Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-10 · Civilinė byla Nr. e2A-886-221/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-16Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-10
Bylos Nr.
e2A-886-221/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12467-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Hansa Flex Hidraulika“, V. Ž.
Civilinė byla Nr. e2A-886-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12467-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.5.2.5; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16650-944/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Hansa Flex Hidraulika“, V. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 214,27 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. transporto priemonė „Škoda Fabia“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune, Marvelės g., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta kelio ženklais ar atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarybinį pranešimą. Vairuotojo veiksmuose nenustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nes transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės apvažiuoti duobės. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys – priekinis buferis, buferio grotelės, buferio centrinės grotelės, buferio spoileris, priekinis dešinysis posparnis, oro radiatoriaus difuzorius, priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinis panelis, aušinimo radiatorius, variklio karteris; remontuojamos dalys – priekinės dešinės pusės padangos patikra, galinio dešinės pusės rato patikra, priekinio dešinės pusės žibinto patikra, važiuoklės patikra, variklio patikra. Draudėjas pateikė ieškovei patirtas remonto išlaidas patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą Nr. BRO000002354, pagal kurią išlaidos transporto priemonės remontui sudaro 5 518,36 Lt. Ieškovė įvertino, kad eismo įvykio metu sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 4 514,27 Lt. Ieškovė apskaičiavo ir draudėjui išmokėjo 4 214,27 Lt draudimo išmoką. Sugadintos transporto priemonės dalys buvo pakeistos nenaujomis, todėl jos nenuvertintos dėl nusidėvėjimo. Išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškėja įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.1015 str.). Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkė, t. y. atsakovė. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jai priklausantis kelias būtų tinkamos būklės. Atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovės neveikimas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Dėl to yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį. Priteisė ieškovei iš atsakovės 4 214,27 Lt (1 220,54 Eur) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 295 Lt (85,44 Eur) teisinės pagalbos išlaidas. Konstatavo, kad Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema ir tarnybinis pranešimas įrodo, jog V. Ž., vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į Kaune, Marvelės g., įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Sprendė, kad atsakovės argumentai, jog Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami prielaidomis, nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalai atsirasti. Pažymėjo, kad transporto priemonės techninės apžiūros aktas, PVM sąskaita faktūra, ekspertizė/sąmata neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytas išlaidas automobilio remontui laikė realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pažymėjo, kad sugadintos transporto priemonės dalys buvo pakeistos nenaujomis dalimis, todėl jos dėl nusidėvėjimo nenuvertintinos. Nurodė, kad Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą, o Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms, todėl atsakovės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 įsakymu Nr. 101, aktualiai automobilio žalai nustatyti nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, CK normų ir draudimo sutarties sąlygų. Pripažino, jog atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Marvelės gatvę, esančią Kaune, užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, patenkino ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Be to, nepagrįstai spręsta, kad visi nurodyti automobilio apgadinimai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą ir apžiūrėję apgadintą automobilį, konstatavo, kad yra apgadinti du ratai ir priekinis bamperis (Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, 2011 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio vietos schema, policijos patrulio M. G. 2011 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinis pranešimas), tačiau, kitą dieną apžiūrėję automobilį, autoserviso darbuotojai konstatavo, kad reikalinga keisti buferį, groteles, spoilerį, posparnį, oro radiatoriaus difuzorių, aušinimo radiatorių, variklio karterį. Byloje nėra pateikta duomenų apie nepriekaištingą automobilio būklę iki eismo įvykio, apie tai, kad automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas labiau nei nurodyta policijos eismo įvykio medžiagoje. Tokia pareiga tenka ieškovei, todėl laikytina, kad ji neįrodė priežastinio ryšio tarp visų automobilio apgadinimų ir eismo įvykio, įvykusio Marvelės g.

