Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-5034-535/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-16
Bylos Nr.: eI3-5034-535/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03103-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
Pareiškėjas: R. K.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-5034-535/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03103-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.4; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) direktoriaus 2021-09-25 įsakymą Nr. PE-429 „Dėl atleidimo iš pareigų” (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti VSDFV priimti sprendimą, kuriuo jis būtų atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės naikinimo, atleidimo iš pareigų terminą nukeliant iki mažamečiui vaikui sueis treji metai; 3) įpareigoti VSDFV atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų dieną išmokėti jam teisės aktuose dėl pareigybės naikinimo numatytą išeitinę išmoką bei kitas su atleidimu iš pareigų susijusias pinigines sumas; 4) įpareigoti VSDFV mokėti jam vidutinį darbo užmokestį iki atleidimo iš pareigų dienos, kol jo vaikui sueis treji metai; 5) priteisti iš VSDFV jo 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio neturtinę žalą (neišmokėtos išeitinės išmokos dydis).

Pareiškėjas nurodo, kad VSDFV direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priėmė Įsakymą nuo 2021-08-30 atleisti jį iš VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus (toliau Skyrius) direktoriaus, įstaigos vadovo, pareigų, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Pareiškėjas pažymi, kad jo atleidimo iš pareigų procedūra pradėta dėl VSDFV reorganizavimo ir tuo pagrindu naikinamos jo užimamos pareigybės VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu teisiniu pagrindu. Aplinkybė, jog valstybės tarnautojui, turinčiam vaikų iki trejų metų, sulaukus 65 m. amžiaus, atleidimo iš pareigų pagrindo keitimui reikšmės turėti negalėjo, pirma, dėl valstybės tarnautojams, auginantiems vaikų iki trejų metų, taikomų garantijų, antra, dėl jam nustatytos kadencijos pareigas eiti iki 2023-12-31.

Pareiškėjas nurodo, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta valstybės tarnautojo garantija, imperatyviai nurodyti atleidimo pagrindai ir atvejai, kada valstybės tarnautojas, turintis vaikų iki trejų metų, negali būti atleistas, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta išimtis, kada ši nustatyta garantija nėra taikoma, t. y. naikinant valstybės tarnautojo pareigybę galima atleisti iš pareigų net ir turint vaikų iki trejų metu tik tokiu atveju, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga yra likviduojama. Vadinasi, VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatytos garantijos taikymo išimčių sąrašas yra aiškus ir baigtinis, todėl negali būti aiškinamas ir taikomas plečiamai, t. y. tokios aplinkybės kaip valstybės tarnautojui nustatyto VTĮ amžiaus suėjimas, kuris nėra nustatytas taikomos garantijos išimčių sąraše, negali turėti įtakos nustatytos garantijos eliminavimui, atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų. Dėl pareigybės naikinimo atleidžiamiems valstybės tarnautojams, turintiems vaikų iki trejų metu, įstatyme nustatyta garantija yra absoliuti tik su viena įstatyme nustatyta išimtimi - likviduojant įstaigą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovė netinkamai taikė VTĮ, pažeidė valstybės tarnautojo teisėtus lūkesčius į valstybės tarnautojams nustatytas garantijas. VTĮ 51 straipsnio 6 dalies norma yra esminė valstybės tarnautojų teisių ir interesų apsaugos požiūriu, nes ji reglamentuoja socialiai jautrių grupių asmenų garantijų užtikrinimą, todėl atsakovei pažeidus minėtą teisės normą, valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų teisinio pagrindo pakeitimas yra visiškai neteisėtas, pažeidžiantis teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo bei konstitucinio teisingumo principus.

Pareiškėjas pažymi, kad jam nustatyta kadencija pareigas eiti iki 2023-12-31. VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai. VTĮ 51 straipsnio 8 dalyje nustatyta išimtis, kada valstybės tarnautojas, kuriam suėjo 65 metai nėra atleidžiamas iš pareigų. Minėto straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Tai reiškia, kad jis nors ir sulaukęs 65 metų turėjo aiškiai įstatyme įtvirtintą teisę eiti pareigas iki kadencijos pabaigos. Jo tarnybinė veikla kadencijos metu vertinta labai gerai, jis neturėjo tarnybinių nuobaudų. Atsakovė neturėjo VTĮ nustatytos teisės keisti jo atleidimo iš pareigų teisinį pagrindą, kuriuo buvo numatyta, kad jis atleidžiamas iš pareigų dėl pareigybės naikinimo, ir atleisti jį iš pareigų kitu teisiniu pagrindu, t. y. sukakus jam 65 m. Atsakovė nepaisė įstatyme įtvirtintos išimties valstybės tarnautojo pareigas eiti ir sulaukus 65 metų ir pažeidė dar vieną teisės normą, t. y. VTĮ 51 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta VTĮ 51 straipsnio 6 dalies taikymo išimtis ir jo teisė eiti pareigas iki nustatytos kadencijos pabaigos.

