- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-757-425/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22227-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- AB ,,Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-757-425/2018
teisėja Fausta Vitkienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22227-2017-4
2018 m. lapkričio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-37688-872/2017 pagal ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei S. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 69,87 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tiekia elektros energiją į atsakovei S. A. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-05-31 atsakovė už sunaudotą elektros energiją atsiskaitė tik iš dalies, todėl susidarė 69,09 Eur skola.
3. Pažymėjo, kad elektros energijos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė buvo pasirinkusi mokėti pagal ieškovės pateikiamas sąskaitas, kai per šalių sutartą periodą mokamos vienodo dydžio sumos, apskaičiuotos pagal vidutinį elektros energijos sunaudojimą, o laikotarpio gale pagal faktinius duomenis elektros energijos vartotojas arba sumoka už didesnį sunaudotą elektros energijos kiekį, arba atgauna per laikotarpį permokėtas sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, sprendė, kad ieškovė šioje byloje neįrodė to, kad jos atsakovei išrašytos sąskaitos buvo teisingos, t. y. kad atsakovė buvo pasirinkusi ieškovės nurodytą atsiskaitymo būdą, taip pat neginčijo, kad atsakovė, mokėdama už suvartotą elektros energiją pateikė neteisingus duomenis ar neteisingai apskaičiuodavo mokėtiną sumą.
6. Skundžiamame sprendime pažymima, kad iš 2017-09-20 priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos duomenų matyti, kad po 2015-01-17 šalių suderinto 271,57 Eur skolos dydžio, atsakovės skola kiekvieną mėnesį susidarydavo dėl skirtingo apmokėjimo metodo. Pagal minėtą ataskaitą ieškovė faktinius atsakovės skaitiklio duomenis užfiksavo 2015-07-03 ir 2016-09-09, o abiejų skaitiklio duomenų nurašymo metu nustatyta, kad atsakovė faktiškai sunaudojo mažesnį kiekį elektros energijos, nei buvo nurodyta ieškovės išrašomose sąskaitose. Laikotarpiu tarp skaitiklio duomenų nurašymo, t. y. nuo 2015-07-03 iki 2016-09-09 du kartus (2016-01-29 ir 2016-07-29) keitėsi elektros energijos pirkimo-pardavimo tarifas, o ieškovė prieš pasikeičiant tarifui neužfiksavo faktinio atsakovės suvartoto elektros energijos kiekio, todėl tai lemia, kad ieškovės išrašytos sąskaitos ir nurodoma skolos suma bent už šį laikotarpį yra akivaizdžiai netikslūs.
7. Be to, atsakovė pateikė mokėjimo dokumentus, pagrindžiančius jos atliktus mokėjimus pagal išrašytą vekselį, kas atsispindi ir ieškovės pateiktoje 2017-09-20 priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje. Svarbu ir tai, kad ieškovė neginčija skolos pagal vekselį apmokėjimo ir 69,87 Eur įsiskolinimo nekildina iš šalių 2015-01-17 sudaryto buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutarties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti.
9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei paskirstė įrodinėjimo pareigą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
10. Pabrėžia, kad teismo posėdžio metu pati atsakovė pripažino pasirinkusi atsiskaitymo būdą pagal sąskaitas, todėl nebuvo poreikio įrodinėti aplinkybes, kurias pripažino atsakovė. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovės pasirinktą atsiskaitymo būdą, nors atsakovė pati pripažino tą aplinkybę, iškilo būtinybė teikti papildomus įrodymus – 2012-10-25 atsakovės sutikimą atsiskaityti tiesioginio debeto būdu, iš kurio matyti, kad atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta su Elektros energijos deklaravimo, apskaitos ir apmokėjimo sąlygomis, kurių 2 punkte nurodyta, jog kliento už per ataskaitinį laikotarpį (vieną kalendorinį mėnesį) suvartotą elektros energiją mokėtina suma nurodoma pateikiamose PVM sąskaitose – faktūrose. Taigi atsakovė pasirinko už sunaudotą elektros energiją atsiskaityti pagal išrašomas sąskaitas. Norėdama grįžti prie ankstesnio skaitiklio rodmenų deklaravimo ir atsiskaitymo būdo bei kas mėnesį mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją (ne pagal vidutinį suvartojimą), atsakovė turėjo susisiekti su tiekėju elektroniniu paštu, telefonu ar atvykti į Klientų aptarnavimo centrą, tačiau atsakovė dėl atsiskaitymo būdo keitimo kreipėsi tik 2017 m. rusėjo mėnesį, t.y. bylos nagrinėjimo teisme metu.
