- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-313-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04907-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- G. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-316-400/2023 pagal G. Š. ir G. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį, šalys pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, jos atkurti nebeįmanoma. Nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendro turto pasidalinimo ir kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, aptarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 25 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukė; po santuokos nutraukimo G. Š. paliko santuokinę pavardę – „Š.“, G. Š. paliko pavardę – „Š.“; taip pat patvirtino tokio turinio 2023 m. sausio 23 d. pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį:
„Mes, G. Š., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš vienos pusės, ir G. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės, susitariame dėl santuokos nutraukimo pasekmių:
1. Pareiškėjai, G. Š., a/k (duomenys neskelbtini), ir G. Š., a/k (duomenys neskelbtini) sutarė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2. Po santuokos nutraukimo G. Š., pasilieka santuokinę pavardę „Š.“, G. Š. pasilieka savo pavardę „Š.“.
3. Nepilnametė dukra A. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka gyventi kartu su pareiškėja G. Š..
4. Gyvendami skyrium pareiškėjai G. Š. ir G. Š. turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamete dukra bei dalyvauti jos auklėjime. Visus klausimus, susijusius su dukros auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu jie nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su dukra, dalyvaudami jos auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, jie įsipareigoja nenuteikinėti vaiko kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaiko interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, rūpintis jos sveikata ir išlaikyti, atsižvelgiant į fizinę ir protinę būklę sudaryti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Pareiškėjui G. Š. nustatoma tokia bendravimo su dukra tvarka: 4.1. vieną kartą per savaitę, prieš parą laiko sms žinute informavęs G. Š., G. Š. 16.00 val. dukrą pasiima iš darželio ir ją G. Š. į namus parveda (parveža) 20.00 val.; 4.2. kas antro nelyginio savaitgalio šeštadienį G. Š. 10.00 val. pasiima iš G. Š. namų dukrą ir ją G. Š. į namus parveda (parveža) sekmadienį 13.00 val. (iki pietų miego), jeigu tuo metu G. Š. nedirbs ir nebus išvykęs, apie ką taip pat prieš parą laiko sms žinute privalo informuoti G. Š.; 4.3.nelyginių metų Kūčių dieną G. Š. 10.00 val. dukrą pasiima iš G. Š. namų ir ją G. Š. į namus parveda (parveža) pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 13.00 val. (iki pietų miego). To padaryti negalint, G. Š. privalo prieš parą laiko sms žinute informuoti G. Š.; 4.4.lyginių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną G. Š. 10.00 val. dukrą pasiima iš G. Š. namų ir ją G. Š. į namus parveda (parveža) antrą Šv. Kalėdų dieną iki 13.00 val. (iki pietų miego). To padaryti negalint, G. Š. privalo prieš parą laiko sms žinute informuoti G. Š.; 4.5. nelyginių metų Šv. Velykų pirmą dieną G. Š. 10.00 val. dukrą pasiima iš G. Š. namų ir ją G. Š. į namus parveda (parveža) antrą Šv. Velykų dieną iki 13.00 val. (iki pietų miego). To padaryti negalint, G. Š. privalo prieš parą laiko sms žinute informuoti G. Š..
5. Pareiškėjas G. Š., a/k (duomenys neskelbtini) dukters A. Š., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus kiekvieną mėnesį iki 15 dienos pervedant į G. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.
6. Nepilnametės dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama mama G. Š., a/k (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.
8. Šalys patvirtina, kad kreditorinių įsipareigojimų nei asmeniškai, nei bendrai neturi.