Pareiškėjas pažymi, kad būtent valstybės institucijos privalo užtikrinti asmenų, darbuotojų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kuris suprantamas kaip apsaugantis asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindą tikėtis, kad jis turės tam tikrą rezultatą, interesus. Jis, turintis vaiką iki trejų metų, įgyja įstatymo suteiktą garantiją nebūti atleistam, kol mažamečiui vaikui nesueis treji metai, taip pat jam numatyta kadencija iki 2023-12-31, dėl ko jis, nors ir sukakęs 65 metų, turėtų įstatyme nustatytą teisę eiti pareigas iki numatytos kadencijos pabaigos.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nuo atleidimo iš pareigų proceso pradžios elgėsi netinkamai, neteisėtai ir nesąžiningai, nepaisė teisės aktuose atleidžiamiems valstybės tarnautojams iš pareigų įstaigos reorganizavimo atveju numatytų garantijų. Atsakovė privalėjo pateikti jam visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį institucijos reorganizavimą ir teikti siūlymą užimti tinkamas pareigas. Tačiau tiek faktinė situacija, tiek prie skundo pridedami dokumentai patvirtina, kad jo dalyvavimas jo užimamos pareigybės panaikinimo procese atsakovės buvo eliminuotas, jis objektyviai neturėjo galimybės pretenduoti į laisvas ar naujai steigiamas reorganizuotos įstaigos pareigybes, neturinčias valstybės tarnautojo statuso. Darbdavys privalo atleidžiamam darbuotojui pasiūlyti atitinkamas laisvas darbo vietas (pareigas) visos savo organizacinės struktūros mastu. Atsakovė, siekdama užtikrinti darbo santykių tęstinumą, turėjo jam teikti siūlymą užimti kitas pareigas reorganizuotoje įstaigoje. Šią poziciją patvirtina ir Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - VTD). Atsakovė, priimanti sprendimus, sukeliančius teisinius ir socialinius padarinius įstaigos darbuotojams, yra stipresnioji valstybės tarnybos santykių šalis, o jis, kaip valstybės tarnautojas, priešingai, silpnesnioji pusė. Todėl tokia teisinė valstybės tarnautojo padėtis lemia, kad santykiuose su įstaiga, kaip darbdaviu, kilus neaiškumams, teisės normos turėtų būti aiškintinos valstybės tarnautojo naudai (o ne priešingai), siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą bei jam įstatyme nustatytas socialines garantijas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jo atveju vertinant aplinkybių visumą ((nebuvo siūlomos kitos pareigos, neteisingai nustatytas pareiginės algos koeficientas, nepaisant įstatyme numatytos garantijos socialiai jautriai valstybės tarnautojų grupei, neatsižvelgiant į jam nustatytą kadenciją, priimamas neteisėtas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų), akivaizdu, kad atsakovė, turinti įgaliojimus priimti sprendimus, piktnaudžiaudama teise, priėmė neteisėtą, akivaizdžiai VTĮ 51 straipsnio 6 ir 8 dalis, Darbo kodekso 51 straipsnį pažeidžiantį, valstybės tarnautojų garantijas ribojantį, jo teises pažeidžiantį sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (ginčijamo sprendimo) jis patyrė dvasinius, emocinius neigiamus išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nerimą dėl savo ir mažamečių vaikų ateities bei galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimą. Dėl emocinės įtampos pablogėjo sveikata, t. y. atsirado įvairūs sveikatos sutrikimai, dėl ko kiekvieną dieną turi vartoti vaistus įtampai ir hipertenzijai mažinti, kuri stipriai suintensyvėjo ir padidėjo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Neteisėtas atsakovės sprendimas žemina jo garbę ir orumą, skatina nepasitikėjimą valstybės institucijomis, kelia nerimą dėl tolimesnės ateities. Pažymėtina, kad Pareiškėjas augina vaiką iki 3 metų, taip pat turi dar vieną mažametį vaiką, todėl dėl neteisėto Atsakovo sprendimo atleisti Pareiškėją anksčiau nei vaikui sukaks treji metai (pakeičiant atleidimo iš pareigų pagrindą) ir nemokėti su tuo susijusių kompensacijų, nepasiūlius eiti kitas pareigas, kurias pareiškėjas galėtų eiti dirbant pagal darbo sutartį, Pareiškėjui sukėlė nerimą, nestabilumo ir nesaugumo jausmą, tai taip pat turi neigiamos įtakos Pareiškėjo šeimai (kurioje auga du mažamečiai vaikai), jos interesams. Todėl tiesiogiai priežastiniu ryšiu Atsakovo neteisėtais veiksmais - priimtu neteisėtu sprendimu, Pareiškėjui kilo neigiamų padarinių, t. y. dėl besitęsiančių neigiamų emocinių išgyvenimų pablogėjo Pareiškėjo sveikata. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kyla pareiga atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti visi galimi valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai (jų yra 18). Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kuriais iš šių pagrindų negali būti atleista nėščia valstybės tarnautoja ar valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (-us) ar įvaikį (-ius) iki trejų metų. Vienas tokių pagrindų – šio straipsnio 1 dalies 9 punktas, t. y. valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, išskyrus atvejus, kai institucija ar įstaiga likviduojama. Kadangi Skyrius buvo reorganizuojamas, ne likviduojamas, todėl pareiškėjui VSDFV pagrįstai taikė šią garantiją ir 2020-06-30 jis nebuvo atleistas.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nėra minimas 1 dalies 6 punktas (pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai), kurio pagrindu atleidžiant valstybės tarnautoją reikėtų taikyti minimą garantiją. Tai reiškia, kad atleidžiant tiek pakaitinį valstybės tarnautoją pasibaigus jo priėmimo laikui, tiek valstybės tarnautoją jam sukakus 65 metus, tiek politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasibaigus jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta garantija šiems valstybės tarnautojams nėra taikoma, nes jų tarnybos laikas yra iš anksto apibrėžtas: pakaitinio valstybės tarnautojo – terminu, kol grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas ar bus priimtas konkurso būdu karjeros valstybės tarnautojas; politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – politiko ar kolegialios institucijos įgaliojimų laiku; valstybės tarnautojo 65 metų maksimalią amžiaus ribą nustato VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas („būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų“), t. y. tai irgi laikytina iš anksto nustatytu ir žinomu maksimaliu tarnybos terminu, kurio keisti ar pratęsti šiuo metu galiojanti VTĮ redakcija nenustato, išskyrus 51 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį (palyginimui: iki 2018-12-31 galiojusio VTĮ 43 straipsnio 10 dalis nustatė galimybę tęsti tarnybą įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui, kuriems suėjo 65 metai: jį į pareigas priėmęs asmuo galėjo tarnybos laiką pratęsti iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negalėjo viršyti penkerių metų).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad teisės aktai nenustato draudimo keisti valstybės tarnautojo atleidimo pagrindą. Jei valstybės tarnautojas buvo įspėtas dėl atleidimo vienu pagrindu ir jam buvo dėl to taikoma atitinkama teisės aktuose nustatyta socialinė garantija, tačiau pasikeitus ir (ar) atsiradus kitoms faktinėms aplinkybėms, kurios įtvirtintos teisės aktuose ir sudaro atskirą, savarankišką ir, svarbiausia – imperatyvų, t. y. nepriklausantį nuo darbdavio valios ar pageidavimų, atleidimo pagrindą, kuriam teisės aktuose jau nenumatyta taikyti socialinių garantijų – darbdavys negali ignoruoti ar netaikyti tokios teisės normos. Nagrinėjamu atveju VSDFV negalėjo neatleisti pareiškėjo jam sukakus 65 metus, nes tai yra maksimali valstybės tarnautojų amžiaus riba, kurios pratęsti darbdavys neturi teisės. VTĮ 51 straipsnio 8 dalyje nustatyta išimtis šiuo konkrečiu atveju nebuvo taikyta, nes VSDFV sutinka su Vidaus reikalų ministerijos išsakyta nuomone, jog savo tarnybą iki kadencijos pabaigos po 65 metų sukakties galėtų tęsti toks įstaigos vadovas (be kitų sąlygų nustatytų šioje teisės normoje), kurio pareigybė nepanaikinta, o vadovaujama įstaiga nėra baigusi savo veiklos ir kuris realiai eina savo pareigas (o ne yra neatleistas tik todėl, kad jam taikoma įstatyme nustatyta garantija).

