- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- II-209-1002/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00631-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyti priimti skundą
- Teisėjas
- Mantas Liesis (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo 2020-07-10 R. R. skundo priėmimo klausimą dėl Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus 2020-07-02 rašto „Dėl pareiškimo tyrimo“ medžiagoje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajame veiklos skyriuje pagal 2020-06-20 pareiškimą ROIK (duomenys neskelbtini) dėl apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) D“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 str. 1 d. (Tyčinis turto sugadinimas ar sunaikinimas).
2020-07-02 raštu „Dėl pareiškimo tyrimo“ R. R. buvo pranešta, kad vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 578 straipsniu (Nukentėjusysis), 2020-06-25 jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, tačiau administracinį nusižengimą padariusio asmens tapatybės nustatyti nepavyko. Iki sueis administracinės nuobaudos skyrimo terminas (vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos), jei bus nustatyta naujų tyrimui reikšmingų aplinkybių ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo, bus atliktas tolesnis administracinio nusižengimo tyrimas ir apie tai R. R. bus informuotas papildomai. Jei per nustatytą dvejų metų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos terminą administracinį nusižengimą padaręs asmuo nebus nustatytas, suėjus senaties terminui, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio (Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima) 7 dalimi, pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena bus nutraukta.
2020-07-17 Šiaulių apylinkės teisme gautas R. R. skundas dėl Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus 2020-07-02 rašto „Dėl pareiškimo tyrimo“ medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodyta, kad su tokia kvalifikacija nesutinka dėl šių motyvų;
1) LR ANK 115 str. 1 d. taikymas šiuo atveju yra apskritai teisiškai netinkamas ir neteisingas;
2) Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinio pasiūlymo matyti, kad padarytos žalos dydis sudaro 390 Eur;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, įsigaliojusiu 2018-01-01, patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų bei padarytos žalos dydis šiuo metu yra 50 Eur;
4) atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, t.y. 250 Eur. Padaryta žala sudaro 390 Eur, viršijanti 5 MGL dydžio sumą, todėl veika šiuo atveju kvalifikuotina ne pagal ANK teisės normas (ANK 115 str. 1 d.), bet pagal baudžiamosios teisės normas, atsakomybę kildinant pagal BK 187 straipsnio 1 dalį;
5) tiktai už mažesnės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą yra taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje. Šiuo atveju šioje byloje LR ANK 115 str. 1 d. taikymas yra aiškiai neteisingas; Nusikalstamos veikos padariniai yra vienas svarbiausių BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nuo kurio priklauso šios veikos kvalifikacija;
6) iš šios bylos duomenų matyti, inkriminuojami veiksmai neatitinka LR ANK 115 str. 1 daliai ir pagal padarytos nusikalstamos žalos mastą atitinka BK 187 straipsnio 1 dalį.
Prašo panaikinti bylos administracinę teiseną ir priimti nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas paliktinas nenagrinėtas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 166 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta“
1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;
2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
2. Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas.“
BPK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.
BPK 168 straipsnis reglamentuoja atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą:
,,1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
3. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai.
5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo.
6. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka“.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas apskundė neskundžiamą informacinį pranešimą, nesikreipė su pareiškimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl skundas paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsniu,
nutaria:
Skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.