- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- ATP-848-594/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05603-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Ž. (toliau – D. Ž.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria D. Ž. skundas dėl Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės L. B. 2016 m. liepos 5 d. nutarimo buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. liepos 5 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės L. B. nutarimu D. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 216 (dviejų šimtų šešiolikos) eurų bauda už tai, kad 2016 m. birželio 1 d. garažų masyvų garaže Nr. 28 - 29, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. Ž., ant įrengtos duobės, buvo rastas lengvasis automobilis VW Passat (be lietuviškų valstybinių numerių), kurio kairės pusės galinis ratas buvo nuimtas, o garaže su darbiniais rūbais ir tepaluotomis rankomis buvo D. Ž., kuris minėto automobilio nuosavybę ar atgabenimą pateisinančių dokumentų nepateikė. 2016 m. birželio 8 d. pakartotinio patikrinimo metu prie garažo Nr. 28 - 29 (lauke) lengvajame automobilyje „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo rastas D. Ž., automobilio salone vykdęs vidaus techninės priežiūros darbus (nuimta salono priekinė panelė, vairo mechanizmo apdengimo detalės). Šio patikrinimo metu D. Ž. pateikė automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą transporto priemonės savininkei R. P.. Tačiau, aptartų patikrinimų metu nei verslo liudijimo, nei kito dokumento, suteikiančio teisę verstis variklinių transporto priemonių techninės priežiūros, remonto darbais, D. Ž. nepateikė (neturėjo), individualios veiklos įregistravęs taip pat nebuvo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio, įstatymo Nr. IX-1007, 35 straipsnio 2 punktą.
1.1. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. Ž. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi skundo netenkino, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės L. B. 2016 m. liepos 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Skundu apygardos teismui D. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės L. B. 2016 m. liepos 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
2.1. Apelianto teigimu, priešingai nei konstatuota skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, automobilių remontu jis nesivertė. Pirmu atveju neatlygintinai, be jokios naudos sau, paprašytas pažįstamų, vertino ar galima tikrinamu automobiliu tęsti kelionę, kitu atveju, būdamas automobilio teisėtu valdytoju (turėdamas ir patikrinimo metu pateikdamas transporto priemonės registracijos dokumentus), bandė pašalinti pastebėtą gedimą. Automobilio savininkei nebuvo įsipareigojęs suremontuoti automobilio ir už tai ateityje gauti atlygį, automobilio remonto išlaidų neturėjo, atlyginimo negavo. Būdamas automobilio valdytoju, privalėjo naudoti techniškai tvarkingą automobilį, dėl ko, pastebėjęs gedimą, bandė jį tiksliai nustatyti ir pašalinti. D. Ž. vertinimu, tiek Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilių apžiūrą vertino kaip jo individualią veiklą, kadangi nebuvo nustatyti būtini individualios veiklos požymiai – versliškumas, tęstinumas bei ekonominės naudos siekimas. Mokesčių administratorius nenustatė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog iš veiklos apeliantas gavo ar siekė gauti pajamų, nors tai vienas svarbiausių individualią veiklą apibūdinančių elementų.
