eismo įvykio kaltas yra „Audi“ vairuotojas, nes jis neįvertinęs situacijos iš pagrindinio kelio suko į šalutinį kelią, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusio jų automobilio (elektroninės bylos 1 t., b. l. 107–110).
Liudytojas F. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. spalio 10 d. vyko su automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu automobilyje priekinėje keleivio pusėje sėdėjo jo tėtis R. D.. Apie 11 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi (duomenys neskelbtini), būdamas važiuojamojoje kelio dalyje, ketino sukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią. Priešais jo automobilį stovėjo kitas, kiek pamena „Audi A8“ automobilis, kuris taip pat ketino sukti į kairę pusę. Eismas abiem kelio kryptimis tuo metu buvo intensyvus. Stovėdamas už „Audi“ automobilio pastebėjo, kad automobilių priešinga eismo juosta nebebuvo, dėl to „Audi“ automobilis pradėjo judėti, iškart po jo ketino ir jis judėti, tačiau „Audi“ automobiliui pradėjus manevrą ir būnant galimai tarp pirmos ir antros priešpriešinio eismo juostos į jį atsitrenkė „Peugeot“ automobilis, kuris važiavo pagrindiniu keliu kryptimi (duomenys neskelbtini). Būdamas už „Audi“ automobilio, jis „Peugeot“ automobilio nepastebėjo, todėl negali nurodyti, ar „Peugeot“ automobilis važiavo viršydamas leistiną greitį ar pažeidė kitas KET taisykles, dėl ko galėjo įvykti avarija. Susidūrus „Audi“ ir „Peugeot“ automobiliams „Audi“ automobilis nuo smūgio galimai apsisuko, kiek kartų negali pasakyti, kadangi viskas vyko greitai, ir „Audi“ automobilis priekiniu kairiu kampu atsitrenkė į jo automobilio galinį kairį kampą. Susidūrus jo ir „Audi“ automobiliui jis ir kartu važiavęs jo tėtis sužeidimų nepatyrė, į gydymo įstaigą nesikreipė (elektroninės bylos 1 t., b. l. 57–59).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022 m. spalio 10 d. apie 11 val., Kaune, važiuojant nuo kelio (duomenys neskelbtini), sankryžoje ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi A8L“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. D. sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po smūgio sukdamasis atsitrenkė į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sužaloti „Peugeot“ keleiviai: T. U. gim. (duomenys neskelbtini), G. S. (duomenys neskelbtini), G. V. gim. (duomenys neskelbtini), R. B. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Ž. T. gim. (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalį.
2022 m. spalio 10 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaunas, sankryža ties pastatu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti po eismo įvykio likę pėdsakai, reikšmingų tyrimui daiktų ar medžiagų nepaimta (elektroninės bylos 1 t., 49–54).
2022 m. spalio 10 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti automobiliai – „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A8 L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 49–54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( elektroninės bylos 1 t., b. l. 174–175).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (elektroninės bylos 1 t., b. l. 120–122).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (elektroninės bylos 1 t., b. l. 136–137).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (elektroninės b. l. 1 t., b. l. 156–158).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (elektroninės bylos 1 t., 180–182).
Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos informacijos matyti, kad G. V. buvo išmokėta 5840 eurų išmoka patirtai neturtinei žalai atlyginti, 227,17 eurų patirtoms gydymo išlaidos kompensuoti, 49,28 eurai kelionės išlaidoms kompensuoti, T. U. buvo išmokėta 3200 eurų išmoka patirtai neturtinei žalai atlyginti, 226,40 eurų netektoms pajamoms kompensuoti, Ž. T. buvo išmokėta 730 eurų išmoka patirtai neturtinei žalai atlyginti. R. B. nesikreipė.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo bendrauta su nukentėjusiaisiais Ž. T., T. U., G. S., G. V. R. B., kurie nurodė, kad byloje civilinio ieškinio nereikš, nepaisant kokio dydžio išmokas gaus iš draudimo, įtariamajam S. D. pretenzijų neturi.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad S. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis 2022 m. spalio 10 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A8L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), sankryžoje ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą tuo, kad sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė, po smūgio „Audi A8L“ sukdamasis atsitrenkė į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusį ir sustojusį jam iš paskos, taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio „Peugeot 307“ keleiviams G. V., R. B., T. U. ir G. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad nukentėjusiesiems G. V., R. B., T. U. ir G. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo, S. D. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma skirti bausme sutiko.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ankščiau teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka baustas. S. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, taip pat nukentėjusiajam G. V. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 5840 Eur išmoką patirtai neturtinei žalai atlyginti, 227,17 eurų patirtoms gydymo išlaidos kompensuoti, 49,28 eurai kelionės išlaidoms kompensuoti. Taip pat nukentėjusiajam T. U. buvo išmokėta 3200 Eur išmoka patirtai neturtinei žalai atlyginti, 226,40 eurų netektoms pajamoms kompensuoti. Nukentėjusiajam Ž. T. buvo išmokėta 730 eurų išmoka patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. B. dėl žalos atlyginimo nesikreipė.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina. Jis laikinai sulaikytas nebuvo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Civilinių ieškinių byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius ir išaiškinti S. D., kad jis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.