Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Onos Gasiulytės ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) UAB „DOUBLE VEE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DOUBLE VEE“ ieškinį atsakovui VĮ Lietuvos oro uostai dėl nuomos sutarties pripažinimo neterminuota,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „DOUBLE VEE“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ Lietuvos oro uostai, prašydamas pripažinti, kad šalių 2011-09-15 sudaryta valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-224 yra neterminuota ir galioja ne ilgiau kaip iki 2018-09-29. Nurodė, kad ginčo šalis nuo 2008 metų Vilniaus oro uoste siejo ilgamečiai komerciniai negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai. Ieškovas ir atsakovas 2011-09-15, nekeisdami nuomos objekto ir atsakovui neskelbiant dėl to naujo viešojo konkurso, susitarė pagal CK 6.482 str. atnaujinti 2008-09-29 valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3F-204 ir sudarė naują 2011-09-15 valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-224, pagal kurią ieškovas iš atsakovo nuomojosi ilgalaikį valstybės materialųjį turtą - negyvenamųjų patalpų dalį, esančią Vilniaus oro uoste keleivių terminale (Rodūnios kelias 2, Vilnius, unikalus Nr. 1097-0044-5205), kurios bendras plotas 5 kv. m., skirtą bagažo pakavimo aparatui įrengti ir eksploatuoti. Pagal sutarties 3.1. punktą patalpos buvo išnuomotos 4 metų ir 15 dienų terminui, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir bet kuriuo atveju ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Sutarties nuomos terminas prasidėjo 2011-10-01 ir suėjo 2015-10-15. Ieškovas tinkamai vykdė nuomininko įsipareigojimus ir po 2015-10-15 toliau naudojosi patalpomis, nepertraukiamai teikė bagažo pakavimo paslaugas oro uosto keleiviams spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei mokėjo nuomos mokestį, o atsakovas leido ieškovui patalpomis naudotis, vykdyti jose bagažo pakavimo veiklą ir nereiškė jokių pretenzijų ieškovui, kad šis neįvykdė sutarties 3.4. punkto ir neatlaisvino bei neperdavė atsakovui patalpų 2015-10-15. Ieškovas neginčijo fakto, kad žinojo apie atsakovo 2015-11-27 paskelbtą naują viešąjį 8 kv. m. patalpų, esančių Vilniaus oro uosto keleivių terminale ir 6 kv. m. patalpų, esančių Kauno oro uosto keleivių terminale, kurios abi būtų skirtos keleivių bagažo saugojimo, bagažo pakavimo, bagažo reikmenų prekybos ir kitų keleivių patarnavimo paslaugų teikimui, konkursą ir jame dalyvavo. Ieškovas derino su atsakovo atstovais naujų patalpų vizualizacijas, galimą nuomos kainą ir kitus techninius reikalavimus patalpoms, o kadangi atsakovas tai darė, atstovaudamas kitą juridinį asmenį UAB „Avia travel services“, ieškovas jokio atsakovo įspėjimo apie sutarties pasibaigimą, nutraukimą ar patalpų atlaisvinimą nebuvo gavęs iki pat 2015-12-16. Ieškovas toliau naudojosi patalpomis, todėl buvo įsitikinęs, kad sutartis po 2015-10-15 buvo automatiškai pratęsta. Atsakovas apie tolimesnį patalpų naudojimą žinojo ir nereiškė dėl to jokių pretenzijų ieškovui. Ieškovas atsakovo pranešimą apie minėto konkurso laimėtoją - UAB „PAKETAS“ gavo 2015-12-10, o reikalavimą per dvi dienas, t. y. iki 2015-12-18, atlaisvinti patalpas – 2015-12-16.