2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas D. Ž. skundą dėl Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės nutarimo, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu bei operatyvaus patikrinimo pažyma, tačiau asmenys, surašę šiuos dokumentus, pirmosios instancijos teise apklausti nebuvo, dėl ko, aptariamuose dokumentuose surašyti duomenys liko nepatikrinti. Juose išdėstytos aplinkybės nėra paremtos jokiais objektyviais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne faktais. Daromos prielaidos, jog apeliantui apžiūrėjus automobilį ir remontavus jo naudojamą automobilį, apeliantas vertėsi individualia veikla, nors pats jis nuosekliai aiškino, kad automobilių remontu nesivertė, išlaidų dėl automobilio apžiūros ir dėl R. P. automobilio remonto neturėjo, ekonominės naudos nesiekė. Liudytoja R. P. patvirtino apelianto parodymus, kad automobilį paliko šiam naudotis, jokio atlygio jam nemokėjo ir dėl atlygio su apeliantu nesitarė.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į D. Ž. apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2016 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. D. Ž. skundas netenkinamas. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su ATPK 257 straipsnio nuostatomis, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tokiu būdu akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šalies argumentai
5.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės L. B. 2016 m. liepos 5 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, spręstina, kad analizuojamu atveju visos aplinkybės, turinčios reikšmės D. Ž. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padaryme. Nesutikti su tokiomis apylinkės teismo bei Institucijos išvadomis ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis vien tik D. Ž. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie analizuojamo įvykio aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius komercinę ar ūkinę veiklą. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi analizuodamas ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėties požymius D. Ž. veiksmuose, nurodė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintas Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles, tačiau, kaip matyti iš D. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės nutarimo turinio, nagrinėjamu atveju D. Ž. buvo pripažintas kaltu pažeidęs ne minėtas taisykles, bet Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 punktą. Todėl šiuo atveju, sprendžiant D. Ž. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme apylinkės teismas visų pirma turėjo vadovautis būtent šio įstatymo nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintos „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės“ tik detalizuoja, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti apylinkės teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
Šalies argumentai
6.1. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 punktą, nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su komentuojamo įstatymo 2 straipsnio 7 punktu, individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankiška sporto veikla; savarankiška atlikėjo veikla. Ir nors, D. Ž. teigimu, analizuojamu atveju jokios individualios veiklos jis nevykdė, dėl ko neturėjo verslo liudijimo ir apie savo veiklą neinformavo mokesčio administratoriaus centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, dviejų patikrinimų metu jo garaže rastus automobilius jis apžiūrinėjo nesiekdamas jokios finansinės naudos sau, už automobilių apžiūrą jokio atlygio negavo, tačiau tikėti šiais apelianto jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais, teisinio pagrindo nėra.
Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. Ž. neginčijo, kad dviejų patikrinimų metu jam priklausančiame garaže buvo rasti du automobiliai. Pirmo patikrinimo metu buvo rastas automobilis su Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais, kito patikrinimo metu – R. P. priklausanti transporto priemonė. Apelianto teigimu, pirmu atveju, asmuo važiavo iš Anglijos į Sankt Peterburgą ir staiga jam dingo stabdžiai, per pažįstamus šis asmuo surado D. Ž., galintį apžiūrėti sugedusį automobilį ir nustatyti ar reikia remontuoti. Aiškindamas antrojo patikrinimo aplinkybes, D. Ž. nurodė, kad tuo metu automobilio savininkė išvyko į užsienį ir paliko jam savo automobilį patikrinimui, kadangi norėjo jį parduoti. Nei jo garaže, nei internete nėra jokios reklamos, patvirtinančios, kad jis teikia automobilių remonto paslaugas. Anksčiau, jei kam reikėdavo patvarkyti automobilius, jis išsiimdavo verslo liudijimą. Nagrinėjamu atveju atlygio už darbą jis negavo. Pragyvena iš gauto palikimo, ūkininkauja, išlaikytinių neturi. Iš esmės analogiško pobūdžio paaiškinimus D. Ž. pateikė ir Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 9 d. (b. l. 17, 18).
Šalies argumentai
7.1. Vertinant šių D. Ž. parodymų patikimumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, pirmojo patikrinimo metu (D. Ž. garaže radus remontuojamą automobilį su Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais), D. Ž. ne tik negalėjo pateikti remontuojamos transporto priemonės dokumentų, tačiau ir nurodyti asmens, kuriam šis automobilis priklauso, duomenų, paaiškindamas tik tiek, kad kažkoks asmuo jį surado draugų pagalba ir paprašė apžiūrėti jo automobilį, nusprendžiant, ar jam reikia remonto, ar juo galima keliauti toliau. Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad po D. Ž. atliktos apžiūros automobilis turėtų būti grąžinamas teisėtam jo savininkui, tačiau, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui patvirtinus, jog jokių šios transporto priemonės savininko duomenų jis nežinantis, kyla pagrįstų abejonių tokių veiksmų atlikimo galimybėmis, o tuo pačiu ir D. Ž. pateikta įvykio versija. Abejonių ja kelia ir tai, kad, pasak D. Ž., minėtam automobiliui buvo dingę stabdžiai, todėl akivaizdu, kad be atitinkamo remonto transporto priemonės savininko kelionė iš Anglijos į Sankt Peterburgą (kaip tai nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), būtų neįmanoma, todėl nustatinėti tai, kas ir taip buvo akivaizdu, neatliekant remonto darbų, nebūtų buvę protinga.
7.2. Kaip nepagrįsti vertintini ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, susiję su automobilio, priklausančio R. P., atsiradimo jam priklausančio garažo masyve (lauke) bei jo apžiūros, aplinkybėmis. Kaip matyti iš 2016 m. birželio 8 d. Faktų fiksavimo pažymoje Nr. FR1043-4435/2 užfiksuotų duomenų, 2016 m. birželio 8 d. vykusio patikrinimo metu prie D. Ž. garažo (lauke) radus automobilį „Toyota Corolla“ su nuimta priekine salono panele bei vairo mechanizmo apdengimo detalėmis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patikrinimą vykdžiusiems pareigūnams paaiškino, jog jis techniškai tikrina transporto priemonę, nes ketina ją įsigyti, pateikti bet kokius paaiškinimus pareigūnams atsisakė, nurodydamas, kad juos pateiks atvykęs į Kauno apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją (b. l. 19-21). Tačiau, D. Ž. išdėstyta įvykių versija Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams patikrinimo metu – tikrino „Toyota Corolla“ automobilį, ketindamas jį įsigyti, nesutampa tiek su jo rašytiniais paaiškinimais, tiek pirmosios instancijos teisme duotais parodymais – D. Ž. teigimu, minėtą automobilį jis techniškai vertino, kadangi R. P. jį informavo ketinanti automobilį parduoti, aplinkybę, jog jis pats ketino jį įsigyti (kaip, kad nurodė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams patikrinimo metu), nutylėdamas. R. P. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, automobilį ji perdavė D. Ž., kad šis jį techniškai patikrintų, nes ketina jį parduoti, konkretaus asmens, kuris ketina įsigyti automobilį, nenurodydama. Be to, patikrinimo metu užfiksuotų automobilio nuardytų detalių kiekis bei tam reikalingų atlikti darbų apimtis, iš esmės paneigia D. Ž. keliamą versiją dėl automobilio apžiūros ir leidžia teigti, kad automobilis buvo remontuojamas.
7.3. Esant nenuosekliems, prieštaringiems ir tam tikra prasme nelogiškiems D. Ž. parodymams akcentuotina, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik jo paties paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ATPK nuostatos, iš ko spręstina, kad išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų patikimumo daroma įvertinus ne tik jo paaiškinimus, tačiau jų turinį sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, tiek gautais iš to paties, tiek iš kitų šaltinių.
Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, tikrinant D. Ž. parodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, liudytoja buvo apklausta „Toyota Corolla“ automobilio savininkė R. P.. Ir nors iš esmės ji palaikė D. Ž. nurodomą įvykių versiją, išdėstytą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ji buvo apklausta paties D. Ž. iniciatyva, be to, ji iš esmės patvirtino tik tai, kas buvo ir taip aišku, t. y., kad ji savanoriškai buvo perdavusi automobilį D. Ž. apžiūrėti. Jokių esminių nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių – ar ji buvo pažadėjusi už tai D. Ž. piniginį atlygį, kokie santykiai ją sieja su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir pan., ji nenurodė, todėl sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju, nepagrįstai nebuvo įvertinti R. P. parodymai, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Šalies argumentai
8.1. Šiame kontekste D. Ž. apeliacinio skundo argumentai, jog būdamas R. P. transporto priemonės valdytoju, jis privalėjo juo naudotis nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vienas kurių – naudotis techniškai tvarkingu automobiliu, įvertinus jo paties ir R. P. parodymų visumą, vėlgi atmestini kaip deklaratyvūs. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad, sutinkamai su R. P. paaiškinimais, D. Ž. ji perdavė automobilį su gedimu, tačiau tokį patį jį ir atsiėmė. Liudytoja, apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jai priklausančią transporto priemonę ji paliko prie D. Ž. namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš kur automobilį po kelių dienų ir atsiėmė (su tokiu pačiu gedimu, kaip ir iki automobilio palikimo D. Ž.), kas, įvertinus tai, jog Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu R. P. automobilis buvo rastas prie D. Ž. garažo ((duomenys neskelbtini)), aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog automobiliu buvo važiuojama, pažeidžiant apelianto deklaruojamą Kelių eismo taisyklių reikalavimą – naudotis techniškai tvarkingu automobiliu, o automobilis nebuvo baigtas remontuoti tik dėl VMI atlikto patikrinimo. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti D. Ž. pateikta įvykių versija ir vertinti ją viso labo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekį bet kokiais būdais išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.
Aptartų faktinių aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti atmestini ir D. Ž. argumentai, jog apžiūrėdamas aptartas transporto priemones savo garaže jis jokių išlaidų nepatyrė, dėl ko ir atlygio už jų apžiūrą jis negavo. Šiuo aspektu vis tik įvertintina, jog tiek pirmu (automobilio su Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais apžiūros metu), tiek antru (automobilio „Toyota Corolla“ apžiūros metu) atveju, abu automobiliai patikrinimo metu buvo pradėti ardyti: automobiliui su Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais buvo nuimtas kairės pusės užpakalinis ratas, „Toyota Corolla“ automobiliui – nuimta salono priekinė panelė bei vairo apdengimo detalės. Tokių darbų atlikimas neabejotinai atima laiko ir fizinių jėgų, jiems atlikti neabejotinai naudojami ir atitinkami įrankiai, garaže naudojama elektra ir pan.. Šių išlaidų kontekste D. Ž. teiginiai, jog automobilius jis abu tiriamus kartus apžiūrėjo iš geros valios (pirmu atveju asmeniui, kurio jis net nepažinojo), aukštesniajam teismui atrodo nelogiški, juolab, kad asmeniui neužsiimant automobilių remonto darbais, asmenys nesikreiptų dėl automobilių apžiūros, o faktiškai – dėl automobilių remonto. Juo labiau įvertinus ir tai, kad jam inkriminuojamo teisės pažeidimo metu D. Ž. niekur nedirbo, jokių oficialių pajamų negavo, o ankščiau fiksuotas ne vienas laikotarpis, kai D. Ž. vykdė sausumos transportui būdingų paslaugų veiklą, variklinių transporto priemonių techninę apžiūrą ir remontą, įsigijęs verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, D. Ž. apeliacinio skundo teiginiai, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neatlikus visų būtinų veiksmų – neapklausus administracinio teisės pažeidimo protokolą ir operatyvaus patikrinimo pažymą surašiusių asmenų, atmestini. Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Tokiu atveju, kai visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip administracinio teisės pažeidimo protokolą ir operatyvaus patikrinimo pažymą surašiusių asmenų apklausa, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, nėra tikslinga. Nagrinėjamu atveju tokių veiksmų atlikimas būtų perteklinis, neatitinkantis nei ekonomiškumo, nei protingumo principų.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. Ž. veika kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotas tinkamai, pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės L. B. 2016 m. liepos 5 d. nutarimą, o tuo pačiu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį, remiantis D. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.