Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė, susipažinusi su pareiškėjo UAB ,,Šiaulių dujotiekio statyba“ atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės skundu dėl įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją perskaičiuoti žemės mokesčius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. kovo 03 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo UAB ,,Šiaulių dujotiekio statyba“ atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą- Šiaulių miesto savivaldybės administraciją perskaičiuoti žemės mokesčio dydį pareiškėjo nuomojamiems (naudojamiems) ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypams taikant 1.5 proc. žemės vertės dydžio metinės žemės nuomos tarifą: žemės sklypui- 2,0302 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose; žemės sklypui- 0,2189 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose; žemės sklypui- 3,12237 ha, esančiam- (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių- civilinių ar administracinių- suinteresuotas asmuo kelią savo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje – tai įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašo įpareigoti viešojo administravimo subjekto- Šiaulių miesto savivaldybės administraciją perskaičiuoti žemės nuomos mokesčio dydį už 2007m. taikant ne 4 procentų, o 1.5 procentų tarifo. Atsižvelgiant į ginčo dalyką ir dėl ko kilo ginčas, šis ginčas teismo nuomone laikytinas civiliniais teisiniais santykiais, reglamentuojamais privatinės teisės normų. Pažymėtina, jog žemės nuomos santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso VI knygos XXVIII skyriaus bendrosios nuostatos bei XXIX skyrius.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisiniai santykiai iš kurių kyla ginčas dėl padidinto žemės nuomos mokesčio, laikytini civiliniais teisiniais santykiais, taip pat atsižvelgiama į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, konstatuotina, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo UAB ,,Šiaulių dujotiekio statyba“ atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės skundą dėl įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją perskaičiuoti žemės mokesčius, atsisakyti priimti, nes byla nepriskirtina šitam teismui, bei pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama per šį teismą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą.