Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui advokatui S. N.

nepilnametei nukentėjusiajai E. B., jos atstovei pagal įstatymą Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec .vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), teistas: 1996-06-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. 4 m. 1 mėn. l/a su ½ turto konfiskavimu; 1997-06-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. 4 m. l/a, konfiskuojant 1/3 turto; 2002-01-17 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 246 str. 1 d. 9 mėn. l/a 2 m. atimta teisė vairuoti transporto priemones; 2009-03-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. 6 mėn. l/a; 2011-04-05 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 259str.1d. bauda 5MGL ( 650Lt),bauda sumokėta 2011-10-21,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. R. 2011-06-09 apie 17val. 40min. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau vieno karto ranka sudavė nepilnametei nukentėjusiajai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą ,tampė ją už plaukų bei sulaužė jai priklausančius akinius 300Lt vertės, taip sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ,tuo padarė nepilnametei nukentėjusiajai E. B. 300Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis S. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. birželio 9 d., apie 17.40 val. buvo namuose Ž. miestelyje ir žiūrėjo televizorių. Į kambarį, kuriame buvo, įėjo E. B. broliai. Kambaryje be jo dar buvo E. ,kuri žiūrėjo kažkokį savo mėgstamą serialą. Berniukai persijungė kitą televizijos kanalą – serialą „Kobra“. Tada E. vėl persijungė savo žiūrėtą serialą. Vaikai vėl perjungė kanalą. Tada jo berniukai paprašė, kad jis perjungtų televizijos kanalą. Jis perjungė kanalą ,o E. jam delnu trenkė per veidą. Tad jis paėmė E. už galvos ir palenkė ją į žemę, bet žemės ji nesiekė. Tuo metu, kai jis E. laikė už galvos, į kambarį įėjo E. sesuo E. Tada jis E. paleido. E. pagalvojo, kad jis E. mušė ir po kažkiek laiko iškvietė policiją. Kai E. palenkė prie žemės, jos akiniai nukrito ant žemės. Jokio smūgio nebuvo. Byloje nurodyta, kad akiniai buvo sulenkti, bet ne sulaužyti, be to, E. skirtingai nurodo, į kurią veido pusę jis jai trenkė. Jis E. už plaukų netampė, jai nesudavė, ant akinių ji galėjo užlipti pati, kai jie nukrito. Šiaip jis E. neskriaudžia. Tą dieną buvo išgėręs alaus apie 15 valandą, o įvykis buvo apie 18 valandą, todėl neturėjo būti girtas. Išgertas alus jo veiksmams įtakos neturėjo. Iš Ukmergės mano mama atsiuntė pinigų E. dėl tų sulaužytų akinių – 1000 Lt. Pinigai buvo atsiųsti I. B. vardu. Kaip tie pinigai buvo panaudoti, nežino. Už tuos pinigus turėtų būti nupirkti akiniai E. Nesutinka, kad iš jo turėtų būti priteista neturtinė žala. Negali pasakyti, ar tada, kai jis už galvos suėmė E., ji šaukė ar ne. Po konflikto su E. jis iš namų išėjo pasivaikščioti. Anksčiau yra buvęs konfliktas su E., tačiau tai buvo seniai .