11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad aplinkybė, jog teismo nurodytu laikotarpiu keitėsi elektros energijos pirkimo – pardavimo tarifas, o ieškovė prieš pasikeičiant tarifui neužfiksavo faktinio atsakovės suvartoto elektros energijos kiekio, todėl tai lemia, kad ieškovės išrašytos sąskaitos ir nurodoma skolos suma bent už šį laikotarpį yra akivaizdžiai netikslūs, nepatenka į ginčo laikotarpį, nes patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 69,87 Eur skolos pagal neapmokėtas 2017 m. birželio-rugsėjo mėnesių sąskaitas. Be to, teismas visiškai nedetalizuoja, kokia apimtimi skaitiklio rodmenų neužfiksavimas keičiantis tarifui galėjo daryti įtaką atsakovės prievolių dydžiui. Taigi, atsakovė pasirinko už sunaudotą elektros energiją mokėti pagal ieškovo kas mėnesį išrašomas sąskaitas, tuo tarpu sąskaitos apskaičiuojamos vadovaujantis Elektros energijos deklaravimo, apskaitos ir apmokėjimo sąlygomis, su kuriomis atsakovė susipažino ir įsipareigojo laikytis. Šių sąlygų nesilaikymas iš atsakovės pusės negali būti vertinamas atsakovės naudai ir sukurti ieškovei prievolę papildomai įrodinėti sąskaitų teisingumą, kai atsakovė laiku neapmoka išrašomų sąskaitų, o jos mokėjimai visiškai neatitinka sąskaitų sumų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų ir civilinę bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė S. A. turi nuosavybės teise jai priklausantį butą ir yra faktiškai (konkliudentiniais veiksmais) sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį su ieškove (19 – 20 b. l.). 2015-01-17 Buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pripažino 271,57 Eur skolą, susidariusią iki 2015-01-17 už sunaudotą elektros energiją ir įsipareigojo šią skolą ieškovei apmokėti iki 2015-03-16 (63 – 64 b. l.). 2015-01-17 tarp šalių buvo pasirašytas paprastasis vekselis Nr. (duomenys neskelbtini) (65 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui, byloje kilus dėl to ginčui, ieškovė pateikė atsakovės pasirašytą 2012-10-25 Sutikimą atsiskaityti tiesioginio debeto būdu bei Elektros energijos deklaravimo, apskaitos ir mokėjo sąlygas, iš kurių matyti, kad atsakovė sutiko dėl atsiskaitymo ieškovei tiesioginio debeto būdu, pagal kurį tiesioginio debeto mokėjimo dokumente nurodyta suma Klientui apskaičiuojama pagal Vidutinį suvartojimą (77 – 78 b. l.).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu tvirtino, kad atsakovė yra skolinga už tiekiamą elektros energiją už laikotarpį nuo 2017 m. birželio iki rugsėjo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė buvo pasirinkusi mokėti kas mėnesį ne už faktiškai sunaudotą elektros energiją, dėl ko atsakovės pateikti mokėjimo kvitai pagrindžia, kad atsakovė su ieškove už tiektą elektros energiją yra atsiskaičiusi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus naujus įrodymus – atsakovės pasirašytą 2012-10-25 Sutikimą atsiskaityti tiesioginio debeto būdu bei Elektros energijos deklaravimo, apskaitos ir mokėjo sąlygas, iš kurių matyti, kad atsakovė sutiko dėl atsiskaitymo ieškovei tiesioginio debeto būdu, pagal kurį tiesioginio debeto mokėjimo dokumente nurodyta suma Klientui apskaičiuojama pagal Vidutinį suvartojimą, o taip pat ieškovės pateiktą Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją atskaitoje nurodomus duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį.
16. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Be to, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Kartu pabrėžtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, teisės aktuose įtvirtintos papildomos vartotojų teisių apsaugos nuostatos nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), dėl ko vartotojai privalo vykdyti iš laisva valia prisiimtų prievolių kylančius įsipareigojimus.
17. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, į bylą pateikti ieškovės įrodymai – atsakovės pasirašytas 2012-10-25 Sutikimas atsiskaityti tiesioginio debeto būdu bei Elektros energijos deklaravimo, apskaitos ir mokėjo sąlygos, iš kurių matyti, kad atsakovė sutiko dėl atsiskaitymo ieškovei tiesioginio debeto būdu, pagal kurį tiesioginio debeto mokėjimo dokumente nurodyta suma Klientui apskaičiuojama pagal Vidutinį suvartojimą, patvirtina, kad atsakovė laisva valia prisiėmė sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove už tiekiamą elektros energiją būtent pagal Vidutinį suvartojimą, o ne pagal skaitiklio rodmenis. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė iš esmės neginčijo, pripažindama, jog dėl apmokėjimo būdo pakeitimo, kaip tai numatyta Elektros energijos deklaravimo, apskaitos ir apmokėjimo sąlygų 17 punkte, į ieškovę kreipėsi tik 2017 m. rugsėjį. Taigi ieškovės nurodomu laikotarpiu (2017 m. birželio – rugsėjo mėnesiais) atsakovė buvo įsipareigojusi su ieškove atsiskaityti pagal Vidutinį elektros energijos suvartojimą, dėl ko aplinkybė, kad ji atsiskaitė su ieškove pagal skaitiklio rodmenis, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas materialinės teisės nuostatas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neleidžia vertinti, kad atsakovė tinkai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Papildomai pažymėtina, kad išdėstyto vertinimo nekeičia ir skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės dėl elektros energijos tarifo kitimo ar atsakovės išrašyto vekselio, kadangi tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra ginčo objektas, o be to iš Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją sąskaitoje pateiktų duomenų matyti, kad sąskaitos atsakovei buvo išrašomos atsižvelgiant į kintantį elektros tarifą.
18. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Elektros energijos deklaravimo, apskaitos ir apmokėjimo sąlygų 11 punkte įtvirtinta, kad užfiksavus kliento permoką, didesnę nei 3 mėnesių Vidutinis suvartojimas, dalis permokos panaudojama artimiausiam mokėjimo nurodymui apmokėti, o likusi dalis nustatytu terminu grąžinama į kliento sąskaitą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad nustačius kliento permoką jam yra siunčiama minusinė sąskaita, dėl ko permokėtos piniginės lėšos panaudojamos kitos sąskaitos apmokėjimui, o sistemingai atliekant skaitiklio rodmenų patikrinimus yra užtikrinamas sumokėtų piniginių lėšų pagal Vidutinį suvartojimą bei faktiškai suvartotos elektros energijos balansas. Tą iš esmės patvirtina ir aplinkybė, kad 2017-05-09 buvo atlikus atsakovės skaitiklio duomenų nurašymą 2017-05-31 išrašytoje sąskaitoje skaitiklio duomenys buvo sulyginti su Vidutiniškai apskaičiuojamu atsakovės suvartojimu. Nepaisant to, ši aplinkybė niekaip nepaneigia ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovės 2017-05-31 turėtą skolą ir jos kitimą atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. birželio iki rugsėjo išties kas mėnesį mokant už faktiškai suvartotą elektros energiją.
19. Vertinant ieškovės prašomą priteisti skolos dydį yra reikšminga ir tai, kad į bylą pateiktoje Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją atskaitoje nurodomi duomenys pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo ginčijami, t.y. atsakovė nepateikė jokių įrodymų bei neginčijo ieškovės išrašytų sąskaitų pagrįstumo. Atsakovė viso civilinio proceso metu tvirtino nesanti skolinga ieškovei dėl to, kad mokėjo už elektros energiją pagal faktinį suvartojimą, t.y. deklaruodama skaitiklio rodmenis, nors pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kaip jau minėta pirmiau, ji turėjo atsiskaityti pagal ieškovės atsiųstą sąskaitą, apskaičiuotą pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą. Tokiu būdu iš byloje esančių įrodymų, kurie nėra paneigti ar nuginčyti, matyti, jog atsakovė 2017 m. rugsėjo mėnesį ieškovei buvo skolinga 69,87 Eur, kadangi, nors atsakovė mokėdavo pavedimais (2015-02-13, 2015-03-16, 2015-03-17 mokėjimai), tačiau jais pilnai nepadengė nei vekselio sumos, nei kas mėnesį išrašomų sąskaitų (atsakovės mokėjimai buvo mažesni, nei sąskaitose apskaičiuota suma, nors atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti būtent pagal išrašomas sąskaitas).
20. Taigi byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų atsiskaitydama su ieškove už suvartotą elektros energiją, dėl ko 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo skolinga 69,87 Eur, Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 69,87 Eur skolą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės nuostatų, reglamentuojančių sutartinių prievolių vykdymą, bei procesinės teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra tenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
21. Be to, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas, iš atsakovės S. A. ieškovei priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 15 Eur žyminio mokesčio už ieškinį pirmosios instancijos teisme, taip pat iš atsakovės priteisiamos pirmosios instancijos teisme patirtos proceso išlaidos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas apeliantė nepateikė.
23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, t.y. duomenis, susijusius su atsakovės įsipareigojimu mokėti tiesioginio debeto būdu, kuriuos teismas nusiuntė atsakovei susipažinti ir pateikti atsiliepimą. Atsakovė S. A. 2018-11-13 Atsiliepime dėl įrodymų nurodė gavusi teismo pranešimą apie ketinimus priimti įrodymus byloje, tačiau paliko teismui spręsti dėl naujai pateiktų įrodymų. Papildė nesanti skolinga ieškovei ir tai patvirtina pateikdama pažymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad atsakovė atsiskaitydavo su ieškove pagal skaitiklio rodmenis, kad atsakovė buvo informuota apie ketinimą priimti naujus įrodymus, priima apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus įrodymus – 2012-10-25 atsakovės pasirašytą Sutikimą atsiskaityti tiesioginio debeto būdu bei Elektros energijos deklaravimo, apskaitos ir mokėjo sąlygas ir šį rašytinį įrodymą vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Bylą nagrinėjantis teismas neturi duomenų ar atsakovė su ieškovė atsiskaitė už tiekiamą elektros energiją būtent už ginčo laikotarpį nuo 2017 m. birželio iki rugsėjo, todėl teismas šio atsakovės pateikto įrodymo negali vertinti kaip neginčytino, tačiau, jeigu atsakovė po pirmosios instancijos teismo sprendimo realiai atsiskaitė su ieškove ir už šioje byloje ginčijamą laikotarpį, šiuo sprendimu priteista suma antra kartą neturėtų būti išieškoma iš atsakovės, nes tai būtų nepagrįstas ieškovės praturtėjimas atsakovės sąskaita (CK 6. 237 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 69,87 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 87 ct) skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, naudai.
Priteisti iš atsakovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5 Eur už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, naudai.