9. Santuokoje užgyventą turtą pareiškėjai pasidalina: 9.1. G. Š. asmeninei nuosavybei atitenka išskleidžiamas stalas, kurio rinkos vertė 200 Eur; dvigulė miegamojo lovą „D.“, kurios rinkos vertė 500 Eur; čiužinys „H. P.“, kurio rinkos vertė 700 Eur; spinta „A. F. G.“, kurios rinkos vertė 300 Eur; rašomasis stalas ir kavos staliukas, kurių rinkos vertė 100 Eur; elektrinė kaitlentė „G.“, kurios rinkos vertė 150 Eur ir televizorius „Sony“ (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 300 Eur. Viso turto už 3250 Eur sumą. 9.2. G. Š. asmeninei nuosavybei atitenka G. Š. vardu registruotas 2007 m. gamybos lengvasis automobilis VOLKSWAGEN NOUVEAU TOURAN, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 3000 Eur; sofa-lova, kurios rinkos vertė 500 Eur ir televizorius „Sony“ (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 300 Eur. Viso turto už 3800 Eur sumą. 9.3.Kitą kilnojamąjį neregistruotiną turtą šalys yra pasidalinusios taikiai. G. Š. už jai tenkančią mažesnę turto vertės dalį kompensacijos iš G. Š. nereikalauja. 9.4. G. Š. ir G. Š. susitaria, kad piniginės lėšos, esančios jų asmeninėse sąskaitose lieka kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe. 9.5. Už santuokos metu padarytus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio G. Š. tėčiui R. S., pagerinimus G. Š. G. Š. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumoka 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) į G. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, o G. Š. į šį butą jokių pretenzijų ar teisių nebeturi.
10. Sutartis yra šalių perskaityta, suprasta dėl pasekmių ir laisva valia pasirašyta. Pareiškėjams yra žinoma, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kita), kiekvienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (LR CK 3.53. str. 3 d.).
11. Ši sutartis įsigalioja ją patvirtinus teismo sprendimu.
12. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti paliekamos šalims, o G. Š. prašys teismą grąžinti 172 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
13. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, iš kurių vienas egzempliorius pateikiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, o likusieji lieka šalims.“
14. Priteisti iš pareiškėjų G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.
15. Išskaičius mokėtinas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (13,28 Eur), grąžinti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 158,72 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 72 ct) (172,00 Eur – 13,28 Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. lapkričio 15 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)8. Mokesčių grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
4. Teismas taip pat pareiškėjams išaiškino, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis). Taip pat išaiškino G. Š. ir G. Š., kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis).
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įsitikino, jog pareiškėjų santuoka yra iširusi, pareiškėjai tvirtai apsisprendė nutraukti santuoką, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu. Pareiškėjų santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą ir šeimą. Pareiškėjai nemato jokių galimybių atkurti iširusią šeimą, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktinius sutaikyti yra neįmanoma.
6. Kartu skundžiamame sprendime nurodoma, jog pareiškėjų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalinimo ir kiti klausimai. Pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia pareiškėjų ir jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtintina (CK 3.53 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas G. Š. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-316-400/2023 visa apimtimi ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
7.1. Nurodo, kad apeliantas, būdamas suklaidintas tiek ieškovės, tiek jos tėvo, jausdamas spaudimą bei įtampą, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri pažeidžia ne tik jo, bet ir kitų trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus. Atslūgus stresui ir įtampai, gavus teismo sprendimą, apeliantas suprato, kad paveiktas ilgai trukusių įkalbinėjimų ir pažadų, psichologinio spaudimo, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri iš esmės neatitiko jo tikrosios valios.
7.2. Apeliantas pabrėžia, kad šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir kreditorių interesams bei pažeidžia vieno iš sutuoktinių turtines teises.
7.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog sutuoktiniams priklauso 27 000 Eur reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį-ieškovės tėvą, kuris be jokio teisinio pagrindo šalių sąskaita praturtėjo daugiau nei 27 000 Eur suma, o ieškovė, siekdama apsaugoti savo tėvo interesus, šios reikalavimo teisės į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neįtraukė.
