Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Remigijui Gliaudeliui,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui – S. P.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo – S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Tarnybos Skyrių, padedant įgyvendinti M. K. teises, tvarkant tėvo palikimą. Skyrius kreipėsi į nepilnamečio vaiko motiną S. P., dėl jos pareigos kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vardu bei nurodė minėtų pareigų nevykdymo pasekmes. S. P. jokių veiksmų neatliko. Susisiekus su S. P., ji paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir, kad ji neturi lėšų tvarkytis nepilnamečio vaiko palikimo priėmimą ar atsisakymą priimti palikimą, jai yra nenaudinga tai daryti.

Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Jai apie posėdžio vietą ir laiką 2023 m. kovo 9 d. pranešta elektroniniu paštu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. (Duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio M. K. tėvas S. K.. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Tarnybos Skyrių, padedant įgyvendinti M. K. teises, tvarkant tėvo palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti arba 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas S. K. palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą.

Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai.

Nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė S. P. turėjo pareigą tinkamai atstovaudama nepilnametį sūnų M. K. kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo ir pateikti sūnaus vardu pareiškimą dėl vaiko tėvo S. K. palikimo priėmimo arba atsisakymo, tačiau to nepadarė, dėl ko buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas valiai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti išreikšti. S. P. su nepilnamečiu sūnumi M. K. gyvena (duomenys neskelbtini), Skyriaus specialistams nurodė, kad ji neturi lėšų tvarkytis nepilnamečio vaiko palikimo priėmimą ar atsisakymą priimti palikimą, jai yra nenaudinga tai daryti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų užtikrinti savo nepilnamečio vaiko turtinius interesus. Nagrinėjamu atveju motina nevykdo pareigos užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, todėl į teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo kreipėsi Tarnybos Skyrius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimais (CK 1.5 straipsnis) bei atsižvelgus į tai, kad nepareiškus įstatyminio įpėdinio – nepilnamečio vaiko vardu jo valios dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, negalima užbaigti mirusiojo S. K. paveldėjimo proceso ir dėl to yra suvaržomos kitų suinteresuotų asmenų teisės, teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti, kad įstatyme nustatytas palikimo priėmimo/atsisakymo priimti terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas atnaujina praleistą terminą priimti / atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 578 straipsnis).

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš bylos duomenų matyti, kad mirusiojo palikimą sudaro lėšos (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje ((duomenys neskelbtini) Eur) ir lėšos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje ((duomenys neskelbtini)). S. K. vardu užvesta vykdomoji bylą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 8 559,44 Eur skolos išieškojimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. S. K. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina faktas, kad nei vienas pirmos ir antros eilės įpėdinis nepriėmė S. K. palikimo. Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, todėl pareiškimas tenkinamas ir išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti S. K. palikimą nepilnamečio vaiko M. K. vardu (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, CPK 582 straipsnis).

Šioje byloje pašto išlaidos nesusidarė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jo tėvo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu.

Suinteresuotiems asmenims apie priimtą nutartį pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą: „Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2023 m. kovo 29 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuriuo nusprendė atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio M. K. vardu po jo tėvo S. K. mirties ir išdavė teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. K. mirties nepilnamečio vaiko M. K., vardu. S. P. informuojama, kad nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Su visa bylos medžiaga galima susipažinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose (Gedimino g. 87, Kaišiadorys). Informacijos teirautis tel. Nr. 8 346 51282“.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama. Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo ir bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.