- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-3011-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32147-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- V. T.
- Kategorijos
- 3.3.2.2Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo atsakovui V. T., kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, konstatuodamas, kad ieškinys neatitinka CPK 115 str. 2 d. nuostatų, nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis, atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pateikdama ieškinį ieškovė nereiškia materialinio reikalavimo paminėtą transporto priemonę padalinti, toks reikalavimas dėl transporto priemonės VOLVO XC70 padalijimo po santuokos nutraukimo (CPK 382 str. 4 p.), ieškinyje turi būti pareikštas. Teismas taip pat nurodė, kad jam kyla abejonių dėl atsakovo faktinės gyvenamosios vietos ir galimybės užtikrinti jo dalyvavimą procese. Todėl teismo vertinimu, ieškovė įpareigotina teismui pateikti įrodymus, kuriais vadovaujantis ji nustatė, kad faktinė atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė S. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
4. Apeliantės nuomone, teismo nutartis yra nepagrįsta. Atsakovo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Šį adresą nurodė atsakovas, paskambinęs ieškovės advokatui. Atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, ieškovė nereiškia reikalavimo jas padalinti, neprieštarauja, kad jos liktų atsakovui ir dėl to pretenzijų jam nereikš ateityje. Mano, kad teismas nepagrįstai verčia ieškovę dalintis turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
6. Nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
7. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu neturi santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, sutinka, kad jos liktų atsakovui ir dėl to pretenzijų ji ateityje neketina reikšti.
8. Apeliantės teigimu, nėra pagrįsta teismo išvada, kad ji privalo dalintis turtą, kai to nenori.
9. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino LR civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto teisinį režimą ir ieškinio trūkumų šalinimą.
10. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, tačiau kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.
11. Ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų Civilinio proceso kodekse numatytų turinio reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Minėto straipsnio 4 punktas numato, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodoma duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi. Šių reikalavimų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, o tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Taigi darytina išvada, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (jo kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio, ieškovė nurodė, koks turtas yra įgytas santuokos metu, tačiau nesuformulavo reikalavimo dėl šio turto padalinimo.
12. CPK 385 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas be kitų klausimų privalomai turi išspręsti sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Pažymėtina, kad bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.
13. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų nustatęs, kad atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės, ginčijamoje teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo pagrįstai išaiškino ieškovei, kad ieškinyje turi būti nurodoma, kaip šis turtas bus padalinamas tarp šalių tuo pačiu keliant materialinį reikalavimą (paskirti nuosavybėn ieškovei/atsakovui ir kt., kokia kompensacija už tenkančią mažesnę turto dalį. ).
14. Pirmosios instancijos teismas nutartyje ieškovei taip pat pasiūlė pateikti įrodymus, jog faktinė atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
15. Pirmosios instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo argumentu, kad toks trūkumų šalinimas nustatytas nepagrįstai.
16. Pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p, 3 p. procesiniame dokumente turi būti nurodomos byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai; procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Ieškinyje ieškovė nurodė jai žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, o teismo įpareigojimas pateikti įrodymus, kuriais vadovaujantis ji nustatė atsakovo gyvenamosios vietos adresą šiuo atveju yra perteklinis. Įstatymas šiuo atveju reglamentuoja procesinių dokumentų tvarką, įvertinus ir tai, kad byloje yra duomenys apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 123 str.).
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai taikė ir tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas.
18. Ieškovei nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumų, kurių pagrįstumas konstatuotas nutartyje, šalinimui iki 2018 m. gruodžio 12 d. (CPK 337 str. 1 d. 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei S. T. naują terminą iki 2018 m. gruodžio 12 d. trūkumams pašalinti.