Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. S., I. Š., V. G., J. G., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu įforminti palikimą, kad pareiškėja V. G. po sutuoktinio V. G. mirties priėmė palikimą, jį pradėjusi faktiškai valdyti, ½ dalį santuokos metu įgyto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-6).

Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. G.. Pareiškėja iki sutuoktinio mirties kartu su juo gyveno jų santuokoje įgytame bute adresu (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), butas įgytas 2006-11-06 pirkimo-pardavimo sutartimi. V. G. mirties dieną jam priklausė ½ dalis santuokos metu įgyto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl buto dalies paveldėjimo pareiškėja per tris mėnesius į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo turtą faktiškai valdyti, liko gyventi tame pačiame bute, kuriame ir gyveno iki sutuoktinio mirties. Pareiškėja butą prižiūrėjo, mokėjo ir tebemoka mokesčius, darė einamąjį remontą, rūpinosi bendru turtu bei naudojosi bendrais buvusiais namų ūkio daiktais, t.y. ji aiškiai išreiškė valią valdyti turtą kaip savo nuosavą. Po V. G. mirties paveldėjimo teisę pagal įstatymą įgijo pareiškėja bei pareiškėjos ir V. G. vaikai N. S., I. Š., V. G., J. G., tačiau suinteresuoti asmenys į notarą nesikreipė, palikimo nepriėmė bei neprieštaravo, kad visą turtą po tėvo mirties kaip palikimą priimtų pareiškėja. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu įforminti palikimą, kad pareiškėja V. G. po sutuoktinio V. G. mirties priėmė palikimą, jį pradėjusi faktiškai valdyti (b.l. 3-6).

Suinteresuoti asmenys N. S., I. Š., V. G., J. G. teismui pateiktais atsiliepimais sutiko su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašė jį patenkinti, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir bylą prašė nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (b.l. 41-44).

Pareiškimas tenkintinas.

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos medžiagos nustatyta, kad V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Pareiškėja ir V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b.l. 9). Santuokoje pareiškėja ir V. G. susilaukė keturių vaikų N. G. (S.) (b.l. 10-11), I. G. (Š.) (b.l. 12-13), V. G. (b.l. 14-15) ir J. G. (b.l. 16-17). Pareiškėja su sutuoktiniu V. G. 2006-11-06 pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19). Nurodytu adresu pareiškėja ir V. G. nuo 2007-02-14 deklaravo savo gyvenamąją vietą (b.l. 20). Kauno miesto 25-ojo notarų biuro 2015-12-02 pažyma patvirtina, kad po V. G. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta (b.l. 21). Pareiškėja pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad ji atliko periodinius mokėjimus už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) teiktas komunalines paslaugas (b.l. 22-28).

Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis, neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Po sutuoktinio V. G. mirties, pareiškėja V. G. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po V. G. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepateikė.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos atstovės paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus darytina išvada, jog pareiškėja V. G. su sutuoktiniu V. G. iki ir vėliau po jo mirties gyveno, santuokoje įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o po jo mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais minėtą visą nekilnojamąjį turtą, valdė kaip savininkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius.

Konstatuotina, kad pareiškėja V. G. po savo sutuoktinio V. G. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. G. po savo sutuoktinio V. G. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Teismas šioje byloje turėjo 5,80 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 96 str. iš pareiškėjos valstybei priteistinos 5,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš pareiškėjo V. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,80 Eur (penkių eurų, 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.