Nukentėjusioji nepilnametė E. B., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad tikslios įvykio datos nebeprisimena, tačiau galėjo būti birželio mėnuo. Tada buvo namuose Ž. miestelyje, mamos kambaryje prie televizoriaus jis žiūrėjo serialą. S. R. gulėjo mamos lovoje ir buvo girtas. Jis jos brolių E. ir E. paprašė perjungti televizoriaus kanalą. Broliai perjungė. Ji paprašė leisti pabaigti žiūrėti serialą, nes buvo likę tik kelios minutės ir pati perjungė kanal. Tada jos broliai paprašė perjungti televizijos kanalą S. R., jie norėjo žiūrėti serialą „Kobra“. S. R. išlipo iš lovos, nuėjo prie televizoriaus ir perjungė kanalą. Ji dar kartą paprašė leisti pabaigti žiūrėti. Kai S. R. vėl nuėjo link lovos, ji kanalą vėl perjungė. Tada S. R. grįžo atgal, persijungė kanalą ir, sėdėdamas priešais, pradėjo iš jos šaipytis, rodyti įvairias veido mimikas. Tada ji jam nestipriai delnu trenkė, kad nesišaipytų iš jos. Ką jis jai tada sakė, neatsimena. Po to jis jai trenkė kumščiu į kairę veido pusę ties smilkiniu. Tada ant žemės nukrito akiniai. Ten, kur trenkė S. R., jai buvo prakirsta oda, tačiau nedaug. Kraujas bėgo truputį. S. R. ją sugriebė už plaukų ir palenkė prie žemės ir taip palenkęs laikė. Ji tada ėmė šaukti E. Sesuo atbėgo. S. R. pradėjo aiškinti, kas įvyko, bet E. nesiklausė ir jos išėjo į kitą kambarį. Konfliktą matė abu jos broliai, jie yra 13 m. ir 11-12 metų amžiaus. E. S. R. sakė „ką čia darai?“ ir jis tik tada ją paleido. Sesuo iš karto iškvietė policiją. Jos akinių kojelė po įvykio buvo nulenkta, akinius susitvarkė, naujų akinių nepirko, nešioja dar tuos pačius. .Akiniai kainavo 300Lt. Skausmą patyrė, kai jai trenkė į veidą ir pešė už plaukų. Raminančių vaistų po konflikto negėrė. Mama jai davė pinigų apie 300 Lt, už juos apsipirko prieš eidama į mokyklą .Jai yra atlyginta 300Lt,todėl priteisti pinigų už akinių sugadinimą neprašo . Dėl šio įvykio patyrė pažeminimą. Moralinės žalos atlyginimo 2000Lt neprašo priteisti. S. R. jai dabar nieko nebesako. S. R. tą dieną jis buvo parsinešęs alaus, kad S. R. buvo išgėręs, suprato iš kvapo. Jos broliai konfliktą matė, tačiau neduotų parodymų prieš S. R., nes su juo bendrauja ir gerai sutaria. E. jai yra sakiusi, kad S. R. ją kažkada smaugė, bet kada tai buvo, nežino. R. pas juos gyvena gana seniai. Kai prasidėjo tyrimas dėl šio įvykio, namuose jaučiasi saugi, S. R. nebesikabinėja. Anksčiau būdavo, kad kabinėdavosi žodžiais. Akinius keis, kai eisi pas gydytoją, o pinigų tam tikriausiai duos mama. Dėl įvykio dvasinių išgyvenimų patyrė. Sutinka, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, žalos dydį sutiktų mažinti. Po įvykio pasidarė jautresnė negu anksčiau. R. ji atleido, jie susitaikė, ji ant jo nebepyksta.

Liudytoja N. M. parodė, kad ji dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo policijos komisariate Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būryje vyr. patrule. Buvo iškviesta į įvykio vietą Ž. miestelyje. Tuo metu namuose buvo tik E., E., broliai ir sesės. Mergaitės paaiškino, kad mama yra darbe. S. R. namuose nebuvo. Kur jis buvo, niekas nežinojo. E. B. su ja mažai bendravo. Daugiau viską aiškino jos sesuo E. Pareiškimą surašė pati E., nes jai tuo metu jau buvo 16-ka metų. Nukentėjusioji mažai kalbėjo, verkė, buvo ranka susiėmusi už veido kairės pusės, matėsi, kad kairė veido pusė buvo paraudusi. Ji E. paklausė, ar nereikia iškviesti medikų, ji atsakė, kad nereikia. E. sakė, kad S. R. jai tampė už plaukų ir sudavė į veidą. Nukentėjusiąją apklausinėjo įvykio vietoje. Su S. R. visiškai nebendravo, nes jis buvo kažkur pasišalinęs.

Liudytojas K. V. parodė, kad kaip Ž. seniūnijos socialinis darbuotojas lankėsi šioje šeimoje, nes šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Įrašyta buvo dėl vieno iš vaikų – E. B., kuris turi elgesio problemų. Šeimoje yra penki vaikai. E. jau pilnametė. E. 16 metų, o kiti vaikai jaunesni. Dėl dukterų E. ir E. nusiskundimų neturėjo. Šios mergaitės buvo kaip paspirtis jaunesniems vaikams, nes tvarkydavo namus, virdavo valgyti. S. R. šioje šeimoje gyvena gal apie dvejus metus. Šeima yra atvykusi iš Pasvalio rajono. Situacija iki S. R. atėjimo ir po jo šiek tiek pasikeitė. Berniukai pradėjo linkti prie šio vyro. Kaip yra dėl mergaičių, negali pasakyti. S. R., iškilus bet kokioms situacijoms, visada užstodavo berniukus. Tą problemišką vaiką irgi užstodavo. Tikrąją tiesą iš berniuko ir S. R. būdavo sunku išgauti. Apie šios bylos įvykį sužinojo liepos 1 dieną. Sužinojęs nuėjo paklausti, ar E. nėra reikalinga pagalba. Tuo metu namuose buvo visa šeima, išskyrus E. Prie pokalbio prisijungė vaikų mama, ji palaikė S. R. poziciją. Tuo metu E. stovėjo kitame kambaryje nuleidusi galvą. Jis susidarė įspūdį, kad mergaitė buvo palikta be jokios užuovėjos. Jis mano, kad ji juto namiškių spaudimą. Mergaitės mama pasakė, kad iš šio įvykio tik didelis burbulas buvo išpūstas. S. apie įvykį papasakojo, kad konfliktas įvyko dėl televizoriaus žiūrėjimo. E. jaučia palaikymą tik iš sesers E. Galbūt daugiau apie tai žino, nes jo dukra mokosi vienoje klasėje su E. Mano, kad E. brolių apklausa mažai ką duotų. E. sunku prakalbinti, jį reikia įkalbinėti, prakaltinti reikia nemažai laiko, o E. apskritai uždaro būdo. Prašyti juos duoti parodymus netikslinga ne tiek dėl galimo poveikio darymo, kiek dėl charakterio, bet sutinka, kad kažkoks poveikis jiems gali būti daromas. Berniukų kitoks supratimas apie bendravimo normas. Nežino, ar berniukai meluotų, jeigu S. jiems darytų poveikį.

Liudytoja E. B. parodė, kad R. yra jos mamos draugas, o nukentėjusioji E. jos sesuo. Šią vasarą, birželio mėn. ,dienos neprisimena, po pietų, gal 15-16val., namuose buvo E. du broliai ir dar viena sesuo. Ji buvo kitame kambaryje, kalbėjo telefonu .Išgirdo garsų riksmą, įėjo į kambarį ir pamatė, kad R. laiko E. paėmęs už plaukų ir palenkęs prie žemės .Ji paprašė paleisti seserį. Su E. nuėjo į kitą kambarį. E. prie akies buvo prakirsta, jos akiniai buvo įlinkę ,išnirus akinių kojytė, akinius reikėjo atstatyti. Ji iškvietė policiją. Ji tvirtina ,kad R. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Sesuo jai sakė ,kad jie susiginčijo dėl televizijos kanalų žiūrėjimo, sakė, kad R. jai trenkė, pešė už plaukų. R. buvo neblaivus. Sesuo po to įvykio buvo sukrėsta, verkė. R. nėra linkęs muštis.

Iš 2011-07-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ,kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) (b.l.12-13).

Iš 2011-07-12 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. NS-517 matyti ,kad I. B. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą 2009-10-21 (b.l.16).

Iš 2011-07-04 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnijos rašto dėl E. B. matyti, kad E. B. gyvena kartu su motina I. B. ,jau antri metai šeimoje gyvena I. B. sugyventinis S. R. Tarp jo ir I. B. vaikų atsirado trintis. Motina įvykusio konflikto nesureikšmina ,yra nusiteikusi priešiškai prieš dukrą ,palaikymą E. jaučia tik iš sesers E. pusės (b.l.18).

