Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, asmeniui, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, – S. Ž., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, nukentėjusiesiems G. B., V. V., ekspertui Sergejui Repovui, S. Ž. atstovei pagal įstatymą civilinei atsakovei R. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 5 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, nustatytas 30 procentų darbingumas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2013-07-12), 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. 2013 m. liepos 11 d., apie 21.45 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. V., kieme, tyčia, iš asmeninių paskatų, vieną kartą kumščiu smogė į veidą kartu gyvenančiai tetai G. B., tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą.

Be to, jis 2013 m. rugsėjo 7 d., apie 18 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. V., kieme, išgertuvių metu, tyčia iš asmeninių paskatų lenta smogė kartu gyvenančiai tetai G. B. į įvairias kūno vietas tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, ir medine kėde smogė kartu gyvenančiam dėdei V. V. į įvairias kūno vietas tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. B. padarė kairės kojos pėdos lūžį, dešinės rankos dilbio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam V. V. padarė muštinę žaizdą pakaušyje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. Ž., kurio byla nagrinėjama, teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pripažino Paaiškino, kad 2013-07-11 vieną kartą kumščiu sudavė tetai, nukentėjusiajai G. B. į veidą. Teta jam kažką pasakė, įžeidė jį ir jis jai vieną kartą sudavė. Po šio įvykio jie su teta susitaikė. 2013-09-07 jis atnešė butelį alaus ir padėjo prie šiferio. Paskui atėjo V. V. ir paklausė, kur butelis alaus, jis vieną butelį alaus padavė V. V., o kitą butelį alaus V. V. sakė, kad nešis namo. Jis tik nusisuko ir jam iš kėdės V. V. trenkė per galvą ir nugarą, po ko kėdė sutrupėjo. Po smūgio į nugarą, jo nugara visa buvo raudona ir dar praskelta galva. Po to, jie su V. V. pradėjo kumščiuotis. Jis V. V. su kumščiais sudavė į veidą, užlaužė ranką. Jis gynėsi nuo V. V.. Jis neatsimena su kuo, sudavė V. V., lyg su medine lenta. V. V. lenta sudavė vieną smūgį į pakaušį. Jis neatsimena, kur buvo nusisukęs V. V.. Jis neatsimena, ar V. V. bėgo nuo jo. Paskui atėjo G. B., kuri priekaištavo, kam jis muša jos brolį, t. y. V. V.. Tada jis, pasičiupęs lentutę, pradėjo mušti G. B., ją mušė ir su kumščiais, spardė. G. B. buvo nuvirtusi ant žemės, neatsimena, ar nuvirtusią G. B. spardė, gal ir spardė. Jis nevartoja alkoholio. Įvykio metu buvo blaivus. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo V. V.. Nukentėjusysis V. V. atsiprašymą priėmė.

Nukentėjusioji G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-07-11, vakare, tikslaus laiko nebeprisimena, S. Ž. buvo susinervinęs, ji pasakė ne tokį žodį ir jis nesusivaldęs jai dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą. Nuo šio S. Ž. smūgio ji pajuto skausmą. Šis konfliktas įvyko kieme. Į medikus nesikreipė. Paskambino policijos pareigūnams, kurie ir atvyko. Šio įvykio greičiausiai niekas nematė. Po įvykio jos kairys paakys buvo šiek tiek pamėlęs. Konflikto metu ji buvo neblaivi. Jie dažnai žodžiu su S. Ž. konfliktuoja. 2013-09-07 pas S. V. kasė bulves. S. Ž. tą dieną nuo pat ryto buvo piktas ir nervuotas, pyko, kad bulves kasamos ne tą dieną, kurią jis norėtų ir pan. Tačiau jie nekreipė į S. Ž. dėmesio. Vienu momentu ji išėjo pas kaimynę, o grįžusi iš jos pamatė, kaip kieme S. Ž. metė kėdę į V. V.. Kėdė pataikė į V. V., kur pataikė, ji tiksliai neprisimena. Matė, kad pas V. V. buvo kruvina galva. Ji čiupo S. Ž. už rankos ir paklausė, ką jis daro. S. Ž. paklausė, ar ir ji norinti, ir tada S. Ž. pradėjo ją mušti su lenta, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, ji pargriuvo, užsidengė ranka veidą, tačiau ją ir gulinčią S. Ž. mušė. S. Ž. tiek nesivaldė, kad net nežiūrėjo kur suduoda smūgius. S. Ž. jai sudavė daug kartų į įvairias kūno vietas, po įvykio jai visą kūną skaudėjo. Pakritusi ant žemės ji pradėjo šaukti. S. V. nutempė S. Ž. nuo jos, o V. V. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Ji nematė, ar po šio įvykio S. Ž. buvo kruvinas. S. Ž. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie toliau bendrauja.