2. Nemotyvuota, kodėl atmesti atsakovės argumentai dėl keistų automobilio detalių nuvertinimo išskaičiavimo. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, nuostatos numato, kad vertinant transporto priemones dėl autoavarijoje patirtų apgadinimų, visiems privaloma ja vadovautis (2 ir 14 p.), nustatant padarytą žalą, sudaroma atkūrimo (remonto) kalkuliacija, kurioje turi atsispindėti transporto priemonės remonto darbų vertė ir keičiamų dalių kainos, atsižvelgiant į jų nuvertinimą (26 p.). Teismų praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti (Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-844-422/2011; Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-839-402/2011; Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-809-402/2011). Nesant įrodymų, kad buvo išskaitytas keistų neoriginalių detalių nusidėvėjimas, negalima daryti išvados, kad apskaičiuojant patirtą žalą buvo laikytasi teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimų. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos kartu su minėta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, 59.3 ir 59.4 punktuose numatyta, kad važiuoklės elementai yra priskiriami dalių pagal dėvėjimosi pobūdį III grupei, o padangos IV grupei. III grupei priskiriamų dalių vidutinei nuvertinimo normai paskaičiuoti patvirtinta 3 lentelė, kurioje nurodyta, kad tokios kaip ginčo transporto priemonė važiuoklės dalys vidutiniškai turėtų būti nuvertinamos 13 procentų. Dėl to laikytina, kad variklio ir važiuoklės detalių pakeitimas naujomis, neįvertinant nusidėvėjimo, yra ne automobilio būklės iki eismo įvykio atkūrimas, o nepagrįstas praturtėjimas kito asmens sąskaita.

3. Nevertinta, kad transporto priemonės techninės apžiūros aktas yra surašytas ne draudimo kompanijos specialistų, o autoserviso, atlikusio automobilio remontą, atstovų, kurie konstatuoja tik reikalingas keisti detales, tačiau neturi įstatyme numatytos pareigos konstatuoti šių apgadinimų priežastinį ryšį su konkrečiu eismo įvykiu. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog automobilis buvo apgadintas labiau, nei nustatyta policijos pareigūnų eismo įvykio medžiagoje, kad, atlyginant patirtą nuostolį, buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su eismo įvykiu patirtus nuostolius.

4. Nepagrįstai atmesti atsakovės argumentai dėl vairuotojo nerūpestingumo, nusprendus, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas ir vairuotojo parodymai yra pagrindas konstatuoti, jog vairuotojas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (4 p.), vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 p.); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 p.); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 p.). Šiuo atveju vairuotojas, važiuodamas vasarą, šviesiu paros metu įvažiavo į kelio dalyje buvusią duobę, todėl šis faktas ir automobilio apgadinimo mastas liudija, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir netinkamai vykdė bendras eismo dalyvių pareigas elgtis atsargiai ir atidžiai (4, 9 p.), todėl dėl atsiradusios žalos yra ir jo kaltė. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir tokio masto automobilio apgadinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga – Kauno VPK Kelių policijos valdybos specialisto D. G. 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schema, aktas dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Patrulių rinkinės 1-ojo būrio patrulio M. G. tarnybinis pranešimas. Policijos surinktoje medžiagoje nurodytas žalos atsiradimo faktas, eismo įvykio mechanizmas ir užfiksuota, jog 2011 m. rugpjūčio 18 d. kelias Kaune, Marvelės g., ties 106D numeriu pažymėtu pastatu, turėjo trūkumą – buvo duobėtas. Įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, todėl visi įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Kauno apskrities VPK pareigūnų surinktą medžiagą. Transporto priemonės apžiūrą atlikusio autoserviso darbuotojai ir ieškovės atstovas, administravęs bylą, nustatė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai transporto priemonės apgadinimus apžiūri vizualiai ir juos užfiksuoja, tačiau neatlieka išsamios transporto priemonės techninės apžiūros, kadangi nėra šios srities specialistai ir tai neįeina į jų pareigas. Dėl šios priežasties policijos pareigūnų priimtame nutarime užfiksuoti tik tie apgadinimai, kurie matosi išoriškai apžiūrėjus automobilį. Transporto priemonės dalys buvo pakeistos nenaujomis dalimis. Šį faktą patvirtina remonto sąmatos 3 puslapyje surašytos dalių kainos su žvaigždute, kuri reiškia, jog dalių kaina yra įvesta ieškovės darbuotojo, sudariusio remonto sąmatą, pagal rinkoje esančių nenaujų dalių kainą, o ne ištraukta iš „Audatex“ programos duomenų bazės. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik išorinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Turto vertinimą atlieka ieškovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Tokios teisės aiškinimo taisyklės suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013. Ieškovė ir UAB „Autobroliai“ nuo 2009 m. spalio 27 d. yra sudariusios Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutartį Nr. 09-1175T366, pagal kurią autoserviso darbuotojams yra suteikta teisė apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintus automobilius ir surašyti apžiūros aktą. Prie ieškinio yra pateikta remonto sąmata, kurią sudarė ne UAB „Autobroliai“ darbuotojai, o AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojų skyriaus darbuotojas, o tai reiškia, jog transporto priemonė buvo suremontuota pagal ieškovės darbuotojo, įvertinusio eismo įvykio metu padarytą žalą, sudarytą remonto sąmatą. Policijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nenustatė aplinkybių, kurios rodytų, jog transporto priemonės vairuotojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar padaręs kokį nors kitą teisės pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, jog transporto priemonės vairuotojas nebuvo atsargus ir atidus. Atsakovė šį argumentą grindžia tik prielaidomis.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, o ne valstybės perduotoji. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytai savivaldybių savarankiškajai funkcijai vykdyti papildomas finansavimo šaltinis pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Kelių direkcija, vadovaudamasi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsniu, nustato minėtos programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką, tvirtina metines programos finansavimo sąmatas, pagal kurias iki 2013 metų buvo 20 procentų (2014 m. – 25 proc., nuo 2015 m. – 30 proc.) Programos finansavimo lėšų skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti (darbams finansuoti). Kelių direkcijos funkcijos, susijusios su programos lėšų skyrimu vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), yra įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojimą (Kelių direkcijos nuostatų 10.4 p.). Kelių direkcija kontroliuoja šių lėšų naudojimo tikslingumą, tačiau konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybės.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Atsakovė apeliaciniu skundu kelia netinkamo įrodymų vertinimo ir kai kurių materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimus.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinio ryšio

Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, apeliantė iš esmės neginčija savo neteisėtų veiksmų, dėl kurių apdraustai transporto priemonei buvo padaryta žala, t. y. kad ji neįvykdė savininkės pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ginčo gatvės važiuojamąją dalį ir užtikrinti joje saugų eismą, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesant byloje pakankamai įrodymų, netinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė netinkamą ir nepagrįstą išvadą, jog reikalaujama atlyginti žala buvo patirta būtent dėl įvažiavimo į gatvėje buvusią duobę, t. y. neigia priežastinio ryšio buvimą. Pirmosios instancijos teismas deliktinei atsakomybei taikyti būtiną priežastinio ryšio sąlygą nustatė iš byloje esančių įrodymų, t. y. eismo įvykį fiksavusią medžiagą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto D. G. 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schemą, aktą dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Patrulių rinkinės 1-ojo būrio patrulio M. G. tarnybinį pranešimą, – vertindamas su vairuotojo paaiškinimu, prašymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, žalos sąmata ir, įvertinęs šiuos minėtus įrodymus, laikė, jog yra nustatytas priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilių apgadinimų, t. y. pripažino, kad nustatyti automobilio sugadinimai yra eismo įvykio, kilusio transporto priemonei įvažiavus į duobę, pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą apie priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, šiuo atveju neveikimo, ir apdraustai transporto priemonei atsiradusios žalos. Kauno apskrities VPK policijos pareigūnų eismo įvykio medžiagoje yra užfiksuotos tiek eismo įvykio aplinkybės, tiek žalos padarymo faktas, konstatuojant dėl eismo įvykio padarytus transporto priemonės sugadinimus, kuriuos vėliau patvirtino ir transporto priemonės apžiūros aktas. Nurodyti įrodymai yra leistini ir pakankami priežastinio ryšio aplinkybei nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.). Kaip minėta, įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities VPK pareigūnai, įvykio tyrimo medžiagą įformindami nustatytos formos dokumentais, todėl įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Policijos pareigūnų surinkta medžiaga yra esminis įrodymas, patvirtinantis eismo įvykio priežastį bei aplinkybes ir dėl šios priežasties atsiradusią žalą, t. y. transporto priemonės sugadinimus. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Kauno apskrities VPK pareigūnų surinktą medžiagą. Apeliantės teigimu, policijos pareigūnai nustatė vienokius pažeidimus, o kitą dieną autoserviso darbuotojai nustato naujus automobilio pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu ir atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad transporto priemonės apžiūrą atlikusio autoserviso darbuotojai ir ieškovės atstovas, administravęs bylą, nustatė, jog transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę. Sutiktina su ieškove, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai transporto priemonės apgadinimus apžiūri vizualiai ir juos užfiksuoja, tačiau neatlieka išsamios transporto priemonės techninės apžiūros, kadangi nėra šios srities specialistai ir tai neįeina į jų pareigas. Dėl šios priežasties policijos pareigūnų priimtame nutarime užfiksuoti tik tie apgadinimai, kurie matosi išoriškai apžiūrėjus automobilį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VPK Kelių policija nenustatė, jog vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, dėl ko buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog transporto priemonės vairuotojas nebuvo atsargus ir atidus. Atsakovė šį argumentą grindžia tik prielaidomis.

Įvertindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl transporto priemonei padarytos žalos dydžio nustatymo

Apeliantės teigimu, transporto techninės priežiūros apžiūros aktas surašytas ne draudimo kompanijos specialistų, bet autoserviso, atlikusio automobilio remontą, darbuotojų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir UAB „Autobroliai“ 2009 m. spalio 27 d. yra sudariusios Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutartį Nr. 09-1175T366, pagal kurią autoserviso darbuotojams yra suteikta teisė apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintus automobilius ir surašyti apžiūros aktą. Byloje pateikta ieškovės transporto žalų vertintojų skyriaus sudaryta remonto sąmata, o tai reiškia, jog transporto priemonė buvo suremontuota pagal ieškovės darbuotojo, įvertinusio eismo įvykio metu padarytą žalą, sudarytą remonto sąmatą. Iš pranešimo apie nuostolių atlyginimą spręstina, kad ieškovės transporto žalų vertintojų skyriaus darbuotojai nustatė ir sugadinimus, nesusijusius su eismo įvykiu, taip mažindami draudimo išmoką. Pažymėtina, kad draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Turto vertinimą atlieka ieškovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Tokios teisės aiškinimo taisyklės suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013. Todėl atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamai atlikto vertinimo ir išlaidų skaičiavimo. Išlaidas paneigiančių įrodymų teismui nebuvo pateikta.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovės argumentus dėl keistų automobilio dalių nuvertinimo išskaičiavimo. Pažymėtina, kad Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu, 13 punkte nurodyta, kad transporto priemonės dalių nuvertinimas – dalių vertės sumažinimas keičiant apgadintas dalis naujomis, atsižvelgiant į keičiamų dalių techninę būklę prieš apgadinimą.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės dalys buvo pakeistos nenaujomis dalimis. Ieškovės aiškinimą patvirtina byloje pateikta remonto sąmata, iš kurios matyti, kad sąmatoje surašytos dalių kainos su žvaigždute, kuri reiškia, jog duomenys įvesti vartotojo, t. y. ieškovės darbuotojo, sudariusio remonto sąmatą. Ieškovės atstovo teigimu, minėti duomenys nurodyti pagal rinkoje esančių nenaujų dalių kainą, o neištraukti iš „Audatex“ programos duomenų bazės. Kadangi sugadintos transporto priemonės dalys buvo keistos nenaujomis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jų nenuvertino dėl nusidėvėjimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinis teismas nepasisako, nes jie įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti šį sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė