Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-167-284/2017 m.

1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.8.6; 1.1.8.6.;1.1.8.6.6; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.10;1.1.10.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.4; 1.2.4.4.4.1; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas : 2003-11-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistas 2010-03-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, teistas 2010-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, teistas 2014-11-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, 2015-05-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalis pakeista 20 parų areštu, teistas 2015-07-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto, 2016-03-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. 2017 m., liepos 1 d., apie 23:50 val., (duomenys neskelbtini), A. S. gyvenamojo namo kieme, tyčia, N. Ž., kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir metaliniu žibintuvėliu sudavė ne mažiau dešimt kartų į galvos sritį taip nukentėjusiajam N. Ž. padarė nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies nurodydamas, kad nebuvo dešimties smūgių, kokie 5 ir jis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Jis parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) kaimo šventė 2017 m. liepos 1 d. Nuėjo į šventę su T. S., A. S., R. Š.. Šventėje išgėrė. Grįžo namo pas A. S., nes šventė pasibaigė. Namuose pas ją dar lengvai išgėrė. Parėjo į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje tame pačiame kaime. Nuėjo miegoti. Atsikėlė prieš 22 valandą ir skubėjo nueiti nusipirkti cigarečių. Užsuko pas R. Š.. Matė, kad ten vyksta konfliktas. N. Ž. kabinėjosi prie A. S. ,ir ji iškvietė policiją. N. Ž. policija išvežė namo. A. S. ant N. Ž. negalėjo rašyti pareiškimo, nes buvo neblaivi. Jis ten liko ir toliau gėrė. R. Š. negėrė. Kažkas paskambino N. Ž. ir jis atėjo. Jis atėjo, prisėdo, išgėrė, pasiūlė jam eiti į lauką „pasikapoti“. Atrodo, tada jie gėrė alų. Nesuprato, kokia buvo priežastis „pasikapoti“. N. Ž. prie stalo rodė žibintuvėlį, jis buvo jį paėmęs, bet paskui atidavė. Jį bandė sulaikyti R. Š. ir R., kad neitų į lauką. Jam lauke N. Ž. trenkė per pakaušį žibintuvėliu, jis tada žibintuvėlį atėmė ir trenkė N. Ž., net nematydamas, kur. Atrodo, N. Ž. sudavė, rankoje laikydamas žibintuvėlį. N. Ž. parkrito. Nuo pirmo smūgio N. Ž. nenukrito. Pradžioje jis jam sudavė vieną kartą kumščiu. Bandė iš jo atimti žibintuvėlį ir tada pargriovė. Žibintuvėlį po visko numetė ant žemės. Pats atsitraukė nuo N. Ž. ir nuėjo į kambarį. Kadangi buvo tamsu, džiaugiasi, kad N. Ž. žibintuvėliu jam sudavė į pakaušį, o ne į smilkinį, kas būtų pavojingiau. Mano, kad N. Ž. civilinis ieškinys yra per didelis. Galėtų jam mokėti dalimis po 100 Eur, o visas civilinis ieškinys, galėtų būti 600 Eur. Lauke buvo tamsu, apšvietimo nebuvo. Gerai nepamena, ar spyrė per kojas N. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Žino, kad bandė N. Ž. pargriauti. Gerai nepamena, ar galėjo tris kartus kumščiu suduoti N. Ž. per veidą. Gal kumščiu ir sudavė. Kai grįžo į kambarį, jo rankos buvo šiek tiek kruvinos, nes nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Gulėdamas ant žemės, nukentėjusysis bandė gintis, mojavo. Jis norėjo jį primušti, todėl jis jį dar mušė. Vertina, kad tai buvo jo savigynos instinktas. Kad sudavė gulinčiam, tai čia negerai, bet jis norėjo, kad jis jo nebepultų. Nukentėjusysis meluoja. Jis jam kumščiu sudavė gindamasis.