Nukentėjusysis V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie nukentėjusiosios G. B. sumušimą 2013-07-11 nieko nežino. 2013-09-07 kasė bulves, S. Ž. visą dieną erzinosi, nervavo, vienu momentu jau norėjo eiti į namus, bet pagailo brolio, nes reikėjo arti. Jau kasdami bulves vartojo alkoholinius gėrimus, baigus kasti bulves, alkoholinius gėrimus vartojo kieme. Konflikto metu S. Ž. metė į jį kėdę, ar pagalį, dabar jau gerai nepamena, tikrai metė iš medinio daikto, pataikė į pakaušį ir jį praskėlė. Jis bėgo ir nematė, kaip S. Ž. į jį metė. Jis bėgo, nes nenorėjo konfliktuoti su S. Ž., buvo išsigandęs. S. Ž. yra nervuotas, pasakai jam ne tokį žodį ir jis puola. Geriau pabėgti į šalį, nei su S. Ž. „susikabinti“. Neprisimena, kokius žodžius įvykio metu pasakė S. Ž.. Jie su S. Ž. visą dieną konfliktavo žodžiais. Nematė kraujo ant S. Ž. galvos, drabužių. Matė, kaip S. Ž. spardė prie šulinio gulinčią G. B., daužė ją su kažkokiu pagaliu. G. B. S. Ž. mušė greičiausiai dėl to, kad ji užstojo jį. Atvažiavęs greitosios pagalbos ekipažas jį nuvežė į ligoninę, kur jam susiuvo galvą ir paleido. Įvykio metu buvo neblaivus. Vienu tarpu S. Ž. metė į jį alaus butelį, tai buvo prieš S. Ž. metant kėdę į jį. Visą konfliktą turėjo matyti S. V. ir jo brolis S. V.. Buvo konfliktas tarp jo ir S. Ž. namo viduje, jie pasistumdė, jo brolis neleido S. Ž. lįsti, išstūmė pro duris ir viskas. Mano viduje jokių smurtinių veiksmų nebuvo, tik susistumdymas.