Atsakovas VĮ Lietuvos oro uostai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015-08-04 informavo ieškovą, jog sutartis toliau nebus atnaujinama, nes bus skelbiamas naujas nuomos konkursas. Ieškovas žinojo, kad atsakovas planuoja skelbti naują viešąjį patalpų, skirtų bagažo pakavimo įrangai ir bagažo saugyklai įrengti, nuomos konkursą ir apie pasiruošimą konkursui. Apie atsakovo planus nuolat domėjosi ir naujajam konkursui ruošėsi, o tuo atveju, jei laimėtų konkursą, iš anksto derino galimas patalpų vizualizacijas su atsakovu. Ieškovas 2015-12-07 dalyvavo atsakovo paskelbtame konkurse, tačiau jo nelaimėjo. Ieškovas 2015-12-14 kreipėsi į atsakovą, klausdamas, koks tolimesnis jo su atsakovu sudarytų sutarčių likimas. Atsakovas 2015-12-14 atsakė, kad prašo ieškovo persikelti į kitas patalpas, kadangi kitas nuomininkas planuoja užsitverti teritoriją darbams vykdyti. Atsakovas 2015-12-16 kreipėsi į ieškovą oficialiu raštu Nr. 4R-1315, prašydamas atlaisvinti patalpas. Per nustatytą terminą ieškovui neatlaisvinus patalpų, 2015-12-28 atsakovas, dalyvaujant antstoliui, atliko priverstinį ieškovo iškeldinimą. Šalių ginčas vyko dėl valstybės materialiojo turto, kurio nuoma yra reglamentuojama specialiaisiais viešosios teisės aktais - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir 2001-12-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtintu Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-16 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys 2011-09-15 sudarė Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-224, kurios pagrindu ieškovui buvo išnuomotas ilgalaikis valstybės materialusis turtas - negyvenamųjų patalpų dalis, esanti keleivių terminale (Rodūnios kelias 2, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-0044-5205), kurios bendras plotas 5 kv. m., skirta bagažo pakavimo aparatui įrengti ir eksploatuoti. Sutartimi buvo atnaujinta 2008-09-29 sudaryta Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3F-204. Sutarties pagrindu patalpos buvo išnuomotos iki 2015-10-15, sutarties 8.1. punkte aptarta, kad ji galioja iki 2015-10-15. Sutarties 3.4. punkte numatyta, kad pasibaigus sutarčiai nuomininkas (ieškovas) privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sutarties pasibaigimo, atlaisvinti patalpas ir jas perduoti nuomotojui (atsakovui). Sutarties 3.5. punkte įtvirtinta sąlyga, kad tuo atveju, jei nuomininkas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja perduoti patalpas nuomotojui sutarties 3.4. punkte nustatyta tvarka, tai nuomotojas turi teisę be išankstinio įspėjimo bet kada įeiti į patalpas, pašalinti visus jose esančius daiktus. Atsakovas 2015-12-16 kreipėsi į ieškovą raštu Nr. 4R-1315, prašydamas atlaisvinti patalpas. Per nustatytą terminą ieškovui neatlaisvinus patalpų, atsakovas 2015-12-28, dalyvaujant antstoliui, atliko priverstinį ieškovo iškeldinimą ir informavo ieškovą apie atliktus priverstinio iškeldinimo veiksmus. Ieškovas neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas planavo skelbti naują viešąjį patalpų, skirtų bagažo pakavimo įrangai ir bagažo saugyklai įrengti, konkursą ir žinojo apie vykdomą nuomos konkursą bei dalyvavo 2015-12-07 konkurse. Teismas nenustatė, kad šalių bendradarbiavimas buvo siejamas su sutarties termino pratęsimu ar atnaujinimu, o ne galimybe ieškovui dalyvauti naujuose atsakovo rengiamuose konkursuose.

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas, kad ieškovui išnuomotos valstybei priklausančios patalpos, todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad taikytini specialieji viešosios teisės aktai - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, 2001-12-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtintas Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašas. Ginčo sutartis buvo sudaryta apraše numatyta tvarka, t. y. atlikus viešo nuomos konkurso procedūras, kuriose konkurso dalyviai varžėsi dėl teisės nuomotis sutartyje nurodyto ploto patalpas, skirtas bagažo pakavimo įrenginiui įrengti. Taip pat teismas nustatė, jog valstybės materialiojo turto nuomos sutartys, sudarytos viešojo konkurso būdu, negali būti neterminuotos, nes jų maksimalus terminas yra apibrėžtas viešosios teisės normose.