Kaltinamojo R. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Nukentėjusysis N. Ž. parodė, kad R. M. pažįsta, nes tame pačiame kaime gyvena. R. M. turi piktumą ant jo, nes jis ( N. Ž.) buvo nuteistas dėl smurto prieš R. M. brolį. R. M. žadėjo jam atkeršyti už brolį. Jų santykiai nėra geri. Ryte atsikėlė, nuėjo nusipirkti rūkyti. Sutiko bendradarbį, išgėrė alaus. Parvažiavo namo ir alų gėrė vienas. Tada jam paskambino T. S. ir pakvietė ateiti. Nuėjo į namus pas A. S. ir ten gėrė. A. S. ėmė rėkti, neva jis jai įspyrė į koją ir iškvietė policiją. Policija visiems ten buvusiems nustatė neblaivumą. Tada jį policija parvežė namo. Jam paskambino T. S. ir pakvietė vėl ateiti. Jis per 5 minutes atėjo, atsisėdo, išgėrė vieną stiklinę alaus. Tuo metu kartu buvo A., R., M. R.. Jam pirmas „į snukį“ pasiūlė R. M.. Jis jam pasiūlė išeiti į lauką. Tikėjosi, kad parūkys kartu, ir viskas. Kai išėjo, R. M. jau stovėjo lauke. R. M. jam trenkė vieną kartą kumščiu, ir jis nugriuvo. Gindamasis, jis vieną kartą R. M. prožektoriumi sudavė. Parėjęs namo, išsikvietė greitąją. Kai prie stalo jis R. parodė prožektorių, jis nenorėjo jo atiduoti. Kai atidavė, tada jam pasiūlė „į snukį“. Į lauką R. išėjo pirmas, o jis išėjo iš paskos. R. M. jam trenkė kumščiu kažkur į kaktą ir jis iš karto pargriuvo ant nugaros. Tada R. M. užlipo ant jo, apsižergė ir dar kelis kartus kumščiais trenkė. Gindamasis, jis jam vieną kartą prožektoriumi sudavė R. M.. Vėliau R. M. iš jo prožektorių atėmė ir juo jam sudavė. Tikslaus smūgių skaičiaus negali pasakyti, nes viskas vyko gana greitai. Smūgių buvo daugiau negu penki. Vien su prožektoriumi jam buvo suduoti trys smūgiai. Vienas smūgis prožektoriumi kliuvo į galvą, kiti du – į veidą. Jam nuo tada liko randas ant kaktos. Rankomis R. M. jam dar sudavė 5-6 kartus. R. M. nuo jo gintis nereikėjo, nes jis nesiruošė muštis. Konflikto metu visi buvo girti. Iki liepos 1 d. sužalojimų jam ant veido nebuvo. Tą dieną jis prieš konfliktą jautėsi visiškai sveikas, o po smūgių kilo problemų su kvėpavimu, jam tapo sunku kvėpuoti. R. M., suduodamas jam smūgius, nieko nesakė. Jis R. M. tik prašė baigti mušti, tada jis dar porą kartų sudavė ir nuėjo. Žibintuvėlį jis parsinešė į namus, po to jį iš jo pasiėmė policija. Greitoji pagalba jį nuvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Iš pradžių jį išleido gydytis ambulatoriškai. Gydėsi namuose, tačiau buvo labai sutinęs, dėl to jo ir negalėjo iš karto operuoti. Kai jam išrašė siuntimą, nuvyko operacijai. Nežino, ar operacijos metu jam reikėjo atstatyti nosies kaulą. Ligoninėje buvo dvi dienas, po to gydėsi namuose. Turi šeimą, todėl greit stengėsi išeiti į darbą, uždirbti pinigų, nes už „biuletenį“ nemokėjo. Atrodė darbe prastai – buvo ištinęs, skaudėjo galvą. Dirba žemės ūkio bendrovėje. Jam reikalinga ten bendrauti su kitais darbuotojais. Buvo, kad kiti darbuotojai ar kaimo gyventojai iš jo dėl tokios išvaizdos juokėsi. Ir vaikams buvo stresas jį tokį matyti. Civilinio ieškinio suma nėra didelė, nes patyrė skausmą, patyčias, gėdą. Prašo civilinį ieškinį priteisti iš kaltinamojo. Tą vakarą buvo ne visai girtas, tik išgėręs. Jam buvo nustatytas neblaivumas. Sutinka, kad blogai padarė, jog grįžo į tą kompaniją antrą kartą. Mano, kad gintis nuo jo nereikėjo, nes jis agresyvus nebuvo.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad kaltinamąjį R. M. ir nukentėjusįjį N. Ž. pažįsta. Santykiai su jais normalūs. Jie netoli jo gyvena. Jis gyvena ne tame pačiame kaime, o (duomenys neskelbtini). Mokėsi su jais toje pačioje mokykloje. Buvo šių metų liepos 1 d. Vyko kaimo šventė. Jis buvo toje šventėje. Paskui kažkaip atsirado pas A. S.. Ten buvo jis, R. M., N. Ž., A. S., jos sūnus, R. Š., dar buvo ir žmonių, kurių pavardžių nežino. Išgėrė. N. Ž. kabinėjosi prie visų. Jis nuėjo į parduotuvę, o kai grįžo, jau buvo pareigūnai iškviesti. N. Ž. buvo girtas, kabinėjosi žodžiais prie kitų. Pareigūnus iškvietė A. S. dėl konflikto su N. Ž.. Paskui paaiškėjo, kad A. S. negali rašyti pareiškimo, nes yra išgėrusi. Tada policija jį su N. Ž. parvežė namo. Kas ten vyko toliau, nematė. Kaime ėjo kalbos, kad N. Ž. išsivedė R. M. į lauką, norėjo muštis. Žino, kad labiau nukentėjo N. Ž.. Jam atrodo, kad N. Ž. prožektoriaus neturėjo. Nežino, dėl ko įvyko konfliktas tarp A. S. ir N. Ž.. Tiesa, kad išgertuvių metu jam buvo dingusi kava, bet pareigūnai kavą rado, o kas ją buvo paėmęs, nežino. Kaltinamąjį po įvykio susitiko praėjus trims dienoms, o nukentėjusįjį – tik teisme.

Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamąjį R. M. ir nukentėjusįjį N. Ž. pažįsta. Jie yra jos kaimynai. 2017 m. liepos 1 d. buvo šventėje. T. S. pasikvietė išgerti N. Ž.. Namuose N. Ž. ėmė prie visų kabinėtis, todėl ji iškvietė policiją. Norėjo rašyti pareiškimą policijai, bet negalėjo, nes buvo išgėrusi. N. Ž. policija išvežė namo. Vėliau jis pas juos vėl sugrįžo. Nematė, ar ateidamas, jis pas juos atsinešė prožektorių. Kai sugrįžo, ji N. Ž. nebematė. Jis buvo užsukęs savo dokumentų ieškoti. Kad ieško dokumentų, jis taip pasakė koridoriuke, o ji tada buvo kitame kambaryje, todėl ir sako, kad jo nebematė. Kaip R. M. ir N. Ž. mušėsi, ji nematė. Jų kompanijoje negirta buvo tik R. Š., mat jos vaikai maži. Toje kompanijoje buvo ir jos sūnus T. S.. Girdėjo, kaip koridoriuke N. Ž. R. M. vadino „vienas ant vieno“. Pas ją namuose gėrė, nes buvo šventė. Policiją iškvietė, nes N. ją pradėjo mušti, jis po to ir R. pradėjo žnaibyti. Nematė, kaip R. M. grįžo iš lauko.