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad papildydami VTĮ 51 straipsnį 8 dalimi, šį siūlymą teikę Seimo nariai nurodė tokius jo argumentus: „sudaryti galimybę į pareigas kadencijai paskirtiems įstaigų vadovams ir karjeros valstybės tarnautojams eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jie yra paskirti pabaigos. Galimybė pabaigti kadenciją būtų siejama su tokio valstybės tarnautojo veikla per kadenciją, t. y. buvusiais veiklos vertinimais (vertintas tik gerai arba labai gerai) ir faktu, ar šiuo laikotarpiu neturėta tarnybinių nuobaudų. Taip pat sudaroma galimybė kadencijai priimtam valstybės tarnautojui sukakus 65 metams savo noru baigti tarnybą. Atleidžiant iš valstybės tarnybos šiuo pagrindu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jam būtų išmokama 2 mėnesių jo VDU dydžio išeitinė išmoka“.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad šie argumentai atitinka Vidaus reikalų ministerijos pateiktą nuomonę, jog įstaigos vadovas turi pareigas realiai eiti, o ne tik užimti. Logiška, kad minima norma įtvirtinta siekiant, kad asmuo, einantis įstaigos vadovo pareigas, galėtų užbaigti jam nustatytą kadenciją, netaikant 65 metų amžiaus apribojimo, tačiau ji neturėtų būti pritaikoma formaliai – tęsiant asmens tarnybos pareigybėje, kuri panaikinta, laiką, kai įstaiga baigė savo veiklą, vien tik dėl socialinių garantijų galiojimo pratęsimo, t. y. žinant, jog įstaigos vadovas iki kadencijos pabaigos net nebegalės tiesiogiai vykdyti savo pareigų ir faktiškai tęsti tarnybos.

Atsakovė nurodo, kad sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad „VTĮ 51 straipsnio 6 dalies norma yra esminė valstybės tarnautojų teisių ir interesų apsaugos požiūriu, nes ji reglamentuoja socialiai jautrių grupių asmenų garantijų užtikrinimą“, joje „numatytos garantijos taikymo išimčių sąrašas yra aiškus ir baigtinis, todėl negali būti aiškinamas ir taikomas plečiamai“, tačiau mano, kad pareiškėjo vertinimas, jog „tokios aplinkybės kaip valstybės tarnautojui nustatyto VTĮ amžiaus suėjimas, kuris nėra nustatytas taikomos garantijos išimčių sąraše, negali turėti jokios įtakos numatytos garantijos eliminavimui atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų“, yra klaidingas, nes esant baigtiniam sąrašui, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto nepaminėjimas VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje reiškia, jog atleidžiant šio punkto pagrindu valstybės tarnautojui nėra taikoma minima garantija.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. kovo mėn. pabaigos, kai R. K. buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, jam buvo teikiama informacija (ką patvirtina informaciniai pranešimai, el. laiškas) apie taikytinas socialines garantijas, numatomus atleidimo pagrindus, datas, priklausančias išeitines išmokas, darbo užmokesčio mokėjimo tęsimą ir t. t. Darbdavio atstovai visada geranoriškai ir skubiai (tą pačią ar kitą dieną) teikdavo prašomus dokumentus (pvz., 2020-10-09 el. laiškas), informuodavo apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus (įsakymus). Dėl informacijos apie laisvas pareigybes teikimo ir kitų pareigų siūlymo, atsakovė pažymi, jog VTĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato galimybę tik karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu būti paskirtam į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas, t. y. kitai valstybės tarnautojų grupei – įstaigų vadovams – nėra įtvirtinta garantija būti paskirtiems į lygiavertes ar žemesnes pareigas. Be to, analogiška situacija yra su tarnybiniu kaitumu: VTĮ 26 straipsnyje nustatytas tik karjeros valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas, įstaigų vadovams nesuteikiant galimybės pagal jų prašymą būti perkeltiems į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas (palyginimui: VTĮ, galiojusio iki 2018-12-31, 20 straipsnio 4 dalyje buvo nustatytas įstaigos vadovų tarnybinis kaitumas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas). Todėl tai laikytina sąmoninga įstatymų leidėjo valia, o ne aplaidumu, į šių normų turinį neįtraukti įstaigų vadovų.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su VTD Tarnybos sąlygų skyriaus vyriausiosios specialistės L. R. 2020-06-02 el. laiške, kurį prie skundo pridėjo pareiškėjas, pateikta nuomone, kad įstaigos vadovui, vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi (darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas), turėtų būti taikomos Darbo kodekso nuostatos. Įstatymų leidėjas VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nurodė valstybės tarnautojų grupes, kuriems taikytinos atitinkamos garantijos: pareigų siūlymas naikinant pareigybę numatytas tik karjeros valstybės tarnautojams, tuo tarpu kalbant apie įspėjimą dėl pareigybės panaikinimo, vartojama jau platesnė „valstybės tarnautojo“ sąvoka, apimanti tiek karjeros, tiek pakaitinius valstybės tarnautojus, tiek įstaigų vadovus. Todėl neturėtų būti plečiamai aiškinama nuoroda į kitus teisės aktus tų teisinių santykių, kurie yra sureglamentuoti VTĮ (konkrečiai – 49 straipsnio 1 dalyje), vien tik siekiant praplėsti taikytinas garantijas.

Atsakovė papildomai informuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas, be kitų, ir VTĮ 49 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį pareigų siūlymas pareigybės naikinimo atveju būtų nustatytas ne tik karjeros valstybės tarnautojams, bet ir įstaigų vadovams.

Be to, kadangi įstaigos vadovui galiojantis VTĮ nenustato pareigų siūlymo (taip pat ir perkėlimo) galimybės, nelabai aišku, kokiu pagrindu, kuo vadovaudamasi ir kaip faktiškai VSDFV būtų turėjusi įgyvendinti L. R. teikiamą siūlymą, kad „Jūsų nurodytu atveju valstybės tarnautojui turi būti siūlomos kitos lygiavertės valstybės tarnautojo pareigos, jei tokių pareigų nėra ir jei valstybės tarnautojas sutinka, jam siūlomos žemesnės valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje įstaigoje ar jos struktūriniuose padaliniuose“: Pareiškėjas buvo kitos įstaigos, ne VSDFV, darbuotojas, siūlyti jam pareigų kituose juridiniuose vienetuose (visos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos –VSDFV ir jos teritoriniai skyriai – yra atskiri juridiniai asmenys, kurie savarankiškai vykdo personalo valdymo veiklas) VSDFV ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo, nesant teisinės galimybės. Dėl laisvų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigų siūlymo valstybės tarnautojams, kurių pareigybė naikinama, pažymi, kad darbuotojų ir tarnautojų teisiniai statusai yra skirtingi, jų darbo ir tarnybos santykius reglamentuoja atskiri teisės aktai, todėl valstybės tarnautojams negali būti siūlomos laisvos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad L. R. el. laiške minimą darbdavio pareigą pagal VTĮ 51 straipsnio 6 dalį „visą laikotarpį, kol yra aptariamos sąlygos (augina vaiką (vaikus) iki trejų metų), užtikrinti tokiam valstybės tarnautojui nustatytą darbo užmokestį ir kitas socialines garantijas“ VSDFV ir įvykdė: po 2020-07-01 R. K. nebuvo atleistas, jam teisės aktų nustatyta tvarka toliau buvo mokamas darbo užmokestis iki atleidimo dienos 2021-08-30. Taip pat atkreipia dėmesį, kad net jei VSDFV būtų pareiškėjui pasiūliusi užimti žemesnes – karjeros valstybės tarnautojo - pareigas (lygiaverčių – įstaigos vadovo – pareigų nebūtų įmanoma pasiūlyti, nes jų ne tik kad nebuvo, bet ir teisės aktai nenustato galimybės įstaigos vadovo perkelti į kitas įstaigos vadovo pareigas), jam sutikus eiti šias pareigas, dėl 65 metų sukakties jis, kaip karjeros valstybės tarnautojas, vis tiek būtų buvęs atleistas 2021-08-30 VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Atsakovė taip pat pažymi, kad vertinant L. R. 2020-06-02 el. laišką (atsakymą), būtina žinoti, ko buvo klausiama ir kokia situacija/aplinkybės buvo pateiktos, nes atsakyme užsimenama, kad klausiama buvo dėl pareigybės naikinimo ir darbo užmokesčio mokėjimo (ką realiai VSDFV yra įvykdžiusi), o kai kurios atsakymo dalys taikytinos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės naikinimui (Pareiškėjas, būdamas reorganizuojamos įstaigos vadovu, galėjo teikti paklausimą dėl šios įstaigos karjeros valstybės tarnautojų). Todėl, pareiškėjui nepridėjus el. laiško (paklausimo), kurį teikė VTD, L. R. atsakymas negali būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovė, apibendrindama visa tai, ką išdėstė, teigia, kad Įsakymas buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti ir priimti kitą sprendimą nėra pagrindo.

