Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) baustas administracine tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodydamas, kad 2015 m. vasario 11 d. 14.30 val., Kaune, Marvelės g. 15, D. K. vairavo automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas galimai apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. paaiškino, kad 2015 m. vasario 10 d. rūkė „žolės“. Jautėsi gerai, todėl važiavo. Sustabdę policijai pareigūnai nuvežė į ligoninę patikrinti blaivumo. Teigia, kad nebuvo apsvaigęs, o šį faktą nustatė medicinos įstaigoje.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 5 d., todėl dėl šio pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 126 str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 126 str. 5 d. sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir KET 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau Metodikos) 2 p. nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš bendros asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo ir išvados formulavimo. Bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4 p.). Vadovaujantis Metodikos 6 p., gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo patvirtintos formos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šias skiltis jis užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Be to, Metodikos 10 p. nustatyta, jog tyrimui dėl psichiką veikiančių medžiagų kiekio imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, o jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad specialisto išvada Nr. T-N 472/15(01) (b. l. 17) patvirtina, jog D. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime opijatų, amfetaminų ir etilo alkoholio nerasta.

Tačiau D. K. medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti atlikusi Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro gydytoja V. N., įvertinusi tiriamojo išvaizdą, laikyseną, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, mąstymą, atmintį, dėmesį ir kitus požymius, atsižvelgdama į specialisto atlikto tyrimo rezultatus, padarė išvadą, kad D. K. neapsvaigęs ir, kad vairuoti gali, taip pat konstatuodama narkotinių medžiagų vartojimo faktą.

Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5, 6, 7) nurodė, kad sustabdžius D. K. vairuojamą transporto priemonę, vairuotojas kalbėjo nerišliai, veiksmai buvo nekoordinuoti, tačiau šiuos pareigūnų teiginius paneigia medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys. Darytina išvadą, jog sprendimą nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatyti vairuotojo būsenai patikrinti pareigūnai priėmė po to, kai bendraudami su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu pajuto nuo jo sklindantį narkotinių medžiagų kvapą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas buvo grindžiamas prielaida, kad D. K. vairavo transporto priemonę būdamas galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Vien tai, jog D. K. šlapime buvo rasti kanapių skilimo produktų pėdsakai (tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis), savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs, tuo labiau, kad šlapime rasti kanapių pėdsakai gali išbūti apie 2-3 dienas. Priešingai, vien kažkada pavartotų kanapių faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios medžiagos.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2015 m. vasario 11 d., apie 14 val. 30 min., vairuodamas automobilį, D. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai.

Konstatuotina, kad D. K. padaryta veika turi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d. požymių, tačiau kaltinimas tokio pažeidimo padarymo administracinio teisės pažeidimo protokole nėra suformuluotas, o teismas pats negali papildyti kaltinimo naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, keičiančiomis veikos kvalifikavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 126 str. 5 d. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.