Ekspertas Sergejus Repovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko eksperto išvadą. Kaltinamojo būklę galima įvertinti kaip ribotą pakaltinamumą, dėl to ir buvo pateiktą išvada, kad įvykio metu S. Ž. tik dalinai galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir dalinai galėjo juos valdyti. Kaltinamasis serga organiniu asmenybės sutrikimu. Tai toks psichikos sutrikimas, dėl kurio išsivysto nuolatiniai patologiniai asmenybės struktūros bruožai. Šiuo konkrečiu atveju, šie pakitimai sąlygoja ribotą savo veiksmų suvokimą, o labiausiai ribotą impulsų veiksmų kontrolę. Pas tokius asmenis labai greit išsiprovokuoja pykčio protrūkiai, pykčio afektas, jie turi didelių sunkumų valdant savo veiksmus. Šie bruožai yra nuolatiniai, jie nesikeičia, tai yra lėtinis psichikos susirgimas, pilnas pasveikimas yra neįmanomas. Šis psichikos susirgimas dažniausiai yra sąlygotas lėtinės kūno ar centrinės nervų sistemos ligos, šiuo atveju yra sąlygotos epilepsijos, lėtinės neurologinės ligos, kuria kaltinamasis serga jau nuo 12 metų. Kaltinamajam tikslinga skirti ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą. Šiuo momento, nesant kažkokio papildomo paūmėjimo, toks asmuo gali būti apklausiamas, bet garantuoti, kad jis visiškai tiksliai atgamintų visą įvykių seką, aplinkybes, yra neįmanoma. Pas kaltinamąjį yra nuolat susilpnėjusios atminties ir kitos pažinimo funkcijos, bet jei nėra būklės paūmėjimo, toks asmuo gali būti apklausiamas. Atsižvelgiant į tai, kad po įvykių praėjo gana nemažas laiko tarpas, kaltinamasis įvykio esmę, taip, kaip jis pats ją interpretuoja, jis gali parodyti, tačiau ne apie smulkias įvykio aplinkybes. Iki byloje minimų įvykių S. Ž. ne kartą buvo gydomas psichiatrijos stacionare. Dėl savo ligos S. Ž. kaip ir galėtų atlikti bausmę, bet kyla klausimas dėl bausmės tikslingumo.

Civilinė atsakovė, atstovė pagal įstatymą R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis S. Ž. yra jos sūnus. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, jos sūnus yra suaugęs, gauna neįgalumo pašalpą, todėl pats gali susimokėti jo padarytą žalą. Ji pati neturėtų iš ko mokėti.

Iš 2013-07-11 G. B. pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad 2013-07-11, 21.45 val., būnant namo kieme, tarp jos ir sūnėno kilo konfliktas, kurio metu sūnėnas S. Ž. vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (1 t., 17 b. l.).

Iš 2013-07-11 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusiąją G. B. buvo panaudotas fizinis smurtas (1 t., 19-22 b. l.).

Iš 2013-07-11 asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiosios G. B. veido, žemiau nosies yra matomos sukrešėjusio kraujo dėmės, nosis paraudusi, patinusi. Kitų sužalojimų ant kūno nerasta (1 t., 23-25 b. l.).

Iš 2013-09-07 G. B. pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad 2013-09-07, apie 18 val., grįžo į brolio namus pašerti gyvulius. Brolis S. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Įėjus į namo kiemą prie malkų pamatė savo brolį V. V., kuris paaiškino, kad kieme buvo konfliktas ir yra iškviesta policija, nes sūnėnas S. Ž. mušė V. V.. Ji priėjusi prie S. Ž. paklausė, kodėl jis taip daro. Tuo metu jis supyko ir paėmęs ją pastūmė, paėmė malką ir ją pradėjo mušti. Sūnėnas su malka smūgiavo visur ir į galvą, kūną, kojas. Sūnėnui bemušant, įsikišo kaimynas S. V., kuris nutraukė muštynes ir tuo metu sūnėnas nebemušė. Ji dėl sumušimo buvo pristatyta į Joniškio ligoninę, po medicininės apžiūros paguldyta į traumatologijos skyrių (1 t., 32 b. l.).

Iš 2013-09-07 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusiąją G. B. buvo panaudotas fizinis smurtas (1 t., 34-36 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų šaknelės matyti, kad V. V. 2013-09-07, 20.21 val. nustatytas 1,77 prom. girtumas (1 t., 40 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų šaknelės matyti, kad G. B. 2013-09-07, 22.20 val. nustatytas 2,43 prom. girtumas (1 t., 41 b. l.).

Iš 2013-10-07 specialisto išvados Nr. G 1457/13(04) matyti, kad G. B. padaryti sužalojimai: dešinio alkūnkaulo ir kairės pėdos IV padikaulio lūžiai, kairio kelio sąnario vidinio kryžminio raiščio plyšimas, muštinės žaizdos galvoje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje paveikus galvą, dešinį dilbį, kairę plaštaką ir kairę koją. G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio alkūnkaulio ir kairės pėdos IV padikaulio lūžių bei kairio kelio sąnario vidinio kryžminio raiščio plyšimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (1 t., 64 b. l.).

Iš 2013-10-04 specialisto išvados Nr. G 1452/13(04) matyti, kad V. V. padarytas sužalojimas: muštinė žaizda pakaušyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus pakaušį. V. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu (1 t., 69 b. l.).

Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo S. Ž. kaltę 2013-07-11, 2013-09-07 padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas pripažįsta, kad S. Ž. 2013-07-11 įvykdyta veika, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir sukeltas pasekmes, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2013-07-12), nes S. Ž., suduodamas smūgį kartu gyvenusiai tetai G. B., jai sukėlė fizinį skausmą. S. Ž. 2013-09-11 įvykdyta veika, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir sukeltas pasekmes, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes S. Ž., suduodamas smūgius kartu gyvenusiai tetai G. B. į įvairias kūno vietas, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. S. Ž. 2013-07-11 įvykdyta veika, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir sukeltas pasekmes, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes S. Ž., suduodamas smūgį dėdei V. V., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

2014-08-12 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-126/2014 nurodyta, jog S. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), dėl šio sutrikimo jis gali būti pavojingas sau ir kitiems asmenims; S. Ž. nusikalstamos veikos atlikimo metu dalinai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir dalinai galėjo juos valdyti; šiuo metu S. Ž. serga psichikos sutrikimu – organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), gali dalinai suvokti reikšmingas bylos aplinkybes ir ribotai gali duoti teisingus parodymus; S. Ž. gali būti apklausiamas ir gali dalyvauti teismo posėdyje ir jam tikslinga skirti ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą (1 t., 117-120 b. l.).

Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, ekspertizės aktas bei eksperto paaiškinimai patvirtina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas S. Ž. padarė riboto pakaltinamumo būsenoje, kadangi jis, darydamas jam inkriminuotas veikas, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (BK 18 str.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad S. Ž. ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – organinis asmenybės sutrikimas, ir jis pripažintinas ribotai pakaltinamu, teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės aktą, eksperto duotus paaiškinimus teisme, siekdamas užtikrinti, kad S. Ž. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, laiko, kad S. Ž. tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalies pagrindu ir taikyti ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašo iš S. Ž. priteisti 2611,46 Lt už G. B. ir V. V. gydymą (1 t., 72-75 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį atlyginama turtinė ar neturtinė žala, padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta ribotai pakaltinamo asmens, turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Asmuo, būdamas riboto pakaltinamumo būsenos, nors ir nevisiškai, bet suvokia daromos veikos pavojingumą, todėl atsako už padarytą nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 18 str.). Jeigu byloje nustatoma, kad ribotai pakaltinamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, kad tarp veikos ir jos teisinių padarinių – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atsiradimo – yra priežastinis ryšys, nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti išspręstas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. Ž. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl nusikalstamų S. Ž. veiksmų prieš nukentėjusiuosius G. B. ir V. V. civilinis ieškovas patyrė žalos teikdamas nukentėjusiesiems gydymo paslaugas, S. Ž. yra pilnametis, jis teismo sprendimu nepripažintas nei neveiksniu, nei ribotai veiksniu, jam nepaskirtas nei globėjas, nei rūpintojas, todėl laikytina, jog S. Ž. už padarytą žalą atsako asmeniškai bendra tvarka ir nėra teisinio pagrindo šią žalą priteisti subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, žalos atlyginimą ieškovui priteisiant iš už žalą atsakingo asmens – S. Ž..

S. Ž. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nutarties įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

2014-11-26 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, S. Ž. buvo paskirta gynėja advokatė Lionė Musteikienė (2 t., 10, 11 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš S. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. Ž. pripažinti ribotai pakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2013-07-12), 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už šių veikų padarymą.

S. Ž. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. Ž. 756,33 Eur (2611,46 Lt) (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 33 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nutarties įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.