Atsakovė mano, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, susijusį su neturtinės žalos atlyginimu, kadangi pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su VSDFV veiksmais, kuriais buvo priimtas Įsakymas dėl jo atleidimo, o šių veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog 2020-08-30 pareiškėjui sukako senatvės pensijos amžius ir jis įgijo teisę gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, todėl tam tikros stabilios pajamos jam yra užtikrintos ir gaunamos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių hipertenzijos suintensyvėjimą ar padidėjimą: išrašai iš E. sveikatos portalo neparodo ligos istorijos ar dinamikos, kas galėtų liudyti pablogėjusią sveikatos būklę, todėl negali būti vertinami kaip pakankamas neturtinės žalos įrodymas. Nenustačius visų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų – VSDFV neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos - žalos atlyginimas negalimas. Be to, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas nerodė pastangų pakeisti numatomus VSDFV veiksmus, susijusius su pareiškėjo atleidimu, apie kuriuos jis laiku ir rūpestingai buvo informuojamas: nei karto neprieštaravo, nesikreipė į VSDFV su pretenzijomis, skundais ar klausimais dėl jo tarnybos santykių eigos ar numatomo atleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atleidimo pagrindo pakeitimo, išmokų, susijusių su atleidimu priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016-02-02 ėjo VSDFV Skyriaus direktoriaus – įstaigos vadovo – pareigas.

Vadovaujantis 2018-06-29 VTĮ Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 22 dalimi, nustatančia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2019-01-01, į pareigas neterminuotai priimtiems įstaigų vadovams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma 5 metų kadencija eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas, ir atsižvelgiant į VTD 2019-12-16 raštą Nr. 27D-2466 „Dėl įstaigų vadovų kadencijų termino skaičiavimo“, VSDFV direktoriaus 2019-12-27 įsakymu Nr. PE-616 „Dėl kadencijos nustatymo“ pareiškėjui buvo nustatyta 5 metų kadencija nuo 2019-01-01 iki 2023-12-31.

Vadovaujantis VTĮ 49 straipsnio 1 dalimi, R. K. VSDFV 2020-03-27 įspėjimu Nr. P2-20 „Apie pareigybės panaikinimą ir atleidimą iš pareigų“ prieš daugiau kaip 3 mėnesius buvo informuotas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-11-06 nutarimu Nr. 1115 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą ir biudžetinę įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių“, VSDFV direktoriaus 2019-11-26 įsakymu Nr. V-471 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus reorganizavimo priemonių plano patvirtinimo“, VSDFV direktoriaus 2020-02-27 įsakymu Nr. V-97 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus reorganizavimo“, VSDFV direktoriaus 2020-03-06 įsakymu Nr. V-121 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-526 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus organizacinės valdymo struktūros patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, VSDFV direktoriaus 2020-03-06 įsakymu Nr. V-123 „Dėl tipinių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių organizacinių valdymo struktūrų patvirtinimo“ bei VSDFV direktoriaus 2020-03-18 įsakymu Nr. V-136 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus 2020 metams patvirtinimo“, dėl įstaigos reorganizavimo 2020-06-30 yra naikinama pareiškėjo užimama Skyriaus direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybė, o atsižvelgiant į tai, kad jis augina vaiką iki trejų metų, iš užimamų pareigų bus atleistas 2021-03-28, t. y. vaikui sukakus trejus metus, išmokant 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kitas priklausančias pinigines sumas, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 6 dalimi, 48 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 3, 4, 5 dalimis bei Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi.

Įvertinus VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatytą garantiją valstybės tarnautojams, auginantiems vaiką (-us) iki trejų metų, pagal kurią R. K. negalėjo būti atleidžiamas 2020-06-30, VSDFV direktoriaus 2020-06-26 įsakymu Nr. PE-245 „Dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir atsiskaitymo“, be kita ko, buvo nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius (prie kurio buvo prijungtas Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius) pareiškėjui pareiginę algą moka ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje NM (mokamas neatvykimas) žymi nuo 2020-07-01 iki R. K. atleidimo pagal atskirą VSDFV direktoriaus įsakymą, kuriame bus nustatyta galutinio atsiskaitymo su juo tvarka. VSDFV direktoriaus 2020-07-23 įsakymu Nr. PE-272 šis įsakymas buvo pakeistas, nustatant didesnį – 17 (vietoj buvusio 16,2) – pareiginės algos koeficientą).

Papildomai pareiškėjui VSDFV 2020-06-29 informaciniu pranešimu Nr. P2-57 paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020-07-01 Skyrius bus reorganizuotas, prijungiant jį prie Vilniaus skyriaus, ir dėl struktūrinių pertvarkymų pareiškėjo užimama Skyriaus direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybė bus panaikinta 2020-06-30, jis turėtų būti tą dieną atleidžiamas vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad augina vaiką iki trejų metų, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 6 dalimi, iš užimamų pareigų bus atleistas 2021-03-28, t. y. kai vaikui sukaks treji metai. Taip pat R. K. buvo informuotas, jog atsižvelgiant į tai, kad Skyrius baigs savo veiklą, laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2021-03-28 į darbą pareiškėjui vykti nereikės, o jam priklausantį darbo užmokestį teisės aktų nustatyta tvarka mokės Vilniaus skyrius, vadovaudamasis VSDFV direktoriaus 2020-06-26 įsakymu Nr. PE-245 „Dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir atsiskaitymo“. Numatyta, kad jei nepasikeis aplinkybės ar teisinis reglamentavimas, pareiškėjo atleidimo iš pareigų įsakymas bus išleistas 2021 m. kovo mėn., jame nustatant galutinę atsiskaitymo su juo tvarką.

