Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2000 Eur bauda už tai, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės „V. B.“ (toliau – Bendrovės) vadovu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai Bendrovė, turėdama lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais.

2. Apylinkės teismas savo nutarime konstatavo, kad V. M., nesilaikydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais, nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, tokie jo, kaip Bendrovės vadovo, veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas nustatė, kad pažeidimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, kad abejoti jais nėra pagrindo.

3. Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti 2018 m. liepos 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą atmesti.

3.1. Skunde nurodo, kad į bylą nėra pateikta mokėjimo (reikalavimo) dokumentų, nurodančių įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tokią aplinkybę yra privaloma nustatyti, nes iš į bylą pateiktos mokesčių mokėtojo apskaitos kortelės matyti, kad iki 2018 m. sausio 24 d. UAB „V. B.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) turėjo 7 176 Eur permoką, t. y. negalima konstatuoti ANK 120 straipsnio 2 dalyje nurodytos pažeidimo objektyviosios pusės, aplinkybių, kad būdama skolinga valstybei, bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais. Visi duomenys rodo, kad faktinė situacija buvo priešinga - skola valstybei susidarė jau po mokėjimų kreditoriams. Pažeidimo negalėjo būti, nes toks pažeidimas objektyviai galėjo atsirasti tik po 2017 m. lapkričio 28 d., kai suėjo mokesčių mokėjimo terminas ir atsirado skola (valstybei, savivaldybei, Valstybinio socialinio draudimo fondui ir/ar Privalomojo sveikatos draudimo fondui ar kitiems įstatymuose nurodytiems subjektams). Nors tiek VMI, tiek teismo sprendime nurodyta, kad nepriemoka, (t. y. mokėjimo vėlavimai) susidarė iki 2017 m. lapkričio 28 d., jo nuomone, nebuvo nurodyta jokių faktinių duomenų, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo pažeidimas, ar kad po šio laikotarpio buvo atliktas nurodytas pažeidimas.

3.2. Skunde pažymima, kad į bylos nagrinėjimą neatvyko VMI atstovai, nors jų dalyvavimas pripažintas būtinu, todėl tokių akivaizdžių klaidų pagrindu buvo priimtas neteisingas sprendimas. Pareiškime nurodyta, kad asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti administracinio poveikio priemones yra UAB “V. B.“ direktorius. Teismui buvo pateikti duomenys, kad administracinės bylos laikotarpiu pradžios (taip pat VMI atliekant tyrimą) UAB ,,V. B.“ direktorius buvo J. K.. Į bylą pateikti asmeninės banko sąskaitos išrašai akivaizdžiai nepagrindžia formuluojamų aplinkybių, t. y. šie dokumentai neįrodo, kad pinigai (grynieji pinigai) pažeidė UAB ,,V. B.“ kreditorių eilę, nes parodo jų gavimo, o ne išleidimo faktą.

3.3. Skunde teigiama, kad ,,ūkio išlaidoms“ nėra prievolės kreditoriams panaikinimas ar grąžinimas ,,per se“, tai yra UAB ,,V. B.“ perduoti pinigai jos darbuotojams (-ui), kurie jų išleidimą pagrindžia kasos knygos dokumentais. Manytina, kad išieškojimas galimas ne tik iš grynųjų pinigų, bet ir iš kito įmonės turto, kuris buvo įgytas gavus pinigus avansu už ,,ūkio išlaidas“.

4. VMI atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2018 m. liepos 27 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. V. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. M. nesilaikė įstatyme numatyto imperatyvo ir jo vadovaujamai įmonei turint mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui bei neturint pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (nurodytą CK 6.930¹ straipsnyje) vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

8. Kaip matyti iš V. M. apeliacinio skundo, jis nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, padarė išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

10. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą.

11. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kur įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti, todėl, nors ir siekė nepažeisti nei jo vadovaujamos Bendrovės, nei jos kreditorių interesų, CK 6.930¹ nuostatomis Bendrovės vadovas privalėjo vadovautis.

12. V. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, tai yra už tai, kad būdamas Bendrovės vadovu privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tačiau jis pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais UAB „V. B.“ kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus - VMI interesus. Pažymėtina, jog pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako juridinių asmenų vadovai, pažeidžiantys atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje.

13. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. VMI pateiktame 2018 m. vasario 9 d. paaiškinime nurodė, kad skola susidarė negavus apmokėjimų iš klientų, todėl nebuvo sumokėti mokesčiai. 2018 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu V. M. atstovas advokatas V. Karoblis paaiškino, jog atstovaujamasis neneigė, jog UAB „V. B.“ yra susidariusi mokestinė nepriemoka, o kai suėjo terminas, mokesčiai nebuvo sumokėti, nes dalis lėšų buvo pervesta į įmonės direktoriaus sąskaitą. Būtent toks V. M. veikimas priešingas CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms ir sudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, už tai jam, kaip įmonės vadovui, ir paskirta administracinė nuobauda.

14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 12 d. nustačius, jog UAB „V. B.“ skola valstybės biudžetui buvo 81 609,56 Eur, buvo atliktas operatyvinis patikrinimas, tikrinant laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Operatyvaus patikrinimo 2018 m. kovo 15 d. pažymoje konstatuota, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto reikalavimo, t. y. pagal pateiktą AB ,,S.“ banko išrašą, buvęs Bendrovės vadovas V. M., panaudodamas gautas lėšas ūkio išlaidoms, teikė pirmenybę atsiskaitydamas su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises. Byloje nepaneigta, jog turėdama prioritetą pirma atiduoti susidariusią skolą valstybei (trečia eilė), Bendrovė atliko atsiskaitymus ir su žemesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais. Nors, kaip nurodo V. M. savo paaiškinime, jo motyvas tokio elgesio buvo nulemtas negavus apmokėjimų iš klientų, tačiau tai neeliminuoja imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi. Atlikus operatyvų patikrinimą ir išanalizavus bendrovės veiksmus buvo nustatytas faktas, kad laikotarpiu nuo nepriemokos susidarymo pradžios (2017-11-16), Bendrovė pervedė į V. M. sąskaitą sekančias sumas ūkio išlaidoms: 2017-11-16 ūkio išlaidoms pervesta 4 000 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 475,62 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 87 126 Eur; 2017-11-17 ūkio išlaidoms pervesta 3 200 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 475,62 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 87 126 Eur; 2017-11-17 ūkio išlaidoms pervesta 100 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 475,62 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 87 126 Eur; 2017-11-19 ūkio išlaidoms pervesta 70 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 475,62 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 87 126 Eur; 2017-11-23 ūkio išlaidoms pervesta 2 000 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 447,98 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 87 126 Eur; 2017-11-27 ūkio išlaidoms pervesta 4 000 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 205,49 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 87 126 Eur; 2017-11-28 ūkio išlaidoms pervesta 2 420 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 60 395,49 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 26 936 Eur; 2017-11-28 ūkio išlaidoms pervesta 300 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 60 395,49 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 26 936 Eur; 2017-11-28 ūkio išlaidoms pervesta 508 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 60 395,49 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 26 936 Eur; 2017-11-29 ūkio išlaidoms pervesta 34 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 60 395,49 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 26 936 Eur; 2017-12-01 ūkio išlaidoms pervesta 9 Eur, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimo terminas suėjęs sudarė 60 452,21 Eur, prievolės, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs 26 936 Eur. Nuo nepriemokos susidarymo pradžios (2017-11-16) iki Bendrovės vadovo atleidimo iš pareigų dienos (2018-01-31) pagal VMI nurodymus nuo Bendrovės sąskaitos nurašyta 1 352,23 Eur, 7 176 Eur padengta iš permokos. Taigi, visiškai pagrįstai teismas nustatė, jog bendrovės vadovas V. M., turėdamas pareigą laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto imperatyvumo, pirma atsiskaityti su VMI, šios tvarkos eiliškumą pažeidė, nes neatsiskaitęs su valstybe skolos pagrindu, teikė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, todėl ši faktinė aplinkybė visiškai pagrįstai nustatyta ir nepaneigta. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai.

15. Dėl skundo argumento, kad V. M., kaip buvusiam Bendrovės vadovui, negalėjo kilti atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, teismas pažymi, jog iš byloje esančio VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog J. K. Bendrovės vadovu buvo paskirtas tik nuo 2018 m. sausio 31 d., o pažeidimas buvo padarytas (kreditorinių reikalavimų mokėjimų eiliškumas pažeistas) V. M. vadovavimo laikotarpiu, todėl šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsakant į skundo argumentą dėl privalomo VMI atstovo dalyvavimo teismo posėdyje nagrinėjant bylą pažymima, kad ANK 629 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno dalyvavimas ir iškviesti jį pagal šaukimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant VMI atstovui bei nurodė, kad palaiko išdėstytą pareiškime nuomonę. Iš 2018 m. liepos 17 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas V. Karoblis neišreiškė prieštaravimo pradėti bylą nagrinėti, neatvykus VMI atstovui. Be to, apeliaciniame skunde neprašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, privalomai dalyvaujant VMI atstovui, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsi.

16. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.