7.4. Kartu pabrėžiama, jog ieškovė, žinodama, kad šalys yra solidariai skolingos atsakovo mamai 7 600 Eur, pažeisdama tiek kreditorės – atsakovo mamos, tiek paties atsakovo interesus, neįtraukė į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių skolinio įsipareigojimo ir nepranešė apie bylą kreditorei – atsakovo mamai. Tokiu būdu susiklosto situacija, jog atsakovas vienintelis lieka atsakingas už tinkamą prievolės įvykdymą kreditorei – savo mamai, t. y. solidari prievolė modifikuojama be kreditoriaus sutikimo, ieškovę atleidžiant nuo pareigos įvykdyti prievolę.
7.5. Taigi nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas viso sutuoktinių turto balansas, taip pat neatsižvelgta į tai, kad buvo prašoma patvirtinti tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią į dalijamą turtą nebuvo įtrauktos sutuoktinių reikalavimo teisės į skolininką – ieškovės tėvą, taip pat neįtraukta ir bendra sutuoktinių kreditorė – atsakovo mama. Todėl patvirtinus pastarąją sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, atsakovas praranda reikalavimo teisę į 13 500 Eur sumą ir be kreditoriaus sutikimo modifikuojama prievolė kreditorei E. Š., už kurios tinkamą įvykdymą grąžinant 7 600 Eur sumą būtų atsakingas vienintelis atsakovas.
7.6. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog atsakovui tapo žinoma, kad ieškovė santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų nupirko automobilį „S. L.“, kurį registravo savo tėvo R. S. vardu. Tokiais veiksmais ieškovė panaudojo bendras šalių lėšas ne šeimos poreikiams tenkinti. Automobilio, kurio pagaminimo metai atsakovo žiniomis yra daugmaž 2006, kainos rinkoje vyrauja nuo 1 800 Eur iki 3 700 Eur, todėl ieškovė galėjo sumokėti vidutiniškai 2 750 Eur už automobilį iš bendros jungtinės nuosavybės lėšų, kuris atiteko pastarosios tėvui. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priklausytų teisė į kompensaciją pusei sumos, kurią iš bendrų lėšų panaudojo ieškovė.
7.7. Be to, apeliantas pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį ir tai, jog jis dažnai neplanuotai būna išvykęs, nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkoje turėtų būti sąlyga, jog tėvas kas kartą turi informuoti vaiko motiną, kada pasiims nepilnametę dukrą ir kada to padaryti negalės, įspėdamas ne vėliau kaip parą laiko iki nustatytos bendravimo dienos.
Atsiliepimas
8. Prisidėdama prie atsakovo apeliacinio skundo E. Š. prašo tenkinti G. Š. apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8.1. Nurodo, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos jos, kaip kreditorės, teisės ir teisėti interesai, kadangi teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo nuslėptas faktas apie tai, kad sutuoktiniai skolinosi pinigines lėšas dėl remonto darbų atlikimo.
9. Atsiliepimu ieškovė G. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, atsakovas atėmė iš ieškovės jos turėtą transporto priemonę, todėl ieškovės tėvas jai leido naudotis savo automobiliu, kurį nurodo atsakovas apeliaciniame skunde bei dėl kurio reiškia nepagrįstus naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliantas pateikia tik jam naudingą informaciją iš šalių pokalbių ir susirašinėjimo. Nepaisant to, šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptarė buto pagerinimo klausimus bei nurodė visą bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, juo labiau kad atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nenurodė, jog kartu su sutuoktine yra skolingi atsakovo mamai, kuri turi būti įtraukta į bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu nėra pagrindo priimti ir apeliacinės instancijos teismui pateikiamų naujų įrodymų.
9.2. Dėl apelianto argumentų, susijusių su bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, atsiliepime pažymima, kad apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo, juo labiau kad nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai pritarė ir išvadą teikianti institucija, o nustatytos tvarkos sąlygose yra nurodyta, kad atsakovas, negalėdamas pasiimti dukters, privalo prieš parą laiko informuoti pareiškėja. Taigi visiškai neaišku, ko konkrečiai siekia apeliantas šioje dalyje teikdamas apeliacinį skundą.