Ieškovas (apeliantas) UAB „DOUBLE VEE“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimą, spręsti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, 2001-12-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtintą Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą bei bendrąją CK 6.481 str. nuostatą. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma bendroji CK 6.481 str. nuostata, o turi būti taikomas specialusis valstybės turto nuomos teisinis reguliavimas (CK 1.1, 1.3 str.). Tiek kitų šalių teisės mokslo doktrina, tiek Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas nenumatė bendrosios CK 6.481 str. nuostatos taikymo apribojimų valstybės materialiam turtui. Be abejo, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 str. 3 d. ir minėto aprašo 47 punkto nuostatose, kurios laikytinos specialiosiomis normomis, nustatytą maksimalų leistiną valstybės ilgalaikio materialaus turto nuomos 10 metų laikotarpį, bendroji CK 6.481 str. nuostata turėtų būti taikoma šių specialiųjų normų leistinose ribose, tačiau tai neturėtų apskritai užkirsti kelio jos taikymui valstybės turto komercinei nuomai. Be to, toks bendrosios CK 6.481 str. nuostatos netaikymas atsakovo valdomam valstybės ilgalaikio materialaus turto nuomos sutarčiai, apelianto nuomone, akivaizdžiai išskiria valstybės įmonę iš kitų įmonių, besiverčiančių komercine negyvenamųjų patalpų nuoma, ir suteikia jai nepagrįstą pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, ypač turint galvoje, kad tiek valstybės įmonės, tiek privačios įmonės komerciniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis, kaip ir privatūs subjektai.

Nuomotojas (atsakovas) pasibaigus nuomos sutarties terminui (2015-10-15) žinojo apie tolimesnį ieškovo faktinį naudojimąsi patalpomis Vilniaus oro uosto keleivių terminale ir tam neprieštaravo iki pat 2015-12-16, kai raštu pareikalavo, kad ieškovas išsikraustytų per 2 dienas. 2015-10-15 pasibaigus nuomos sutarties terminui, patalpomis toliau buvo galima fiziškai naudotis, jos nebuvo pernuomotos kitiems asmenims, nebuvo dėl jų nuomos paskelbti jokie viešieji konkursai, atsakovas daugiau nei dešimt dienų nei žodžiu, nei raštu neišreiškė prieštaravimo dėl tolimesnio ieškovo naudojimosi jomis ir leido jomis naudotis, atsakovas nesikreipė į ieškovą ir neprašė pasibaigus nuomos sutarčiai perduoti patalpų, atsakovas toliau skaičiavo nuompinigius, o ieškovas juos mokėjo, atsakovas jokios valios nutraukti nuomos santykius per dešimt dienų po nuomos sutarties termino pabaigos nepareiškė. Todėl, apelianto nuomone, šalių nuomos santykiai prasitęsė esant tolesniam faktiniam naudojimuisi patalpomis, nesant atsakovo prieštaravimo, remiantis įstatymu pagal CK 6.481 str. arba pagal CK 6.481 str. įstatymo analogiją. Ieškovas prašė atsakovo nutraukti nuomos sutartį įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įspėjus prieš 3 mėnesius iki nutraukimo (CK 6.480 str.). Per šį įspėjimo laikotarpį ieškovas būtų spėjęs susiplanuoti savo veiklos pertvarkymą ir sklandų savo paslaugų nutraukimą Vilniaus oro uoste. Jis taip pat būtų galėjęs surasti savo darbuotojams kitą darbą arba įstatymų nustatyta tvarka juos atleisti. Be to, ieškovas būtų galėjęs iš anksto pranešti savo klientams ir verslo partneriams apie planuojamą veiklos pabaigą Vilniaus oro uoste ir taip būtų išvengęs žalos savo kaip verslininko reputacijai, kai per keletą dienų dėl atsakovo vienašališkų veiksmų ieškovo veikla buvo nutraukta.

Teismas, apelianto įsitikinimu, taip pat klaidingai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog šalių bendradarbiavimas buvo siejamas su sutarties termino pratęsimu ar atnaujinimu, o ne galimybe ieškovui dalyvauti naujuose atsakovo rengiamuose konkursuose. CK 6.481 str. taikymui tokių sąlygų visiškai nereikia. Šioje nuostatoje nustatytas dešimties dienų terminas, kad bet kuri šalis galėtų išreikšti savo valią apie neketinimą toliau tęsti nuomos santykius. Teismas taip pat selektyviai ir klaidingai rėmėsi atsakovo argumentu, kad šis 2015-08-04 el. laišku informavo ieškovą, jog nuomos sutartis atnaujinama toliau nebus, nes keičiamas nuomos objektas. Visų pirma, šiame atsakovo laiške ieškovo vadovui V. R. kalbama visai apie kitą nuomos sutartį, kurią su atsakovu buvo sudariusi UAB „Avia travel services“, kurios vadovu taip pat yra V. R.. Visų antra, nuomos objektas buvo pakeistas tik 2015-11-06, paskelbus viešąjį konkursą dėl patalpų prekybai kasdieninio vartojimo prekėmis, o viešasis konkursas dėl bagažo pakavimo veiklos naujų patalpų buvo paskelbtas 2015-11-27. Taigi, bet kuriuo atveju susidaro laiko tarpas, kuomet pasibaigus nuomos terminui 2015-10-15 tarp šalių toliau tęsėsi faktiniai nuomos santykiai pagal ginčijamą nuomos sutartį. Be to, toks atsakovo el. laiškas nelaikytinas tinkama valios išraiška dėl neketinimo tęsti nuomos santykius po 2015-10-15, nes jame nėra nurodoma nei nuomos sutartis, nei nuomos objektas, nei reikalavimas atlaisvinti patalpas pasibaigus nuomos sutarties terminui.

Apeliantas atkreipia dėmesį į 2015-12-12 šalių el. susirašinėjimą, kuriame atsakovas prašo atlaisvinti ieškovo nuomojamas patalpas, nes naujas patalpų nuomininkas UAB „Reitan Convenience Lithuania“ (t. y. NARVESEN) 2015-12-16 planuoja užsitverti teritoriją, ir prašo, kad ieškovas persikeltų į kitą patalpą keleivių terminale Nr. 2-102, kur galėtų tęsti bagažo pakavimo veiklą iki naujojo operatoriaus UAB „Paketas“ veiklos pradžios (vėliausias numatytas terminas 2016-02-15). Ši aplinkybė, apelianto nuomone, įrodo, kad abi šalis po 2015-10-15 toliau siejo nuomos santykiai, jie nebuvo nutraukti ar pasibaigę suėjus nuomos sutarties terminui, kaip vėliau teigė atsakovas savo 2015-12-16 rašte dėl patalpų perdavimo. Taigi, ieškovas turėjo atsakovo leidimą naudotis patalpomis iki 2015-12-16 nuomos sutarties pagrindu ir šalių susirašinėjimas akivaizdžiai tai įrodo. Tik vėliau atsakovas pakeitė savo pozicija ir savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad nuomos santykiai baigėsi 2015-10-15 ir reikalauja iš ieškovo papildomai prie nuomos mokesčio už laikotarpį nuo spalio 15 d. iki faktinio iškraustymo iš patalpų mokėti dar baudą už neteisėtą naudojimąsi patalpomis.

Atsakovas VĮ Lietuvos oro uostai atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su ieškovo argumentais, kad teismas selektyviai vertino įrodymus, priešingai, teismas padarė tinkamą išvadą - byloje pateiktų įrodymų visetas pagrindžia, kad apelianto ir atsakovo bendradarbiavimas po sutarties pasibaigimo buvo orientuotas išimtinai į naujų konkursų skelbimą ir dalyvavimą juose. Tuo tarpu, teismas neprivalo sprendime detaliai apibūdinti kiekvieno ištirto įrodymo ir jį aprašyti. Atsakovo nuomone, apeliantas klaidina teismą ir teigia, kad atsakovas, pasibaigus sutarčiai, privalėjo per 10 dienų informuoti nuomininką apie sutarties pabaigą. Pareigos sutarčiai pasibaigus informuoti kitą sutarties šalį apie pasibaigusius nuomos teisinius santykius nenumato nei CK, nei specialieji valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai. Sutartis ginčo atveju pasibaigė joje nustatytu terminu, t. y. 2015-10-15 nuomotojui nepasiūlius nuomininkui atnaujinti sutarties ar kitaip neišreiškus pageidavimo tęsti nuomos santykius, akivaizdu, kad sutartis ir laikoma pasibaigusia joje nustatytu terminu. Tai, kad naujas nuomos konkursas dėl patalpų, į kurių sudėtį buvo įtrauktos ir sutarties pagrindu nuomotos patalpos, buvo paskelbtas 2015-11-06, o ne 2015-10-15 neturi jokios esminės reikšmės. Iki konkurso paskelbimo atsakovas turėjo atlikti paruošiamuosius darbus, numatytus apraše (suderinti sprendimą nuomoti patalpas su atsakovo savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, t. y. Susisiekimo ministerija, patvirtinti konkurso sąlygas ir pan.). Tuo tarpu apelianto minimas susirašinėjimas patvirtina, kad nuomotojas niekada nelaikė, kad yra tęsiama nuomos sutartis, o kaip tik mandagiai nuomininko paprašė atlaisvinti patalpas ir persikelti į kitas. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis prašė atsakovo nutraukti sutartį įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įspėjus prieš 3 mėnesius iki nutraukimo. Atsakovas pažymi, kad tokio prašymo niekada iš apelianto nėra gavęs.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas ir atsakovas 2011-09-15 sudarė valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K‑224, pagal kurią atsakovas išnuomojo, o apeliantas išsinuomojo negyvenamųjų patalpų dalį, esančią keleivių terminale, Rodūnios kelias 2, Vilniuje (unikalus Nr. 1097-0044-5205), kurios bendras plotas yra 5 kv. m. Minėtos patalpos buvo skirtos bagažo pakavimo aparatui įrengti ir eksploatuoti. Patalpos buvo išnuomotos 4 metų ir 15 dienų terminui, bet neilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir bet kuriuo atveju ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Pagal sutarties 8.1. punktą, sutartis galiojo nuo 2011-10-01 iki 2015-10-15, tačiau atsakovas, terminui suėjus, ir toliau naudojosi patalpomis. Sutarties 3.2. punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas tinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal sutartį, pasibaigus nuomos terminui, sutartis gali būti atnaujinta. Apie ketinimą atnaujinti sutartį nuomotojas informuos nuomininką ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko. Šiuo atveju atsakovas sutarties atnaujinti neketino ir apie tai 2015-08-04 aiškiai informavo apeliantą, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad iki nuomos sutarties termino pabaigos apeliantas negavo jokio pranešimo iš atsakovo, kad šis neketina atnaujinti sutarties galiojimo termino. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas savo konkliudentiniais ar aktyviais veiksmais suteikė apeliantui prielaidą manyti, kad su juo sudaryta sutartis yra ar bus pratęsiama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal šalių sudarytą nuomos sutartį ir jai taikomą teisinį reguliavimą, nuomotojas neturi pareigos pranešti apie ketinimą neatnaujinti sutarties termino, priešingai, jis turi pareigą pranešti tik apie planus dėl sutarties atnaujinimo. Elektroniniu paštu 2015-08-04 informavęs nuomininką apie ketinimą toliau po 2015-10-15 sutartinių santykių netęsti, atsakovas neturėjo jokios pareigos dar papildomai apie tai informuoti apeliantą. Be to, atsakovas 2015-08-04 informavo apeliantą, jog nuomos sutartis atnaujinama nebus, nes bus skelbiamas naujas nuomos konkursas, apie kurį apeliantas žinojo ir jame dalyvavo 2015-12-07, tačiau nelaimėjo. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog jis nebuvo informuotas apie esamą bei būsimą situaciją atmestini, kadangi, kaip jau minėta, byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantas buvo informuojamas apie esamus ar būsimus atsakovo veiksmus.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis prašė atsakovo nutraukti sutartį įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įspėjus prieš 3 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes. Tuo tarpu, atsakovas 2015-12-14 el. paštu informavo apeliantą, jog NARVESEN 2015-12-16 planuoja užsitverti teritoriją darbams vykdyti, todėl apeliantas iš nuomojamų patalpų turi išsikelti. Pabrėžtina, jog pastarajam buvo pasiūlytos kitos patalpos, tačiau apeliantas, bylos duomenimis, nesutiko. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2015-12-16 informavo apeliantą ne vėliau kaip iki 2015-12-18 atlaisvinti išnuomotas patalpas, kadangi atsakovas sutartyje numatyto nuomos termino neketina pratęsti. Tuo tarpu, apeliantas tą pačia dieną informavo atsakovą apie nesutikimą, kad nuomos sutartis pasibaigė 2015-10-15, kadangi, apelianto nuomone, sutartis automatiškai buvo pratęsta naujam terminui. Apeliantui, geranoriškai neatlaisvinus patalpų, atsakovas 2015-12-28 įvykdė priverstinį apelianto iškeldinimą. Tuomet apeliantas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ Lietuvos oro uostai, prašydamas pripažinti, kad šalių 2011-09-15 sudaryta valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-224 yra neterminuota ir galioja ne ilgiau kaip iki 2018-09-29.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra taikytini specialieji viešosios teisės aktai, t. y. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, 2001-12-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtintas Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Ginčijama sutartis tarp šalių buvo sudaryta atlikus viešojo nuomos konkurso procedūras, kuriose konkurso dalyviai varžėsi dėl teisės nuomotis sutartyje nurodyto ploto patalpas, skirtas bagažo pakavimo įrenginiui įrengti. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės materislusis turtas yra nuomojamas viešo konkurso būdu. Aprašo 47 punkte numatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog valstybės materialiojo turto nuomos sutartys, sudarytos viešojo konkurso būdu, negali būti neterminuotos, nes jų maksimalus terminas yra apibrėžtas viešosios teisės normose. Apeliantas skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma bendroji CK 6.481 str. nuostata - Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Teisėjų kolegija su minėtu apelianto argumentu nesutinka. Apeliantas ginčo objektu naudojosi iki su juo sudarytos sutarties pasibaigino ir iki šis konkurso būdu, kuriame dalyvavo ir apeliantas, buvo išnuomotas kitam juridiniam asmeniui, todėl sutartis niekaip negalėjo tapti neterminuota.

Ieškovas apeliacinį skundą taip pat grindžia Vokietijos teisės mokslų doktrinos pavyzdžiais dėl nuomos santykių sureguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamai sutarčiai yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė (2011-09-15 valstybės materialiojo turto nuomos sutarties 9.3. punktas), teisėjų kolegija dėl užsienio teisės taikymo plačiau nepasisako, nes apelianto argumentai nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo teismų praktiką, kurioje teismai taikė ir aiškino minimą CK 6.481 str. normą valstybės materialiojo turto nuomos santykiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienos apelianto nurodytos bylos ir šios bylos ratio decidendi nesutampa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o procesinius dokumentus galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „DOUBLE VEE“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.