Liudytoja R. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik per savo sugyventinį T. S.. Santykiai su R. M. geri. Nukentėjusįjį N. Ž. matė tik tą dieną, irgi pažįsta per T. S.. Santykių su juo nėra jokių. Buvo bendruomenės šventė, galėjo būti 2017 m. liepos 1 d. Iš šventės grįžo namo, namuose ji su T. S. apsipyko ir išėjo pas draugę. Kažkur apie 23 valandą pamatė, kad atvažiavo policija. Ji grįžo namo. N. Ž. dar nebuvo. Buvo R., T., A. ir dar vienas asmuo, kurio neatsimena. Visi gėrė ir atėjo N. Ž.. Jis turėjo prožektorių rankoje. R. M. jo paprašė geruoju parodyti, ką turi. T. S. dar pajuokavo, kad gal jis turi „tazerį“. N. Ž. atsakė, kad tai prožektorius. R. M. tą prožektorių pasiėmė ir vėl paskui N. Ž. į rankas atidavė. Jie tarpusavyje N. Ž. ir R. M. pradėjo ginčytis. N. Ž. R. M. pasakė „einam į lauką pasimušti“. Ji R. M. pasakė „tu niekur neik, parisičiūdinsi“. Pirmas į lauką išėjo R. M., o paskui jį – N. Ž.. Šventėje buvo R. M., N. Ž. nebuvo. Visi parėjo į A. S. namus. N. Ž. susitiko parduotuvėje, T. S. jam pasiūlė „gal nori alaus atsigerti?“. R. M. tuo metu nebuvo, jis buvo išėjęs į namus. Ji pati negėrė. Pas A. S. buvo T. S., A. S., L., kurios pavardės nežino, R. M. buvo labai trumpai ir paskui išėjo į namus. Kai iš šventės visi ėjo į namus, ji su T. S. nuėjo į parduotuvę ir ten sutiko N. Ž.. T. S. jo paklausė, ar nenori alaus atsigerti. R. M. pas A. užsuko apie 22 valandą, eidamas į parduotuvę. Ji kaip tik prieš 22 valandą lauke su T. S. apsipyko ,ir ji išėjo iš namų. Kiti liko. N. Ž. atėjo po 23 valandos, kai ji grįžo iš draugės. Policiją matė, įtarė, kad policija galėjo pas A. važiuoti, kaip eilinį kartą. Ji pas A. grįžo apie 23.30 val. Rado R. M., T. S. ir tą T. bei A.. N. Ž. vėl atėjo apie 24 valandą. Jis sakė, kad jam dingo kava ir piniginė. Jai taip sakė T., kad jis atėjo piniginės ieškoti. N. Ž. dar atsinešė prožektorių. N. Ž. prie jos kabinėjosi. Iš pradžių kažko susiginčijo T. S. su N. Ž., nes tą vakarą N. Ž. kibo prie jos. T. S. ir N. Ž. lauke susistumdė dar anksčiau, prieš įvykį su R. M.. R. M. paskui ėmė priekaištauti N. Ž., kam kimba „ne prie savo bobos“, paskui paprašė prožektoriaus. R. M. ir N. Ž. abu buvo išgėrę. N. Ž. pasiūlė eiti į lauką išsiaiškinti. R. M. tuo metu rūkė kambaryje. Ji kaip tik prie durų stovėjo. R. M. pasakė „einu, einu, nebūsiu bailys“. Pirmas į lauką išėjo R. M., po to – N. Ž.. Kas vyko lauke, niekas nematė. Po to pati pamatė, kad R. M. rankos kruvinos. Jis pasakė, kad N. Ž. guli be sąmonės, pavadino pažiūrėti. Kai jie su T. išėjo į lauką, N. Ž. nebebuvo. Po 10-15 minučių atvažiavo policija, kad išsivežtų R. M.. Kas vyko lauke, niekas negalėjo matyti. R. M. nesakė, ką jis padarė N. Ž.. Nepasakojo, kaip lauke vyko konfliktas. Jis tik pasakė, kad N. Ž. jam trenkė lauke prožektoriumi į galvą, „kas man beliko daryti“. Tą patį vakarą R. M. jai nieko nesakė, jis tik kitą dieną jai taip sakė. Kitą dieną R. M. sutiko kieme pas A.. Po įvykio nukentėjusiojo nebuvo sutikusi. T. S. yra jos gyvenimo draugas. Kai jam paskambino, jis išvažiavo dirbti, kitaip jį iš darbo būtų išmetę.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta-(duomenys neskelbtini), esančiame sodelyje ( t.1, b.l.13-17)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis N. Ž., savanoriškai pateikė prožektorių (t.1, b. l. 19-23).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas ir aprašytas nusikaltimo padarymo įrankis- prožektorius juodos spalvos, su užrašu „Police 500W“ , kuris pateikiamas kartu su baudžiamąja byla ( t.1, b.l.25)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G880/2017 (04), matyti, kad nukentėjusiajam N. Ž. padarytas nosies kaulų lūžis, kuriam padaryti reikėjo vieno smūgio kietu daiktu į veidą. Padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (t.1, b. l. 40).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą - tai yra nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo N. Ž. sveikatą, yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia N. Ž. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir metaliniu žibintuvėliu sudavė ne mažiau dešimt kartų į galvos sritį , taip nukentėjusiajam N. Ž. padarė nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui .

Kaltinamasis R. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies nurodydamas, kad nebuvo dešimties smūgių, kokie 5, ir jis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Jis tvirtino, kad būtent N. Ž., pasiūlė jam eiti į lauką „pasikapoti“( jis suprato pasimušti) , jam lauke N. Ž. trenkė per pakaušį žibintuvėliu, jis tada žibintuvėlį atėmė ir trenkė N. Ž., net nematydamas kur, rankoje laikydamas žibintuvėlį. N. Ž. parkrito. Pradžioje jis jam sudavė vieną kartą kumščiu, bandė iš jo atimti žibintuvėlį ir tada pargriovė. Nepamena, ar spyrė per kojas N. Ž., bet bandė N. Ž. pargriauti, nepamena, ar galėjo tris kartus kumščiu suduoti N. Ž. per veidą, gal kumščiu ir sudavė. Gulėdamas ant žemės, nukentėjusysis bandė gintis, mojavo, todėl jis jį dar mušė. Vertina, kad tai buvo jo savigyna nuo nukentėjusiojo. Mušė N. Ž. gulintį, nes norėjo, kad jis jo nebepultų, nukentėjusiajam sudavė gindamasis.

Tokius kaltinamojo R. M. parodymus, kad jis N. Ž. sumušė tik gindamasis ir sudavė mažiau smūgių, nei nurodyta kaltinime, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją bei siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo R. M. duoti parodymai yra prieštaringi ir nevienodi, todėl jie atmestini, nes paneigti surinktų byloje įrodymų visuma, t. y. nuosekliais nukentėjusiojo N. Ž. bei liudytojų parodymais , specialisto išvada .

Nukentėjusysis N. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad pirmas „į snukį“ pasiūlė R. M., o jis jam pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. Tikėjosi, kad parūkys kartu, ir viskas. Pirmas į lauką išėjo R. M., o jis iš paskos. Kai jis išėjo į lauką, R. M. jam trenkė vieną kartą kumščiu kažkur į kaktą, ir jis nugriuvo ant nugaros. Tada R. M. užlipo ant jo, apsižergė ir dar kelis kartus kumščiais trenkė. Gindamasis jis vieną kartą R. M. sudavė prožektoriumi. R. M. iš jo prožektorių atėmė ir juo jam sudavė smūgius. Tikslaus smūgių skaičiaus negali pasakyti, bet smūgių buvo daugiau negu penki, nes vien su prožektoriumi jam buvo suduoti trys smūgiai. Vienas smūgis prožektoriumi kliuvo į galvą, kiti du – į veidą. Jam nuo tada liko randas ant kaktos. Rankomis R. M. jam dar sudavė 5-6 kartus. R. M. nuo jo gintis nereikėjo, nes jis nesiruošė su juo muštis. Pirmą smūgį sudavė ne jis R. M., o R. M. jam. Konflikto metu jie abu buvo girti

Liudytoja R. Š. patvirtino, kad R. M. ėmė priekaištauti N. Ž., kam kimba „ne prie savo bobos“, paskui paprašė prožektoriaus. R. M. ir N. Ž. buvo išgėrę. N. Ž. pasiūlė eiti į lauką išsiaiškinti. R. M. pasakė „einu, einu, nebūsiu bailys“. Pirmas į lauką išėjo R. M., po to – N. Ž.. Kas vyko lauke, niekas nematė. Po to pamatė, kad R. M. rankos kruvinos. R. M. pasakė, kad N. Ž. lauke guli be sąmonės.

Kad nukentėjęs N. Ž. pirmas sudavė kaltinamajam R. M. prožektoriumi, ir dėl to R. M. reikėjo gintis nuo N. Ž. ,tokia kaltinamojo versija jokiais byloje surinktais įrodymais nebuvo patvirtinta, to niekas nematė . Kaltinamajam R. M. jokių kūno sužalojimų nebuvo nustatyta, o nukentėjusiajam N. Ž. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. N. Ž. parodė, kad tik gavęs smūgį į galvą ir nugriuvęs ant žemės, jis ,gindamasis nuo R. M., jam sudavė su prožektoriumį, kurį R. M. iš jo atėmė, o pirmą smūgį ne jis, o R. M. jam sudavė kumščiu į galvą. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra. Teismas mano, kad būtinosios ginties nebuvo, nes kaltinamasis R. M. pats sutiko išeiti į lauką pasikalbėti su nukentėjusiuoju N. Ž., kaltinamajam R. M. nebuvo nuo ko gintis, nes nukentėjusiojo N. Ž. elgesys jam nesukėlė jokio realaus pavojaus, nes jis kvietė į lauką tik pasikalbėti, nors kaltinamasis R, M. nurodo, kad suprato, jog pasimušti , ir vis tiek ėjo, nors liudytoja R. Š. bandė jį atkalbėti.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ( rizikingas )nukentėjusiojo elgesys, nes būtent nukentėjęs išprovokavo kaltinamąjį išeiti į lauką išsiaiškinti santykių (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas ). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra , kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis R. M. teistas 5 kartus ( t.1, 143-145, 147-148,149-153154-158,159-160,161-163,164-166 b .l.), teistumas neišnykęs (BK 97 str.), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu , baustas administracine tvarka ( t.1, 167-174 b. l.), gyvena su motina, (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi ( t.1, 178, 179,180, 181 b. l.),psichiatro ir priklausomybės įskaitoje neįrašytas (t.1, 176 b .l.) , nusikaltimu padaryta neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, pareikštas 1000 eurų civilinis ieškinys.

Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo R. M. atžvilgiu bus pasiekti ,paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.). Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis geriau atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str.) .Skirti švelnesnę bausmės rūšį R. M. teismas nemato galimybės, kadangi anksčiau jis buvo teistas laisvės apribojimu, viešaisiais darbais, areštu, tačiau teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė , vėl nusikalto.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. M. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), dirba, charakterizuojamas teigiamai, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis N. Ž., kuris , būdamas girtas, pasiūlė R. M. , kuris taip pat buvo girtas, išeiti į lauką pasikalbėti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo R. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro poziciją ,išsakytą baigiamosiose kalbose, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Parenkant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo R. M. įvykdyta veika susijusi su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį.

R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė -rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l.128-129), jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-07-02 00.43 val. iki 2017-07-02 13.16 val. ( b.l.99,119) .R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2017-07-02 paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką ( BK 66 straipsnis).

2017-07-27 buvo priimtas prokuroro nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2017-07-27 iki 2018-01-27 R. M. sąskaitoje esančią 1000 eurų sumai, kuris paliktinas galioti iki bus atlyginta žala nukentėjusiajam ( t.1, 53-58 b .l.)

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis N. Ž. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( t.1, 48 b. l. ) . N. Ž. nurodė, kad dėl sužalojimo jam buvo padaryta neturtinė žala , nes po sumušimo Greitoji pagalba jį nuvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę, iš pradžių jis gydėsi ambulatoriškai namuose, buvo labai sutinęs, dėl to jo ir negalėjo iš karto operuoti. Vėliau jam darė operaciją, nežino, ar operacijos metu jam reikėjo atstatyti nosies kaulą, ligoninėje buvo dvi dienas, po to vėl gydėsi namuose. Turi šeimą, todėl greit stengėsi išeiti į darbą žemės ūkio bendrovėje, užsidirbti pinigų, nes už „biuletenį“ nemokėjo. Jis darbe atrodė prastai – buvo ištinęs, skaudėjo galvą. Darbe jam reikėjo bendrauti su kitais darbuotojais, buvo, kad kiti darbuotojai ar kaimo gyventojai dėl tokios jo išvaizdos juokėsi. Ir šeimoje vaikams buvo stresas jį tokį matyti. Civilinio ieškinio suma nėra didelė, nes dėl sumušimo patyrė skausmą, patyčias, gėdą, pažeminimą.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis N. Ž. dėl kaltinamojo R. M. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, jautėsi pažemintas, patyrė psichologinę traumą, sumuštas turėjo eiti į darbą, sulaukė pašaipų, patyčių. Blogai jautėsi ir šeimoje, nes mažamečiai vaikai jį matė sumuštą. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kad nukentėjusiajam N. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kad jis dėl sužalojimo gydėsi ligoninėje, kad jam buvo daryta operacija, kad nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamas emocijas, išgyvenimus , pažeminimą, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo R. M. kaltę bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį: R. M. dirba, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo N. Ž. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 1000 Eur – nėra aiškiai per didelis, todėl jis priteistinas iš kaltinamojo R. M., nes ši neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo R. M. neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 4 dalies taisyklėmis, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams , įpareigojant nuteistąjį R. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje , būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką R. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką - 2017-07-02 t. y. vieną parą .

Kaltinamajam R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. 2017 m. liepos 27 d. nutarimu skirtą R. M. atžvilgiu laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms bankų sąskaitose sumoje už 1000 eurų , palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl žalos nukentėjusiajam N. Ž. atlyginimo dienos.

Priteisti iš R. M. a .k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1000 ( vieno tūkstančio) eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam N. Ž..

Daiktinį įrodymą- prožektorių, saugomą prie bylos, grąžinti nukentėjusiajam N. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.