9.3. Kartu pateiktame atsiliepime nurodoma, jog E. Š. nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl įstatymas nesuteikia jai teisės prisidėti prie apeliacinio skundo. Be to, E. Š. neabejotinai turėjo žinoti apie sūnaus skyrybų procesą, tačiau neprašė įtraukti jos į procesą suinteresuotu asmeniu, o apeliantas taip pat nė karto proceso pirmosios instancijos teisme metu nenurodė, kad E. Š. yra sutuoktinių kreditorė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis nepažeidžia sutuoktinių bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: buto nuotraukas, garso įrašo, teikto pirmosios instancijos teismui, stenogramą. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, t. y. kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis pažeidžia apelianto ir trečiųjų asmenų, šiuo atveju, kreditorės, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, teises.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, apeliacinio skundo argumentais ir reikšmingi sprendžiant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatas, apeliacinės instancijos teismas juos priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
14. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 25 d. sprendimu, G. Š. ir G. Š. sudaryta santuoka nutraukta bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
15. Apeliaciniu skundu atsakovas G. Š. tvirtina, kad jis, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepastebėjo, kad į sutartį nėra įrašyta, jog sutuoktiniams priklauso 27 000 Eur reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį-ieškovės tėvą, kuris be jokio teisinio pagrindo šalių sąskaita praturtėjo daugiau nei 27 000 Eur suma, o taip pat kaip šalių kreditorė nėra įrašyta atsakovo mama, kuriai šalys yra skolingos 7 600 Eur.
16. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-384/2008, Nr. 3K-3-375/2014).
17. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šioje normoje nustatyta tokia sutuoktinio pareiga užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą – įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis ir įgyti tokias pačias procesines teises kaip ieškinį dėl turto padalijimo pareiškęs sutuoktinis, nes sutuoktinių turto padalijimas gali neigiamai paveikti jų turtinius interesus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti kreditorius nustatytas ir CPK normose, reglamentuojančiose procesinio dokumento dėl santuokos nutraukimo turinį (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Plenarinės sesijos išaiškinta ir tai, kad sutuoktinių kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga, priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio – tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų; tokiais asmenimis į bylą traukiami ir solidarųjį reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo.
18. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ir netikėti išreikšta šalių valia dėl kreditorių neturėjimo (8 sutarties punktas) ar papildomai spręsti dėl šalių nurodomo turto pagerinimo aplinkybių bei sąlygų (9.5 punktas). Nepaisant to, šiuo konkrečiu atveju, apeliantui tvirtinant ir į bylą pateikiant duomenis apie ieškovės galimą prievolės atsakovo mamai pripažinimą (šie duomenys buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui); galimai šalių kreditorei, kuri pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo ir yra betarpiškai suinteresuota dėl galimai šalims skolintų piniginių lėšų, nurodant, kad ji nepagrįstai nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, o taip pat apeliantui ginčijant trečiojo asmens (ieškovės tėvo) turto pagerinimo apimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad šalys pirmosios instancijos teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė visų kreditorių ir nepateikė duomenų apie tai, kad jie būtų tinkamai įvykdę jiems CK 3.126 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti. Kartu išdėstytos aplinkybės leidžia vertinti, jog priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą galėjo būti ir netinkamai nustatytas sutuoktinių turto balansas.
20. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos neatitinka pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatų dėl kreditorių įtraukimo į bylos nagrinėjimą bei draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o taip pat palieka didelę galimybę ateityje kilti naujiems teisiniams ginčams tarp šalių.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutuoktinių galima kreditorė bei skolininkas apie šią bylą nebuvo informuoti CK 3.126 straipsnyje nustatyta tvarka, neišaiškinta jų pozicija dėl sutuoktinių piniginių prievolių kreditoriams paskirstymo byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas G. Š. ir G. Š. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Skundžiamą sprendimą panaikinus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ar ieškovės atsiliepime nurodomų aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.