Pareiškėjui 2020-09-30 el. paštu atsiuntus gimimo įrašą, liudijantį, jog 2020-09-25 jam gimė kitas vaikas, VSDFV 2020-10-07 informaciniu pranešimu Nr. P2-65 patikslino pareiškėjui informaciją apie jo numatomą atleidimą, kuri buvo nurodyta VSDFV 2020-03-27 įspėjime Nr. P2-20 ir 2020-06-29 informaciniame pranešime Nr. P2-57: pagal gimimo įrašą liudijančio išrašo duomenis, VTĮ 51 straipsnio 6 dalies garantija (valstybės tarnautojas, auginantis vaiką iki trejų metų, negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu) R. K. taikytina iki 2023-09-25, tačiau 2021-08-30 jis sukaks 65 metus, kas yra savarankiškas ir imperatyvus pagrindas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų. Todėl, jei nepasikeis teisinis reglamentavimas ar kitos aplinkybės, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai), iš Skyriaus direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigų bus atleistas 2021-08-30.; atleidimo iš pareigų įsakymas bus išleistas 2021 m. rugpjūčio mėn., jame nustatant galutinę atsiskaitymo tvarką. Be to, atkreiptas dėmesys, kad atleidžiant iš valstybės tarnybos VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, išeitinė išmoka atleidžiamam valstybės tarnautojui nėra nustatyta, todėl vadovaujantis VTĮ 48 straipsnio 5 dalimi bei Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi, atleidimo iš pareigų dieną bus išmokėtas pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

VSDFV, priėmus 2020-11-10 VTĮ Nr. VIII-1316 5 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3399, 2020-11-27 el. laišku (pridedamas) pareiškėją informavo, jog nuo 2021-01-01 įsigalioja VTĮ pakeitimas, kuris nustato, jog po šios datos 65 metus sukaksiantiems ir VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) atleidžiamiems iš pareigų valstybės tarnautojams atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taip pat buvo pažadėta pranešti, jeigu dar keisis teisinis reglamentavimas, turintis įtaką pareiškėjo statusui ir (ar) tarnybos santykių eigai / pabaigai.

2021-07-15 įsigaliojo VTĮ Nr. VIII-1316 10, 11, 17, 28 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-481, kuriuo, be kita ko, 51 straipsnis papildytas 8 dalimi, nustatančia, kad „į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų“.

Siekdama tinkamai įvertinti šios teisės normos įtaką pareiškėjo tarnybos santykių eigai/pabaigai, VSDFV 2021-08-10 raštu Nr. (2.19E) I-5507 „Dėl prašymo pateikti nuomonę“ kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kurios vienas iš veiklos tikslų yra valstybės politikos valstybės tarnybos srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, prašydama nuomonės, ar reorganizuotos įstaigos vadovas, kuriam nustatyta kadencija, taip pat taikoma VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta garantija ir kuriam sukanka 65 metai, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ar, vadovaujantis šio įstatymo 51 straipsnio 8 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad jo tarnybinė veikla kadencijos metu buvo įvertinta gerai ir labai gerai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi ir savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams nepageidauja, jam ir toliau, suėjus 65 metams, turėtų būti taikoma VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje numatyta garantija iki vaikui sukaks treji metai (jam nustatytos kadencijos laikotarpiu) bei tęsiamas nustatytos pareiginės algos ir priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėjimas, nors valstybės tarnautojas, kaip įstaigos (kurios nebeliko nuo 2020-07-01) vadovas, jokių pareigų neatlieka.

Vidaus reikalų ministerija 2021-08-17 raštu Nr. 1D-4697 pateikė nuomonę, kad VTĮ 51 straipsnio 8 dalies garantija taikytina tik tada, kai valstybės tarnautojo pareigybė nėra panaikinta ir kai jis realiai atlieka šiai pareigybei priskirtas funkcijas, o Skyriaus direktorius (pareiškėjas) jam nustatytos kadencijos metu realiai pareigas ėjo tik 1,5 metų (nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30.; pareigybė nuo 2020-07-01 panaikinta). „Siekiant pratęsti tarnybos santykius sulaukus 65 metų, būtina turėti tarnybinės veiklos vertinimus (labai gerai arba gerai) visos kadencijos, trukusios iki 65 metų, laikotarpiu, o ne jos dalies, taip pat asmuo turi eiti įstaigos vadovo pareigas. Atsižvelgę į tai, kas išdėstyta, ir įvertinę tai, kad Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus direktorius (įstaigos vadovas) realiai įstaigos vadovo pareigų neina jau nuo 2020 m. liepos 1 d., manome, kad nėra teisinio pagrindo taikyti VTĮ 51 straipsnio 8 dalyje nurodytą garantiją“.

Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos nuomonę ir įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, VSDFV direktoriaus 2021-08-25 įsakymu Nr. PE-429 „Dėl atleidimo iš pareigų“ R. K. buvo atleistas iš Skyriaus direktoriaus, įstaigos vadovo, pareigų 2021-08-30 pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą (valstybės tarnautojui sukakus 65 metus), išmokant 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, teigia, kad aplinkybė, jog valstybės tarnautojui, turinčiam vaikų iki trejų metų, sulaukus 65 metų amžiaus, atleidimo iš pareigų pagrindo keitimui reikšmės turėti negalėjo, pirma, dėl valstybės tarnautojams, auginantiems vaikų iki trejų metų, taikomų garantijų; antra, dėl jam nustatytos kadencijos pareigas eiti iki 2023-12-31.

