Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad 2017 m. liepos 10 d., apie 9 val. 00 min., adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. S. neužtikrino, kad su valytoju – vairuotoju T. A. būtų sudaryta darbo sutartis ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (pakeisto 2016-09-19, Nr. 2016-23709) 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. pažeidimo nepripažino. Parodė, kad T. A. dirbo jo vadovaujamoje įmonėje nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio 2 dienos valytojo - vairuotojo pareigose, su juo buvo surašyta darbo sutartis. Apie jo įdarbinimą buvo pranešta Sodrai rugpjūčio 1 d. Jo darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17 val. darbo dienomis. T. A. darbo užmokestis buvo sumokėtas bankiniais pavedimais 2 kartus per mėnesį. Jis dirbo apie mėnesį ir buvo atleistas iš darbo pačiam prašant. Iki T. A. įdarbinimo nuo rugpjūčio mėnesio jis įmonėje nedirbo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė I. M. J. parodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. padarė administraciį nusižengimą, neužtikrino, kad su darbuotoju būtų sudaryta darbo sutartis prieš pradedant jam dirbti ir laiku nepranešė apie įdarbinimą Sodrai. Prašė skirti ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

Liudytojas T. A. parodė, kad dėl darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) pagal internetinį skelbimą kalbėjo su įmonės administratore L., kuri sakė, kad darbo laikas – 8 val. per dieną, atlyginimas – 500-550 eurų per mėnesį mokamas per 2 kartus – 15 d. – avansas, 30 d. - atlyginimas. Nesudarius darbo sutarties pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) langų valytoju nuo 2017-07-10. Tą pačią dieną R. S. jį nuvežė į Kauno technologijos universiteto patalpas, ten dirbo – nešiojo baldus, plovė grindis. Dar buvo nuvežtas dirbti į privatų garažą. Darbo sutartį pasirašė 2017 m. rugpjūčio mėnesį, apie vidurį. 2017-08-02 gavo 480 eurų atlyginimą grynais už liepos mėnesį – sumokėjo R. S. per pietų pertraukos metu Kauno technologijos universiteto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). 2017-08-21 buvo sumokėta 30 eurų į banko sąskaitą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir R. S. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1), R. S. paaiškinimas, iš kurių matyti, kad duomenis Sodrai dėl T. A. įdarbinimo pateikė pavėluotai dėl žmogiškosios klaidos (b. l. 1, 6), operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios nustatyta, kad T. A. bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo valytojo – vairuotojo pareigose nuo 2017-07-10 iki 2017-08-30. Darbo sutartis su juo buvo pasirašyta 2017-08-01, sutarties 15 punkte nurodyta darbo pradžia – 2017-08-02. Įmonės direktorius R. S. apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Informacija apie T. A. priėmimą į darbą VSDFV pateikta 2017-08-02, t. y. tą pačią dieną, kai darbuotojas pradėjo dirbti (b. l. 2-3), T. A. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017-07-10 iki 2017-08-30, dėl darbo tarėsi su administratore Lina, darbo sutarties nebuvo sudaręs, atlikinėjo valymo darbus, už kuriuos gavo pinigus grynais – 480 Eur, pinigus mokėjo R. S. (b. l. 4-5), darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad ji su T. A. sudaryta 2017-08-01 (b. l. 7-8), Sodros informacija apie T. A., iš kurios matyti, kad T. A. darbo pradžia UAB (duomenys neskelbtini) - 2017 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad R. S. turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą (b. l. 10), kita bylos medžiaga.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. parodymus apie tai, kad T. A. įmonėje nelegaliai nedirbo, vertintini kritiškai, kaip nepagrįstas siekis išvengti administracinės atsakomybės.

R. S. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir T. A. parodymai, iš kurių nustatyta, kad jis įmonėje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti langų valytoju nuo 2017-07-10 nelegaliai, tai yra nesudarius darbo sutarties, kuri su juo buvo sudaryta tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad R. S. su T. A. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo paaiškinimais ir vertina juos kaip patikimus R. S. kaltės įrodymus.

Remiantis VSDFV duomenimis, T. A. darbo pradžia UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta 2017 m. rugpjūčio 2 d., tačiau jis įmonėje pradėjo dirbti 2017 m. liepos 10 d.

Sistemiškai vertinant R. S. ir liudytojo T. A. parodymus, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovės I. M. J. paaiškinimus bei T. A. 2017 m. lapkričio 20 d. paaiškinimus (b. l. 4-5) matyti, jog R. S. veiksmuose galima konstatuoti visus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: pirma, byloje neginčijamai nustatyta, jog T. A. nuo 2017 m. liepos 10 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) valytojo – vairuotojo pareigose, tačiau darbo sutartis su juo buvo pasirašyta 2017-08-01, sutartyje nurodyta darbo pradžia – 2017-08-02, dirbo ir realiai veikė R. S. vadovaujamos įmonės naudai; antra, darbdavio R. S. vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) ir nelegalaus darbuotojo T. A. santykiai turėjo darbo sutarties požymių - T. A. vykdė tiesiogiai jam vadovaujančio R. S. nurodymus – vyko į nurodytus objektus – Kauno technologijos universiteto patalpas ir garažą, t. y. darbdavys ir darbuotojas susitarė dėl tam tikro darbo atlikimo; trečia, trečiasis nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyvusis požymis – apie T. A. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad su T. A. būtų sudaryta darbo sutartis, ir leido dirbti T. A. valytoju – vairuotoju, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

R. S. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. S. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 35 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 17075413165.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.