- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- A2.9.-7953-1011/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, vertėjaujant I. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K. (E. K.), išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2016-04-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2016-04-01 19.32 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sukėlė konfliktą su žmona V. K., buvo agresyvus, puolė ją savo nepilnamečio sūnaus R. K., gim. 2007-11-13, akivaizdoje, tokiais veiksmais pažeidė vaikų teises ir teisėtus interesus bei padarė ATPK 181³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam kaltinimai yra suprantami, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad nagrinėjamo pažeidimo dieną truputį išgėrė alaus, su žmona šiek tiek patriukšmavo. Tačiau jų vaikas buvo antrame aukšte, konflikto nematė, gal galėjo kažką girdėti. Tvirtino, kad pažeidimą gali pripažinti tik dėl to, kad pasibaigtų jam iškeltos bylos nagrinėjimas. Nurodė, kad yra šiek tiek kaltas, daugiau taip nedarys, gailisi.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. K. paaiškino, kad tarp jos ir sutuoktinio E. K. konfliktas kilo grįžus iš Lenkijos, vyras buvo išgėręs, abu kažkiek patriukšmavo. Išsigandusi iškvietė policiją, tada vyras iš karto nusiramino. Pažymėjo, kad tuo metu jų sūnus buvo savo kambaryje antrame aukšte, užsidaręs duris ruošė pamokas, o konfliktas vyko virtuvėje. Tvirtina, kad sūnus konflikto turėjo negirdėjo, o gal kažkiek ir girdėjo. Atvykus policijos pareigūnams, sūnus nustebo, kodėl namuose yra policija. Policijos pareigūnas paklausė, ar sūnus konflikto metu buvo namuose, tačiau neklausta, ar sūnus matė konfliktą.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, be kita ko, ir objektyvioji pusė, t. y. atitinkame ATPK straipsnyje nurodyti veiksmai, už kurių padarymą, esant kitiems būtiniems požymiams, gali būti taikoma administracinė atsakomybė; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla.
Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Pagal ATPK 181³ str. 1 d., neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika, užtraukia įspėjimą arba baudą.
Vaiko teises apibrėžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (8 str. 1 d. 1 p.). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai, pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (43 str.1 d.).
Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.
Byloje esantys įrodymai liudija, kad E. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena buvo pradėta remiantis policijos pareigūno A. P. 2016-04-01 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad E. K. smurtavo prieš savo žmoną nepilnamečio sūnaus akivaizdoje. Tokia pati E. K. veika nurodoma ir 2016-04-20 administracinio teisės pažeidimo protokole.
Teismo posėdžio metu tiek E. K., tiek liudytoja V. K. patvirtino, kad jų tarpusavio konflikto vaikas nematė, taip pat negirdėjo. Be to V. K. paaiškino, kad policijos pareigūnai apie tai, ar vaikas betarpiškai matė (girdėjo) konfliktą, jos ir nepaklausė, o ji tik patvirtino, kad konflikto metu vaikas buvo namuose.
Įvertinus aptartus ir teismo posėdžio metu duotus E. K. ir V. K. parodymus, darytina išvada, kad dėl sutuoktinių kilusio konflikto jų nepilnametis sūnus niekaip nenukentėjo, nes šio konflikto paprasčiausiai nematė bei negirdėjo, taigi emociškai nebuvo paveiktas, taip pat nepatyrė psichologinio smurto.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju E. K. veiksmuose nėra ATPK 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymio – trukdymo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokios vaiko teises pažeidžiančios veikos. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracini teisės pažeidimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl E. K. atžvilgiu pagal ATPK 181³ str. 1 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 181³ str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.