- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- I-5962-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00720-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjai V. U., išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. U. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. U. (toliau – pareiškėja) 2014 m. sausio 31 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama teismo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2014 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-629; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (10.1)S-87457; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai 2010–2011 m. sumažintą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – pensija) dalį. 2013 m. vasario 10 d. teismo nutartimi (b. l. 10–11) priimtas pareiškėjos skundas dėl reikalavimo panaikinti VSDFV sprendimą, kitoje dalyje pareiškėjos skundą priimti atsisakyta.
2016 m. vasario 24 d. pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 66), kuriuo paliko 2013 m. vasari 10 d. teismo nutartimi priimtą nagrinėti reikalavimą dėl VSDFV sprendimo panaikinimo ir nurodė, prašanti teismo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo. 2016 m. kovo 1 d. teismo nutartimi (b. l. 68) pareiškėjos patikslintas skundas priimtas nagrinėti.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, kad VSDFV neteisėtai skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. sausio 9 d. skundą. Pareiškėja paaiškina, kad ji tik po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (t. y. po 2012 m. rugsėjo 21 d.) suprato, kad Laikinasis įstatymas pareiškėjos teises suvaržė neteisėtai, t. y. pareiškėjai mokėta pensija 2010–2011 m. buvo sumažinta be teisinio pagrindo.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundo argumentus ir prašė patikslintą skundą tenkinti. Pažymėjo, kad dėl tam tikrų aplinkybių šeimoje, jai labai svarbu, kad nepriemoka būtų išmokėta kuo greičiau.
Atsiliepimas
VSDFV atsiliepimuose nurodo, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–20, 75–78). Paaiškina, kad pareiškėjai pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, nuo tada ir skaičiuojamas 3 metų senaties terminas skundui paduoti. Nurodo, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo galimybių priimti ir visiems pensijų gavėjams išsiųsti rašytinius sprendimus dėl pensijų sumažinimo. Be to, Laikinojo įstatymo nuostatos to daryti neįpareigojo. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį, asmenų skundai gali būti paduodami ir dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo, o ne tik dėl rašytinių administracinių sprendimų. Anot VSDFV, pareiškėjos skundas nebuvo nagrinėtas, nes pareiškėja praleido 3 metų terminą skundui paduoti. Paaiškina, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo nuostatas, nes vadovavosi teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prezumpcija. Nurodo, kad 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – Kompensavimo įstatymas), pagal kurį pareiškėjai ir bus išmokėta negauta pensijos dalis.
Teismo posėdyje VSDFV atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 81).
Atsiliepimas
VSDFV Kauno skyrius atsiliepimuose nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17, 70–73). Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kurioje buvo suformuotos teisės aiškinimo taisyklės iš esmės panašiose bylose. Atkreipia dėmesį, kad VSDFV sprendimu nebuvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas iš esmės ir nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, todėl pareiškėja nelaikytina pasinaudojusi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pensijos dalies priteisimo klausimas teisme negali būti nagrinėjamas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos tiesės dėl pensijos dalies išmokėjimo yra visiškai apgintos priėmus Kompensavimo įstatymą, todėl ginčas tarp šalių yra išnykęs.
Teismo posėdyje VSDFV Kauno skyriaus atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
2014 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą jį tenkinti. LVAT 2016 m. vasario 9 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio imtinai buvo mokama sumažinta pensija, perskaičiuota inter alia pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d.
Pareiškėja dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo 2013 m. gruodžio 3 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, kuris 2013 m. gruodžio 19 d. raštu nurodė pareiškėjai, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti jai prašomą pensijos dalį (b. l. 6–8). Nesutikdama su tokiu atsakymu, pareiškėja 2014 m. sausio 9 d. skundu (b. l. 21–22) kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti minėtą Kauno skyriaus raštą ir įpareigoti jį išmokėti neteisėtai sumažintos pensijos dalį. VSDFV 2014 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus raštą. Taigi, VSDFV skundžiamu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl VSDFV Kauno skyriaus rašto, t. y. priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl minėto rašto panaikinimo. Darytina išvada, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta, o tai lemia, kad kliūčių ginčą nagrinėti teisme nėra. Tokia išvada buvo padaryta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime. Ši išvada, apeliacine tvarka patikrinus minėtą sprendimą, LVAT 2016 m. vasario 9 d. nutartyje taip pat nebuvo paneigta.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjai turi būti priteista ginčo laikotarpiu neišmokėta (sumažinta) pensijos dalis.
2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Kompensavimo įstatymas, kuris numato, kad visa pensijos kompensuojama suma (t. y. visi praradimai, susiję su Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymu) išmokama 2016–2018 metais. Pirmąją dalį pensijos kompensuojamos sumos numatyta išmokėti 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį (Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), t. y. 2016 m. birželio mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad šios įstatymo nuostatos nėra laikomasi. Priešingai, tiek VSDFV, tiek ir VSDFV Kauno skyrius atsiliepimuose patvirtino, kad neišmokėta pensijos dalis pareiškėjai bus kompensuota pagal minėtą įstatymą.
Praradimų, patirtų dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo, kompensavimas, nesilaikant Kompensavimo įstatyme nustatytų terminų nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą. LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti patirtus praradimus teismo sprendimu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A602-669/2016, Nr. A-668-602/2016). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti ginčo laikotarpiu neišmokėtą pensijos dalį nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo naikinti ginčijamą VSDFV sprendimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, ir 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. U. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.