Nors kaltinamasis S. R. parodė, kad jokio smūgio nebuvo, jis E. už plaukų netampė, jai nesudavė, tik paėmė E. už galvos ir palenkė ją į žemę, bet žemės ji nesiekė. Tuo metu, kai jis E. laikė už galvos, į kambarį įėjo E. sesuo E. ir jis tada jis E. paleido. Kai E. palenkė prie žemės, jos akiniai nukrito ant žemės. Akiniai buvo sulenkti, bet ne sulaužyti. Tokie kaltinamojo S. R. parodymai vertintini kaip jo siekimas išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas ir yra paneigti nuosekliais nukentėjusiosios E. B. ir liudytojų parodymais ,kuriais netikėti pagrindo nėra. Nukentėjusioji E. B. patvirtino, kad R. jai trenkė kumščiu į kairę veido pusę ties smilkiniu. Tada ant žemės nukrito akiniai. Ten, kur trenkė S. R., jai buvo prakirsta oda, bėgo truputį kraujas. S. R. ją sugriebė už plaukų ir palenkė prie žemės ir taip palenkęs laikė. Ji tada ėmė šaukti E., sesuo atbėgo ,tada R. ją paleido. Liudytoja E. B. patvirtino, kad ji išgirdo garsų riksmą, įėjo į kambarį ir pamatė, kad R. laiko E. paėmęs už plaukų ir palenkęs prie žemės .Ji paprašė paleisti seserį. E. prie akies buvo prakirsta, jos akiniai buvo įlinkę ,išnirus akinių kojytė, akinius reikėjo atstatyti. Liudytoja policijos darbuotoja N. M. ,kuri buvo nuvykusi į įvykio vietą, patvirtino ,kad nukentėjusioji verkė, buvo ranka susiėmusi už veido kairės pusės, matėsi, kad kairė veido pusė buvo paraudusi. E. sakė, kad S. R. jai tampė už plaukų ir sudavė į veidą.

Motyvuojamoji dalis

S. R. padarytos veikos atitinka visus LR BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. numatytų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymą numatyta tam, kas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Kaltinamasis S. R. tyčia smurtavo prieš nepilnametę E. B., tai yra ne mažiau vieno karto ranka sudavė nepilnametei nukentėjusiajai E. B. į veidą, tampė ją už plaukų, taip jai sukėlė fizinį skausmą. S. R., sukeldamas fizinį skausmą nepilnametei, veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad smurtauja prieš nepilnametę, numatė, kad dėl to jai bus sukeltas fizinis skausmas, ir šių padarinių norėjo. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str.3 d. padarymą numatyta tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. S. R., smurtaudamas prieš nepilnametę E. B., sulaužė jai priklausančius akinius (300 litų vertės), taip sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarė nepilnametei nukentėjusiajai 300 litų turtinę žalą. Sugadindamas nedidelės vertės svetimą turtą, S. R. veikė tyčia, - jis suprato, kad smurtaudamas prieš nepilnametę E. B. ir suduodamas jai vieną kartą į veidą, gali sugadinti jai priklausantį turtą – akinius, numatė, kad dėl to turtas gali visiškai arba iš dalies netekti savo vertės arba vartojimo savybių, ir, nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Kadangi S. R. tiek vartojo fizinį smurtą prieš nepilnametę, tiek sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, – jai priklausančius akinius – veikdamas vieninga tyčia, visi jo veiksmai buvo nukreipti prieš nepilnametę E. B., padaryti vienu metu, toje pačioje vietoje, jie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu , konstatuoja, kad kaltinamojo S. R. kaltė dėl to, kad jis, smurtaudamas nepilnametei nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą bei sugadino E. B. priklausantį nedidelės 300Lt vertės turtą- akinius, pilnai įrodyta ,todėl jo padarytos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK140str.1d.,187str.3d. S. R. pateiktas kaltinimas pagal LR BK 187str.3d. tikslintinas, nurodant, kad akiniai buvo ne sudaužyti, o sulaužyti.

Teismas, už padarytas veikas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinimo šalintina S. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi nebuvo surinkta pakankamai įrodymų ,kad S. R. nusikalstamas veikas padarė, būdamas girtas, ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Nukentėjusioji matė, kad S. R. išgėrė alaus, pats kaltinamasis patvirtino, kad tą dieną buvo išgėręs alaus apie 15 valandą, tačiau įvykis buvo apie 18 valandą, todėl, kaip nurodė kaltinamasis, jis tuo matu nebuvo girtas, kitokių įrodymų, kad S. R. buvo neblaivus ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nėra.

Kaltinamąjį S. R. charakterizuojantys duomenys: teistas penkis kartus, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs (b.l. 44-47,50-52, 53,55-57,58-60), administracine tvarka baustas (b.l. 61-62), Pakruojo rajono Priklausomybės ligų centre į psichiatro ir narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 66), Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre buvo gydytas psichiatro dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b.l.64), niekur nedirba (b.l.71),darbo biržoje neregistruotas (b.l.72).

LR BK 56str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. S. R. šių nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo neišnykęs ,t.y. jis 2011-04-05 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo buvo nuteistas pagal LR BK 259str.1d. bauda 5MGL ( 650Lt),baudą sumokėjo tik 2011-10-21.Tačiau ,atsižvelgiant į tai ,kad jo padarytų veikų pavojingumo laipsnis yra nedidelis ,t.y. nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, kaltinamasis turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino, niekada anksčiau šeimoje nesmurtavo, grėsmės visuomenei nekelia, jis ir nukentėjusioji šiuo metu gyvena vienoje šeimoje .Kaip nurodė pati nukentėjusioji E. B., R. pas juos gyvena gana seniai, šiuo metu ji namuose jaučiasi saugi, S. R. nesikabinėja, R. ji atleido, jie susitaikė, ji ant jo nebepyksta. Kaltinamasis S. R., nors oficialiai ir nedirba, tačiau dirba atsitiktinius darbus ,taip padeda materialiai šeimai išsilaikyti, jam niekas neturi pretenzijų be to, jis pripažino, kad buvo toks konfliktas, gailisi. Todėl, teismo manymu , įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, jog bausmės tikslai S. R. bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę ( LR BK 48str.), nes realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nutrauktų susiklosčiusius pozityvius nuteistojo socialinius ryšius ir jo elgesį, kuriuos atstatyti po bausmės atlikimo įkalinimo vietoje būtų sunkiai įmanoma.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 25), tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad žala jai jau atlyginta ,todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (LR BPK 107 str.).

Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorė ,gindama nepilnametės nukentėjusiosios E. B. interesus, pareiškė 2000Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l.86-88).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad kaltinamojo S. R. veiksmais nepilnametei E. B. padaryta ir fizinė, ir moralinė žala. Jos atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, todėl yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji E. B. dėl kaltinamojo S. R. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – dėl patirto veido sužalojimo jautė fizinį skausmą, buvo pažeminta, juto baimę, dvasinius išgyvenimus. Be to, nukentėjusioji privalėjo vykti pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, į teismą, kas taip pat nukentėjusiajai sukėlė nepatogumų. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo S. R. kaltę bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – S. R. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį: jis nedirba , taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimu padaryta nežymi turtinė žala, nukentėjusiajai E. B. nepadarytas sveikatos sutrikdymas, ligoninėje ji nesigydė, be to, į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nepilnametė E. B. prašė teismo sumažinti prašomos neturtinės žalos dydį arba iš viso jo nepriteisti, konstatuoja, kad Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros ,ginant nepilnametės nukentėjusiosios E. B. interesus, pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti 2000Lt, yra per didelis, todėl mažintinas iki 500 litų.

Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo S. R., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).

Šioje baudžiamojoje byloje S. R. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl darytina išvada ,kad jis neišgali mokėti proceso išlaidų, todėl, vadovaujantis LR BPK 105str.5d., iš kaltinamojo S. R. nepriteistinos proceso išlaidos 238Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,312str.,313str.,

nusprendė:

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK140str.1d.,187str.3d. ir jį nubausti:

-pagal LR BK 140str.1d.laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam( arba dirbti) visą laisvės apribojimo bausmės laiką,

-pagal LR BK 187str.3d. laisvės apribojimu trejiems (3) mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam( arba dirbti) visą laisvės apribojimo bausmės laiką.

Vadovaujantis LR BK63str.1d.,2d.,5d.1p. bausmes subendrinti apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę S. R. skirti laisvės apribojimą šešiems (6mėn.) mėnesiams ,įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam( arba dirbti) visą laisvės apribojimo bausmės laiką.

Nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį 300Lt turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą ir procesą dėl jo nutraukti.

Priteisti iš S. R. a.k. (duomenys neskelbtini) penkių šimtų litų (500Lt)civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti E. B.

Likusį 1500Lt prokuroro pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę S. R., kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – dokumentų paėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.