Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams V. S. ir I.D.K., dalyvaujant tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų notarei G. Z., S. B., notarei R. S., dėl ieškinio senaties termino atstatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pirmąjį ieškinio reikalavimą, dėl antrojo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pažymėjo, jog jis netenka aktualumo, nes nesukurs teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK nuostatas, ar teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, bei, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo materialiųjų reikalavimų pobūdį bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, antrąja atsakove įvardijo I. D. K. (t.1, b.l.83). Ši atsakovė savo atsiliepime (t.1, b.l. 136) remdamasi tuo, jog 2008-01-28 atsiėmė anksčiau notarei paduotą pareiškimą dėl S. K. turto paveldėjimo, prašė nelaikyti jos šio proceso dalyve. Tokią pačią poziciją atsakovė I.D. K. patvirtino ir 2008-02-14 įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje (t.1, b.l. 156). Pirmosios instancijos teismas vien žodiniu teisėjos pranešimu tuo motyvu, kad atsakovė I.D. K. nuo ieškinio atsisako, nutarė nelaikyti jos atsakovu šios bylos procese (t.1, b.l. 156). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nurodyti bylos atsakovus, tiek ir atsisakyti konkrečiam atsakovui nukreiptų reikalavimų ar atsisakyti nuo ieškinio (jo dalies) įstatymų leidėjas išimtinę teisę suteikia asmeniui, inicijuojančiam procesą, t.y. pačiam ieškovui ( CPK 41 str. 1 ir 2 dalys, 45 str., 111 str. 2 d. 2 p., 135 str., 140 str.), o ne teismui ar, juo labiau, atsakovui. Įstatymas taip pat įtvirtina tokio atsisakymo pateikimo tvarką bei formą – ieškovas turi teisę raštu arba žodžiu pareikšti atsisakąs nuo ieškinio, jo dalies, ar, pagal analogiją, – nuo reikalavimų konkrečiam atsakovui, ir, jeigu tai daroma žodžiu, toks ieškovo pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas (CPK 140 str. 1 d.). Tik esant nurodytam ieškovo pareiškimui, teismui atsiranda prielaidos apsvarstyti tokio pareiškimo priėmimo bei bylos ar jos dalies nutraukimo klausimus, kartu išaiškinant ieškovui bylos (jos dalies) nutraukimo procesines pasekmes.

Antra vertus, net esant tokiam ieškovo pareiškimui, visais atvejais privalu apsvarstyti ir tai, ar toks atsisakymas neprieštarauja kurioms nors imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui ( CPK 42 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas palikimo priėmimu pripažįsta pradėjimą faktiškai valdyti paveldimą turtą, arba kreipimąsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba pareiškimo padavimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 str. 2 d.). Būtent nuo palikimo priėmimo bet kuria iš šių trijų išvardintų formų atsiranda ir teisinės pasekmės, numatytos CK 5.52 str. (įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas), CK 5.60 str. 4 d. (imperatyvus draudimas atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba jeigu įpėdinis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo). Kaip matyti iš bylos, I.D. K. kartu su kitu šios bylos atsakovu V. S. 2005-06-16 padavė pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą (t.1, b.l 64, 66), kas jau aptartų teisės normų prasme reiškia, kad palikimą ji priėmė, taigi iš to kyla ir būtinybė civilinėje byloje taikyti privalomojo procesinio bendrininkavimo institutą (CPK 43 str. 1 d. 1 p., 44 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškinio pareiškimas ne tam asmeniui (asmenims), kurie pagal jį turi atsakyti, sudaro pagrindą tokį ieškinį atmesti, bylos dalies dėl kurių nors reikalavimų ar prieš kuriuos nors asmenis nutraukimo procedūros turi būti atliekamos itin tiksliai ir paisant įstatymo nurodymų, tai nulemia būtinybę šiuo klausimu priimti procesinį sprendimą tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos ir sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos visų proceso dalyvių teisės.

Šiuo konkrečiu atveju reikiama forma pareikšto ir ieškovės (apeliantės) pasirašyto atsisakymo nuo ieškinio atsakovei I.D. K. byloje nesama, be to, byla dalyje – šios atsakovės atžvilgiu - pagal CPK 293 str. 4 p. ir 294 str. nustatytas taisykles ir nebuvo nutraukta. Nepaisant to, šios bylos proceso šalis atsakovė I.D. K. į teismo posėdžius, tame tarpe ir į tą, kuriame priimtas skundžiamas sprendimas, nebuvo kviečiama, nors ir teismo sprendime, ir apeliantės apeliaciniame skunde I.D. K. atsakove įvardijama, jai pateikiamas skundo nuorašas, išsiųsti apylinkės teismo ir apygardos teismo pranešimai apie vyksiantį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (t.2, b.l. 26, 34, 39, 47).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad apie teismo posėdį, kuriame priimtas skundžiamas teismo sprendimas, teismo šaukimais ar pranešimais (CPK 133 str.) nebuvo informuoti ir kiti proceso dalyviai – tretieji asmenys S. B., R. S. (t.2, b.l. 11,12). Judviejų anksčiau pateikti prašymai nagrinėti bylą joms nedalyvaujant (t.1, b.l. 150, 174). nepanaikina teismo pareigos pranešti apie posėdžio vietą ir laiką.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų CPK ir atitinkamų paveldėjimo institutą reglamentuojančių CK nuostatų neteisingas aiškinimas ir taikymas sąlygojo neteisingą šios bylos išsprendimą, nes nurodytieji proceso pažeidimai patys savaime leidžia spręsti apie akivaizdžias teisės taikymo klaidas, neteisingą bylos procesą, dėl ko nebuvo pasiekti civilinio proceso tikslai ir prioritetiškai saugotina vertybė - teisingumo įvykdymas.

Teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės teisingu ir tokį apeliantės skundo argumentą, kad teismas sprendime nepagrįstai neįvertino įsiteisėjusio ir nenuginčyto Širvintų rajono apylinkės teismo 2006-03-08 teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2-88-522/2006) įrodomosios reikšmės, juo nustatytų faktinių aplinkybių, jas nustatydamas priešingai. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos manymu, neanalizavo tos bylos pareiškėjos, apeliantės G. K. pareiškimo ir teismo sprendimo turinio, tikslų, kurių apeliantė, kaip tos bylos pareiškėja, siekė, pateikdama minėtoje byloje pareiškimą būtent dėl dviejų juridinių faktų nustatymo. Teismas nepasiūlė ieškovei kreiptis į civilinę bylą Nr. 2-88-522/2006 išnagrinėjusį teismą dėl anksčiau priimto teismo sprendimo išaiškinimo CPK 278 str. tvarka, jeigu jau kilo ginčas ar teismas nustatė taip pat ir juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos sutuoktinis S. K. priėmė palikimą po savo motinos A. K. mirties, kaip kad suabejota notaro 2006-10-24 pranešime (t.1, b.l. 34). Skundžiamo teismo sprendimo argumentas, jog tą bylą nagrinėjant G. K. nuo teismo nuslėpusį faktą apie esančius kitus įpėdinius - V. S. bei I.D. K. nėra pagrįstas, nes bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka pats teismas yra aktyvus ir turi pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju pats teismas privalėjo kreiptis į atitinkamą notarą, kad būtų nustatytas galimų įpėdinių ratas, tokiems esant, pareikalauti informacijos ar kurie nors asmenys kreipėsi dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo ir juos įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis.

Apeliacinis skundas grindžiamas ir neteisingai nustatyta ieškinio senaties eigos pradžia bei nepagrįstu jos taikymu. Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo teises ribojimu. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Bylą nagrinėjęs teismas dėl šio ieškovės reikalavimo pasisakė prieštaringai, t.y. teigdamas, kad nesant atsakovų prašymo teismas CK 1.126 str. 2 d. pagrindu ieškinio senaties termino netaiko, kartu sprendime aptarė, kad šis terminas vis tik buvo praleistas ir jo praleidimo priežastys nebuvo svarbios, taip pat padarė išvadą, jog ieškovė negali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, nes praleido įstatymo nustatytą terminą tai padaryti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tik tuomet, jeigu ginčo šalis prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo teisiniu pagrindu grindžia savo atsikirtimus, teismas sprendžia su senatimi susijusius klausimus, be to, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, tokiu atveju taip pat privalo ex officio taikyti ir kitas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo), net jeigu dėl to nėra ieškovo prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 20.7 p.). Skundžiamame teismo sprendime tokios aplinkybės – ar senaties eiga nebuvo sustabdyta, nutrūkusi nebuvo vertinamos.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai bei nutartyje išdėstyti motyvai sudaro prielaidas konstatuoti, kad ginčijamas teismo sprendimas nėra nei pagrįstas, nei teisėtas. Todėl sprendimas panaikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes aptartų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali (CPK 329 str. 1 d.). Tai nustačiusi, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.