- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- AN2-497-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01567-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. N.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties R. N. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu R. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 400 eurų dydžio bauda. Jis administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 25 d. 14.30 val. buvo nustatyta, jog patikrinimo metu faktiškai naudojamo R. N. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypo ribų. Pažeidžiant žemės sklypo ribą pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora betono pamatais, kuri užima apie 12 kvadratinių metrų (m²) valstybinės žemės ir kuri yra aptverta. 2020 m. vasario 25 d. surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 7ŽN-15-(14.7.78). Tokiais veiksmais R. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi R. N. skundas dėl Institucijos priimto nutarimo atmestas. Teismas konstatavo, kad skundžiamu Institucijos nutarimu pagrįstai pripažinta, jog R. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo kaltė yra įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Nuobauda paskirta tinkamai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Nacionalinei žemės tarnybai (Institucijai) arba pirmosios instancijos teismui, arba pakeisti nutarimą, neskiriant apeliantui baudos, arba baudos dydį sumažinti iki 150 eurų.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nubaustas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, kadangi pažeidimas yra nustatytas ne dėl tvoros pastatymo, bet dėl valstybinės žemės užėmimo. Skunde nurodo, kad tvora ir jos dabartinė padėtis ir buvo priežastis, dėl ko Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jam inkriminavo administracinį nusižengimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir nurodė nugriauti minėtąją tvorą, todėl teismas privalo nustatyti asmenį, atsakingą už tvoros pamato pastatymą ir tvoros pamato pastatymo momentą, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė, ir dėl ko iš esmės negalėjo priimti tinkamo ir pagrįsto sprendimo (nutarties), kaip tai yra nurodyta ANK 627 ir 640 straipsniuose. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, privalėjo tinkamai įvertinti gautą medžiagą ir, atsižvelgiant į poreikį, reikalauti daugiau įrodymų, siekiant nustatyti administracinio nusižengimo aplinkybes.
3.2. Apeliantas skunde teigia, kad inkriminuojant ANK 110 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, yra privaloma nustatyti tyčinę pažeidėjo kaltę, ko nei Institucija, nei pirmos instancijos teismas nepadarė. Apeliantas pažymi, kad tyčia ir savavališkai byloje nagrinėtino valstybinės žemės ploto neužėmė, todėl nei Institucijos, nei pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai ir nustatytos aplinkybės neįrodo jo tyčinės kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo. Apelianto teikiami dokumentai (nuotraukos bei brėžiniai) pirmos instancijos teismui iš esmės turėjo padėti suprasti jo sklype susidariusią situaciją ir priežastis, dėl kurių kilo šis nesusipratimas, ir dėl ko buvo priimtas ir iš esmės netinkamas ir nepagrįstas nutarimas. Jo vertinimu, viso administracinio nusižengimo proceso metu nebuvo pateikta R. N. kaltę įrodančių duomenų, bei taip pat nebuvo atsižvelgta į paties apelianto teikiamus argumentus. Taip pat skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad Institucija matavimus atliko nuo valstybinių koordinačių sistemos, nors apelianto žemės sklypas yra išmatuotas vietinėje koordinačių sistemoje. Tarp vietinės ir valstybinės (Lietuvos) koordinačių sistemų yra neatitikimų ir netikslumų, todėl būtina iš naujo atlikti žemės sklypo matavimus nuo vietinės koordinačių sistemos, o ne nuo valstybinės koordinačių sistemos.
3.3. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bauda. Jo nuomone, paskirta 400 eurų bauda, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nėra nei proporcinga, nei teisinga. Teigia, kad pats administracinis pažeidimas ir užimtas plotas (12 m²) yra mažareikšmio pobūdžio, nežymus ir nėra pavojingas, ar keliantis grėsmę valstybei ar jos saugomiems gėriams. Pažymi, kad skiriant administracinį nurodymą yra taikytina pusė minimalios administracinio nusižengimo baudos, tačiau apeliantas negalėjo sutikti su šioje administracinio pažeidimo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir privalėjo pasinaudoti savo teisėmis, tačiau skundžiant Institucijos ir pirmos instancijos teismo sprendimus, neturėtų būti didinamas baudos dydis. Apeliantas prašo teismą atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir neskirti jam baudos, tik įpareigoti nugriauti ginčijamą objektą, t. y. tvorą su betoniniu pamatu, arba skiriamą baudą proporcingai sumažinant.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo R. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. R. N. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. N. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimas pagrįstai buvo vertinamas kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Visus gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė.
8. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį R. N. patrauktas dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamos ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypo ribų. Pažeidžiant žemės sklypo ribą (koordinatės X:6091519.0, Y: 497372.0), pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora betono pamatais, kuri užima apie 12 m² valstybinės žemės ir kuri yra aptverta. Apeliantas teigia esąs nubaustas nepagrįstai, kadangi ne jis pastatė tvorą, kuri ir buvo jo nubaudimo priežastis, lėmusi jo neteisėtą nubaudimą dėl valstybinės žemės užėmimo, ir todėl nubaustas turėjo būti buvęs savininkas, kuris tvorą ir pastatė. Tokie argumentai visiškai nepagrįsti.
9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai užima žemės, miško, vandens telkinius arba savavališkai naudoja vandens telkinius. Kaip matyti iš normos dispozicijos, atsakomybė kyla ne tik už savavališką žemės ar kitų objektų užėmimą, tačiau ir už savavališką jų naudojimą. Taigi, sprendžiant asmens administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį būtina nustatyti žemės užėmimo ar naudojimo faktą ir asmens tyčią sąmoningai užimti ar naudoti kito asmens ar valstybinį žemės sklypą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Daikto, šiuo atveju žemės, naudotojo pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą numato ir Žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta žemės naudotojo sąvoka, pagal kurią žemės naudotojas - tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi žemės naudotojai. Viena iš žemės naudotojų pareigų yra savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra ginčo dėl dabartinio žemės sklypo nuosavybės teisių, todėl akivaizdu, kad įgydamas šį sklypą, R. N. įgyja į perduotą daiktą ne tik teises, bet ir su juo susijusias pareigas, kurių nevykdymas jam, kaip daikto savininkui, užtraukia atsakomybę. Remiantis aptartu, nei Institucijai, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti asmenį, atsakingą už tvoros pamato pastatymą ir tvoros pamato pastatymo momentą.
11. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nustatytos aplinkybės neįrodo R. N. tyčios dėl administracinio nusižengimo padarymo. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus specialistai 2019 m. sausio 24 d. atliko R. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustačiusi pažeidimus, Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raštu informavo apeliantą apie tai, kad savavališkai užimta apie 12 m² valstybinės žemės ir kad už nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta atsakomybė ANK 110 straipsnio 1 dalyje. R. N. kviečiamas atvykti į skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo surašymo. 2019 m. kovo 11 d. institucijoje gautas apelianto elektroninis laiškas, kuriame buvo prašoma skirti laiko sklypo kadastrinių matavimų tikslinimui, tačiau jokios informacijos apie šiuos matavimus Institucija iš apelianto negavo. Institucija 2020 m. vasario 5 d. raštu informavo R. N. apie 2020 m. vasario 25 d. numatomą atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliekant naudojimo patikrinimą vietoje. 2020 m. vasario 25 d. atlikto antrojo R. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimo vietoje metu buvo nustatyti tie patys pažeidimai, kaip ir prieš metus – neteisėtai užimta apie 12 m² valstybinės žemės. R. N. 2020 m. vasario 27 d. raštu buvo informuotas apie pakartotinio patikrinimo metu nustatytą pažeidimą. Institucija kvietė jį atvykti dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo surašymo. Institucijos 2020 m. birželio 2 d. raštu R. N. buvo dar kartą pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jis informuotas, kad Institucija, siekdama nustatyti ar geranoriškai pašalintas patikrinimo metu nustatytas pažeidimas, 2020 m. birželio 19 d. atliks pakartotinį patikrinimą vietoje. Atlikus šį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pažeidimas nebuvo pašalintas, R. N. į Instituciją neatvyko, jokių duomenų ar informacijos nepateikė. 2020 m. birželio 19 d., pažeidėjui nedalyvaujant, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
12. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad Institucija ne vieną kartą išaiškino R. N., kad atlikus patikrinimus jam priklausomame žemės sklype, buvo nustatyti pažeidimai, ir jis, kaip žemės savininkas ir faktinis jos naudotojas, privalo laikytis Žemės įstatyme reglamentuotų žemės naudojimo reikalavimų ir šalinti nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Nuo pirmojo atlikto patikrinimo, kuomet buvo nustatyti pažeidimai, iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo praėjo beveik pusantrų metų, kas neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Institucija išnaudojo visas galimybes suteikti pažeidėjui laiko pašalinti konstatuotą pažeidimą, tačiau R. N. jokių veiksmų nesiėmė. Apeliantas ir pats pripažino faktą, kad jam priklausančiame sklype esanti tvora apima dalį valstybinės žemės. Šie duomenys patvirtina, kad R. N. turėjo suprasti, kad jis yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytus teisės pažeidimus, ir niekas kitas, tik jis, juos turėjo pareigą pašalinti, kas įrodo jo veiksmuose esant tyčią.
13. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad Institucijos vykdyti matavimai netikslūs, nes atlikti naudojant GPS valstybinėje (Lietuvos) koordinačių sistemoje, o jo žemės sklypas išmatuotas vietinėje koordinačių sistemoje, tarp kurių yra netikslumų. Skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Nors apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo sklypas buvo išmatuotas vietinėje koordinačių sistemoje, tačiau pažymėtina, kad Institucijos patikrinimas buvo atliktas pagal Registro centro duomenis, o Registrų centras yra valstybinė įstaiga, kurioje visi duomenys renkami ir nustatomi pagal bendrus valstybėje nustatytus standartus. Tai patvirtina, kad dėl skirtingų koordinačių taikymo, atliekant tyrimą, negalėjo būti jokių netikslumų.
14. Nesutikdamas su paskirtos baudos dydžiu, apeliantas pažymėjo, kad skiriant administracinį nurodymą, yra taikytina pusė minimalios administracinio nusižengimo baudos, tačiau jam nesutikus su byloje nustatytomis aplinkybėmis ir skundžiant Institucijos ir pirmos instancijos teismo sprendimus, baudos dydis neturėtų būti didinamas. Toks skundo teiginys teisiškai nepagrįstas. ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas yra į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 611 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytais atvejais – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Jei asmuo per administraciniame nurodyme numatytą laikotarpį baudos nesumoka, jam yra skiriama bauda neperžengiant ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų.
15. Įstatymo teksto analizė suponuoja išvadą, kad, administracinio nurodymo įvykdymas siejamas su administracinio nusižengimo bylos teisenos baigimu ir, įtvirtinant įstatyme jo institutą, buvo siekiama ekonomiškiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslus tais atvejais, kai padaromi mažesnio pavojingumo administraciniai teisės pažeidimai, o asmuo neginčija pažeidimo ir savo kaltės bei egzistuoja didelė tikimybė, jog pažeidėjas savanoriškai vykdys administracinį nurodymą, t. y. sumokės paskirtą baudą. Kaip patvirtino pats apeliantas, jis nesutiko su surašytu administracinio nusižengimo protokolu, kaltės dėl jame nurodyto teisės pažeidimo nepripažino, todėl ir neįvykdė administracinio nurodymo. Suėjus administraciniame nurodyme numatytam baudos sumokėjimo terminui, Institucija R. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą ir jam paskyrė baudą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose. Nenustačius R. N. jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam paskirta administracinė nuobauda, artima ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam nuobaudos dydžio vidurkiui, individualizuota tinkamai ir nelaikytina aiškiai per griežta.
16. Dėl skundo argumento, jog administracinis pažeidimas yra mažareikšmio pobūdžio, nėra pavojingas, pažymima, kad pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga (bet ne mažareikšme). Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnyje, nepatenka, todėl nėra formalaus pagrindo R. N. inkriminuotą nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.
17. Įvertinus aptartą, R. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.