Kaip nustatyta, pareiškėjas nuo 2016-02-02 ėjo VSDFV Skyriaus direktoriaus – įstaigos vadovo – pareigas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ, kuris ne tik įtvirtina pagrindus, kuriems esant valstybės tarnautojai gali būti atleidžiami iš valstybės tarnybos, nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys, nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, bet ir nustato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas. VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti visi galimi valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai (jų yra 18). VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai. Pagal VTĮ 51 straipsnio 6 dalį „<...> valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies <...> 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), <...> punktuose nurodytais pagrindais“.

Aptartos VTĮ nuostatos suponuoja išvadą, kad valstybės tarnautojas, auginantis vaiką iki trejų metų, negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, tačiau ši išimtis netaikoma, esant savarankiškam ir imperatyviam pagrindui atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, jei jis sukaks 65 metus.

Iš anksčiau išdėstytos chronologinės pareiškėjo darbo santykių eigos matyti, kad panaikinus pareiškėjo pareigybę ir jam auginant vaiką iki trejų metų, VSDFV, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vadovaudamasi tuo metu galiojančiomis VTĮ nuostatomis, nustatė, kad pareiškėjas iš užimamų pareigų bus atleistas 2021-03-28, t. y. vaikui sukakus trejus metus. Kadangi pareiškėjo, Skyriaus direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybė nuo 2020-06-30 yra naikinama, pareiškėjui pareiginė alga buvo mokama ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje NM (mokamas neatvykimas) žymima nuo 2020-07-01. Pareiškėjas buvo informuotas, kad ši tvarka galios iki jo atleidimo pagal atskirą VSDFV direktoriaus įsakymą, kuriame bus nustatyta galutinio atsiskaitymo su pareiškėju tvarka.

Pareiškėjui 2020-09-25 gimė kitas vaikas, todėl VSDFV, vadovaudamasi 2018-06-29 VTĮ Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 22 dalimi, kurioje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2019-01-01, į pareigas neterminuotai priimtiems įstaigų vadovams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma 5 metų kadencija eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas, nustatė pareiškėjui 5 metų kadencija nuo 2019-01-01 iki 2023-12-31 eiti Skyriaus vadovo pareigas. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad nepasikeitus teisiniam reglamentavimui ar kitoms aplinkybėms, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai), jis iš Skyriaus direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigų bus atleistas 2021-08-30, atleidimo iš pareigų įsakymas bus išleistas 2021 m. rugpjūčio mėn., jame nustatant galutinę atsiskaitymo tvarką.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju VSDFV negalėjo neatleisti pareiškėjo jam sukakus 65 metus, nors jis ir augino vaiką iki trijų metų ir jam buvo nustatyta kadencija pareigas eiti iki 2023-12-31, kadangi 65 metai yra maksimali valstybės tarnautojų amžiaus riba, kurios pratęsti darbdavys neturi teisės.

Akcentuotina, kad kadencijos nustatymas nesukuria teisėtų įstaigos vadovo lūkesčių, jog jo tarnyba būtinai tęsis visą kadenciją. Atsiradus objektyvioms faktinėms ir (ar) teisės aktų apibrėžtoms aplinkybėms, įstaigos vadovo tarnybos santykiai VTĮ 51 straipsnyje nustatytais pagrindais gali nutrūkti ir anksčiau nustatyto kadencijos termino (pvz., specialios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu, netekimas teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netekimas); teisės aktų nustatyta tvarka konstatavimas, kad dėl neįgalumo ar netekto darbingumo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų; tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – paskyrimas; pareigybės panaikinimas dėl įstaigos reorganizacijos; valstybės tarnautojo 65 metų sukaktis; kt.). Teisės aktai nenustato apribojimų ar draudimų valstybės tarnautoją, kuris įspėtas dėl atleidimo vienu pagrindu, vėliau atleisti kitu teisės aktuose nustatytu pagrindu, dėl kurio nėra reikalaujama teikti valstybės tarnautojui įspėjimą, jei faktinė situacija/aplinkybės ir VTĮ nustato savarankišką ir imperatyvų valstybės tarnautojo atleidimo pagrindą.

Taip pat pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys tvirtina, kad pareiškėjas nerodė pastangų keisti numatomus VSDFV veiksmus, susijusius su jo atleidimu, apie kuriuos jis buvo informuojamas, pareiškėjas nei karto neprieštaravo, nesikreipė į VSDFV su pretenzijomis, skundais ar klausimais dėl jo tarnybos santykių eigos, kitų pareigų siūlymo ar numatomo atleidimo.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, siekdama tinkamai įvertinti, 2021-07-15 įsigaliojusio VTĮ Nr. VIII-1316 10, 11, 17, 28 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-481, kuriuo, be kita ko, 51 straipsnis papildytas 8 dalimi, nustatančia, kad „į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų“ nuostatas, kurios galėjo turėti įtaką pareiškėjo tarnybos santykių eigai/pabaigai, dėl nuomonės pateikimo kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją.

Vidaus reikalų ministerija išaiškino, kad VTĮ 51 straipsnio 8 dalies garantija taikytina tik tada, kai valstybės tarnautojo pareigybė nėra panaikinta ir kai jis realiai atlieka šiai pareigybei priskirtas funkcijas, o Skyriaus direktorius (pareiškėjas) jam nustatytos kadencijos metu realiai pareigas ėjo tik 1,5 metų (nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30.; pareigybė nuo 2020-07-01 panaikinta). Taip pat nurodė, kad siekiant pratęsti tarnybos santykius sulaukus 65 metų, būtina turėti tarnybinės veiklos vertinimus (labai gerai arba gerai) visos kadencijos, trukusios iki 65 metų, laikotarpiu, o ne jos dalies, taip pat asmuo turi eiti įstaigos vadovo pareigas. Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi tai, kad Skyriaus direktorius (įstaigos vadovas) realiai įstaigos vadovo pareigų neina jau nuo 2020-07-01, mano, kad nėra teisinio pagrindo taikyti VTĮ 51 straipsnio 8 dalyje nurodytą garantiją.

Dėl tarnybos santykių pasibaigimo, Vidaus reikalų ministerija išreiškė nuomonę, kad nesant galimybių pritaikyti VTĮ 51 straipsnio 8 dalyje nurodytą garantiją, Skyriaus vadovas (pareiškėjas) turi būti atleistas iš pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai). Taip pat pažymėjo, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatytos garantijos taikymas, draudimas atleisti iš pareigų, kai valstybės tarnautojas augina vaiką iki 3 metų, nėra teisinis pagrindas pratęsti tarnybos santykius sulaukus 65 metų.

Teismo įsitikinimu, Vidaus reikalų ministerijos pateikta nuomonė patvirtina, kad įstaigos vadovas turi pareigas eiti realiai, o ne tik jas užimti. Taigi, minima norma įtvirtinta siekiant, kad asmuo, einantis įstaigos vadovo pareigas, galėtų užbaigti jam nustatytą kadenciją, netaikant 65 metų amžiaus apribojimo, tačiau ji neturėtų būti pritaikoma formaliai – tęsiant asmens tarnybos pareigybėje, kuri panaikinta, laiką, kai įstaiga baigė savo veiklą, vien tik dėl socialinių garantijų galiojimo pratęsimo, t. y. žinant, jog įstaigos vadovas iki kadencijos pabaigos net nebegalės tiesiogiai vykdyti savo pareigų ir faktiškai tęsti tarnybos.

Teismas taip pat pažymi, kad iš Seimo internetinio portalo duomenų nustatyta, kad Seimo nariai, pildydami VTĮ 51 straipsnio 8 dalį, pateikė pasiūlymus ir nurodė argumentus: „sudaryti galimybę į pareigas kadencijai paskirtiems įstaigų vadovams ir karjeros valstybės tarnautojams eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jie yra paskirti pabaigos. Galimybė pabaigti kadenciją būtų siejama su tokio valstybės tarnautojo veikla per kadenciją, t. y. buvusiais veiklos vertinimais (vertintas tik gerai arba labai gerai) ir faktu, ar šiuo laikotarpiu neturėta tarnybinių nuobaudų. Taip pat sudaroma galimybė kadencijai priimtam valstybės tarnautojui sukakus 65 metams savo noru baigti tarnybą. Atleidžiant iš valstybės tarnybos šiuo pagrindu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jam būtų išmokama 2 mėnesių jo VDU dydžio išeitinė išmoka“.

Teismas, įvertinęs ginčo santykį reglamentuojančias VTĮ nuostatas, konstatuoja, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta garantija valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, nebūti atleistam, nėra absoliuti. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjui suėjus 65 metus ir jam, kaip įstaigos, kurios nebeliko nuo 2020-07-01, vadovui, jokių pareigų neatliekant, atsakovė ginčijamu Įsakymu pareiškėją teisėtai atleido iš pareigų.

Dėl informacijos apie laisvas pareigybes teikimo ir kitų pareigų siūlymo, pažymėtina, VTĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato galimybę tik karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu būti paskirtam į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Kitai valstybės tarnautojų grupei – įstaigų vadovams – VTĮ nėra įtvirtinta garantija būti paskirtiems į lygiavertes ar žemesnes pareigas.

Analogiška situacija yra su tarnybiniu kaitumu. VTĮ 26 straipsnyje nustatytas tik karjeros valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas, įstaigų vadovams nesuteikiant galimybės pagal jų prašymą būti perkeltiems į kitas lygiavertes ar žemesnes.

Minėtos nuostatos leidžia teigti, kad įstaigos vadovas neturi pareigos siūlyti atleidžiamiems įstaigos vadovams užimti laisvas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas, be kitų, ir VTĮ 49 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį pareigų siūlymas pareigybės naikinimo atveju būtų numatytas ne tik karjeros valstybės tarnautojams, bet ir įstaigų vadovams.

Aptartos teisės aktų nuostatos ir nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai pareiškėjui, įstaigos vadovui, panaikinus jo pareigybę, nesiūlė užimti kitų pareigų, nes ši pareiga nėra nustatyta VTĮ.

Teismas, įvertinęs VTD darbuotojos el. paštu pateikto atsakymo į pareiškėjo paklausimą turinį, konstatuoja, kad jame nėra pateikta išaiškinimų dėl vadovo atleidimo suėjus pensiniam amžiui, kuris realiai neina vadovo pareigų ir t. t., jame dėstoma pozicija dėl būtinybės karjeros valstybės tarnautojams pareigybės panaikinimo atvejų siūlyti užimti laisvas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Įsakymą ir tenkinti kitus išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus.

Teismui nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų ar neveikimo, atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič