Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui AB Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklai Nr. 3 dėl turtinės, neturtinės žalos priteisimo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

CK 6.363 straipsnio 2 dalis nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu toks yra) ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas, konstatavęs trinkelių nekokybiškumą, nenurodė, dėl kurios iš CK 6.363 straipsnio 3 dalyje numatytų tinkamą daikto kokybę apibūdinančių sąlygų nebuvimo parduotos prekės buvo netinkamos kokybės. Teismas netyrė, ar parduotų prekių savybės atitinka joms taikomo techninio reglamento, t.y. LST EN 1338:2003+AC:2006 standarto bei gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų numatytus reikalavimus. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad „<..> dėl nevienodos trinkelių spalvos ieškovo kiemas atrodo margas <...>", tačiau nevertino to, kad LST EN 1338:2003+AC:2006 standartas betoninių grindinio trinkelių spalvos nereglamentuoja, tik nurodoma, kad „tikrinai pagal J priedą, atitiktis turi būti įvertinta atsižvelgiant, ar nėra didelių spalvos skirtumų tarp gamintojo pateiktų ir pirkėjo suderintų bandinių. Be to, nurodoma, kad trinkelės spalvos pasikeitimą gali sukelti neišvengiami žaliavų savybių ir atspalvio pokyčiai bei kietėjimo sąlygų pokyčiai, ir jie laikomi nereikšmingais.".

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus, kokybės reikalavimų neatitikusiomis nustatyta tik nedidelė dalis ieškovo įsigytų prekių, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą ieškovo įsigytų trinkelių bei vejos bortų kainą bei su trinkelių klojimu susijusias išlaidas iš esmės pažeidė proporcingumo bei interesų derinimo principus. Apeliantas pripažįsta, kad kokybės reikalavimų neatitinka 14,33 procentų kiemo trinkelių, todėl, mano, kad proporcinga būtų taikyti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą vartotojo teisių gynimo būdą - įpareigoti atsakovą pakeisti netinkamos kokybės trinkeles tinkamos kokybės trinkelėmis, taip suderinant abiejų šalių interesus. Galimas alternatyvus teisių gynimo būdas, kai ieškovui priteistina atitinkama dalis už trinkeles sumokėtos kainos (pagal 2008-10-15 PVM sąskaitą faktūrą Serija GKG Nr. 3574872 ir 2009-10-13 PVM sąskaitą faktūrą Serija GKG Nr. 3607643), t.y. (4239,50 Lt+1125,57)x0,1433=768,81 Lt.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas pasisakydamas dėl garantinio prekių termino. Teismas sprendime nurodė, kad „Specialisto firma „Tyrimai ir projektai" išvadoje konstatuota, jog trinkelių garantijos terminas 5 metai, todėl pagal CK 6.338 str. 3 d. nuostatas, ieškovas per 5 metus nuo prekės įsigijimo turi teisę reikšti pretenziją dėl prekės kokybės <...>" Šioje specialisto išvadoje 5 metų garantinis terminas yra skaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsniu, kuriame nustatytas statinio garantinis terminas. Atsakovas pažymi, jog jokių statybos darbų ieškovui neteikė. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryti pirkimo sandoriai (prekes ieškovas įsigijo per du kartus, t.y. 2008-10-15 ir 2009-10-13), pagal kurių sutartis atsakovas suteikė ieškovo įsigyjamoms prekėms 3 metų garantinį terminą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo ieškinio pateikimo teismui metu, t. y., 2012 m. vasario 3 d., didžiajai daliai trinkelių suteiktas garantinis terminas jau buvo pasibaigęs.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, skundžiamame sprendime vadovavosi vien tik ieškovo argumentais, „kad dėl atsakovo parduotos netinkamos kokybės prekės jis patyrė didžiulius nepatogumus, nes lig šiol kiemas yra nesutvarkytas, neturi vaizdo", tačiau nenurodė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos patyrimo faktą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas, ieškovo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetant.

Šalis sieja pirkimo-pardavimo sutartis, kuri pagal savo esmę yra laikytina vartojimo sutartimi, nes ieškovas atsakovo prekę pirko kaip galutinis vartotojas. Atsakovas yra statybinių medžiagų gamintojas. Atsakovo pagamintos trinkelės ir bortai, juos panaudojant pagal paskirtį yra neatsiejamos su statybos procesu, todėl LR Statybos įstatyme numatyti statybos garantiniai terminai ir statybinių medžiagų garantiniai terminai vartotojo atžvilgiu neturi skirtis, o esant skirtingiems terminams ir neaiškumams jie taikomi ir aiškinami vartotojo naudai. Be to, garantiniai terminai savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už netinkamo gaminio pardavimą. Atsakovo apeliacinis skundas ir jo motyvai patys įrodo, kad atsakovas savo elgesiu panaikina senaties taikymą, nes pats atsakovas pirmą kartą 2009 metais spalio mėnesį pakeitė apie 11,5 kv.m. trinkelių, be to atsakovas, kaip ir pirmąjį kartą prisiimdamas atsakomybę už parduotą netinkamos kokybės produkciją 2010 metų rugpjūčio mėnesį vejos bortus pakeitė naujais, bei pakeitė dalį kiemo trinkelių; be to, atsakovas ir savo apeliaciniu skundu net neprašo taikyti garantijos terminus ar ieškinio senaties terminus, nes prašo pakeisti teismo sprendimą sumažinant grąžintinų arba keistinų trinkelių kiekį.

Ieškovas, pasinaudodamas teisės aktų suteiktomis galimybėmis, iš pradžių pagrįstai tikėjosi, jog pakeitus netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės, bus išspręsti visi nesklandumai. Tačiau net ir pakeitus 2009 m. trinkeles, praėjus žiemai vėl išryškėjo jau pakeistų daiktų trūkumai. Todėl atsakovas, pardavęs netinkamos kokybės prekes, turėjo užtikrinti, jog pakeitus jas kitomis, pakeistųjų prekių kokybė bus nepriekaištinga. Kadangi to nebuvo pasiekta, pirkėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės išjos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.

Kadangi atsakovas negalėjo ir trečia karta (t.y. pirmą kartą atsakovas pardavė netinkamos kokybės prekes; antrą kartą - atsakovo atsiųsti specialistai nors ir pakeitė dalį aptrupėjusių trinkelių, tačiau jų viršutinis sluoksnis po kurio laiko vėl pradėjo luptis; trečią kartą - 2010 m. vasarą atsakovas pakeitė ne tos spalvos vejos bortus nei kad buvo pirkti) užtikrinti tinkamo sandorio įvykdymo, ko pasekoje buvo pažeistas sąžiningumo principas, ieškovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis galimybėmis savo pažeistoms teisėms apginti. Ieškovas dėl kasdien matomo atsakovo gaminių broko patyrė neigiamus išgyvenimus, nes gaminių netinkama kokybė buvo matoma kasdien. Netinkamos kokybės pasekmės betarpiškai atsiliepė neigiamiems išgyvenimams, nepatogumams - trupančios ir atsilupančios trinkelės sukelia šiukšles, dulka, kas atsiliepia ir dulkių įkvėpimui į kvėpavimo takus ir betono likučių parsinešimą ant batų į namus ir t.t. Be to, matant yrančias trinkeles kyla nežinomybė kiek jos laikys, o tai atsiliepia ir šeimos biudžetui, nes reikės jas keisti ir taip patirti nepageidaujamas išlaidas ir nepatogumus. Visa tai yra natūralu ir teismo buvo suvokta kaip ieškovo neigiami išgyvenimai ir nepatogumai dėl atsakovo netinkamų veiksmų. Viso to, nebūtų įvykę, jeigu atsakovo gaminiai būtų tinkamos kokybės ir nebūtų sukėlę tiek nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs trinkelių nekokybiškumą, nenurodė, dėl kurios iš CK 6.363 straipsnio 3 dalyje numatytų tinkamą daikto kokybę apibūdinančių sąlygų nebuvimo parduotos prekės buvo netinkamos kokybės, bei netyrė, ar parduotų prekių savybės atitinka joms taikomo techninio reglamento, t.y. LST EN 1338:2003+AC:2006 standarto bei gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų numatytus reikalavimus, nesudaro pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant nustatytu, kad daugelyje vietų grindinio trinkelių paviršiuje matomas atsisluoksniavęs, atšokęs, byrantis betono sluoksnis, trinkelių paviršius nelygus, kreivalinijinis, grublėtas, prasidėjusi trinkelių betono erozija, eksperto vertinimu apie 30 proc. vertinamų betoninių trinkelių turi paviršiaus trūkumus, trinkelių spalva išblukusi, vietomis matosi pabalimai-išsiskiria trinkelių gamyboje naudotos medžiagos, kurios gadina trinkelių estetinį vaizdą, vejos bortų viršutinis betono sluoksnis byrantis, paviršiuje prasidėjusi betono erozija, vejos bortai su aptrupėjusius betono paviršiumi nebeišlaiko pradinių vejos borto matmenų bei pasižymi blogu estetiniu vaizdu. Pagal byloje pateiktą Lietuvos standarto LST EN 1338:2003+AC:2006 „Betoninės grindinio trinkelės. Reikalavimai ir bandymo metodai“ 5.4.1 punktą, betoninių trinkelių viršutinis paviršius turi būti be matomų defektų, tokių kaip plyšiai arba ištrupėjimai, neturi būti išsisluoksniavimo požymių, atitinkamai numatyti reikalavimai tekstūros ir spalvos skirtumams. Apeliantas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino LST EN 1338:2003+AC:2006 standarto reikalavimų dėl spalvos, nepateikė jokių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad tarp gamintojo pateiktų nekokybiškoms trinkelėms pakeisti trinkelių ir pirkėjo suderintų bei pirmiau nusipirktų trinkelių, yra nedidelis spalvos skirtumas, kuris atitiktų standarto reglamentavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančius įrodymus. CK 6.363 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios daikto savybių atitikimą sutarčiai, 4 punktas numato, kad daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytosios aplinkybės pagrindžia neatitikimą Lietuvos standarto LST EN 1338:2003+AC:2006 „Betoninės grindinio trinkelės. Reikalavimai ir bandymo metodai“ reikalavimams ir sudaro pagrindą išvadai, kad daiktas neatitiko CK 6.363 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimams, todėl daiktas pagrįstai buvo pripažintas nekokybišku.

Atmestini apelianto argumentai, kad nustačius dalį nekokybiškų trinkelių, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog visos ieškovo įsigytos prekės buvo nekokybiškos, o daiktu turėtų būti laikomas vienas trinkelių komplektas, susidedantis iš 1 didelės ir 1 mažos trinkelės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes dėl dalies nekokybiškų trinkelių paklotoje dangoje, sprendė, kad ieškovas turėjo tikslą įsigyti daiktą, kurio nebus poreikio perdaryti kelis kartus dėl nekokybiškos jo dalies, kad išklota trinkelių danga bus vieno atspalvio. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju daiktu turėtų būti laikomas visas įsigytomis trinkelėmis išklotas plotas, ar tik nekokybiškų trinkelių dalis, tikslinga įvertinti aplinkybes, kad faktiškai susiklosčiusi situacija ginčo santykyje patvirtino, jog keičiamos trinkelės skiriasi savo atspalviu; kad dalyje anksčiau sudėtų trinkelių dar nėra išnykę pabalimai dėl trinkelių gamyboje naudotų medžiagų, kurie pagal atitikties deklaracijos nurodymą turėtų išnykti per 2-3 metus, vadinasi naujai sudėtoms trinkelėms šis terminas galios nuo jų sudėjimo momento, kas vėlgi sąlygos netolygią spalvą; kad dabartiniu metu naudojamos trinkelės jau turi tam tikrą nusidėvėjimo laipsnį ir jos skirsis nuo naujai sudėtų trinkelių tiek pagal regimuosius požymius, tiek pagal eksploatacines savybes, tiek dėl skirtingos gaminių partijų kokybės, tiek pagal suteikiamą garantinį laikotarpį; kad laikotarpiu nuo 2012-07-18 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyto viso pakloto 3372 vnt. trinkelių ploto nekokybiškų trinkelių dalis (iš jų mažos kvadratinės trinkelės -1640 vnt., atsisluoksniavimo, apdaužymo požymiai buvo fiksuoti 85 vnt., t.y. 5,18 proc., didelės stačiakampės trinkelės -1586 vnt., atsisluoksniavimo, apdaužymo požymiai pastebimi 130 vnt., -t.y. 8,2 proc., pjaustytos trinkelės-146 vnt., atsisluoksniavimo, apdaužymo požymiai pastebimi 1 vnt., t.y. 0,69 proc., vejos bortai ( raudoni)- 105 vnt., atsisluoksniavimo požymiai 1 vnt., t.y. 0,95 proc., kelio bortai (pilki) -25 vnt., atsisluoksniavimo požymių neužfiksuota, iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad trinkelės yra nevienodos spalvos) padidėjo iki 30 procentų grindinio trinkelių, kurios turi paviršiaus trūkumus pagal firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012-10-25 statinio būklės tyrimo aktą Nr. 12/97T; kad iš dalies išrinkti blogas trinkeles nekeičiant kitų trinkelių padėties yra sunku ir tai gali sukelti mechaninius kitų trinkelių pažeidimus. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju daiktu turi būti vertinamos ne atskiros nekokybiškomis pripažintinos trinkelės, o visos trinkelės, kurios buvo įsigytos ieškovo iš atsakovo ir panaudotos pagal jų paskirtį išklojant teritorijos dalį.

Dėl pirmiau išdėstytų motyvų atmestinas ir apelianto argumentas, kad ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kuriuo iš esmės buvo pažeisti proporcingumo bei interesų derinimo principai. Ieškovas, pasinaudodamas teisės aktų suteiktomis galimybėmis, iš pradžių kreipėsi į pardavėją dėl netinkamos kokybės prekės, pagrįstai tikėjosi, jog pakeitus netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės, bus išspręsti visi nesklandumai. Atsakovas, pardavęs netinkamos kokybės prekes, turėjo užtikrinti, jog pakeitus jas kitomis, pakeistųjų prekių kokybė bus nepriekaištinga, tačiau bylos medžiaga patvirtina įsigytos prekės nekokybiškumą, kai netinkamos kokybės trinkelių skaičius išaugo iki 30 procentų visų įsigytų prekių. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinio reikalavimas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį bei įpareigoti sugrąžinti kainą bei su trinkelių klojimu susijusias išlaidas, laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Konstatavus pakankamą įstatyminį ir faktinį pagrindą sutarties nutraukimui, nebuvo pažeista civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyra bei taikomų priemonių proporcingumas.

Atmestini apelianto argumentai, kad jis neatliko statybos darbų ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo teikė Statybos įstatymo 36 straipsnio nuostatas, kuriose numatytas statinio garantinis terminas. Byloje nėra sutarties dėl prekės įsigijimo, o pateiktose prekių įsigijimo PVCM sąskaitose-faktūrose bei prekių atitikties deklaracijoje nėra įvardintas garantinis prekėms suteikiamas laikotarpis. Pagal aktualią sandorių sudarymo dienai Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punkto redakciją statiniu buvo laikoma visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai, taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Pagal Statybos įstatymo 36 straipsnio 1dalį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad pagal CK 6.338 str. 3 str. nuostatas, ieškovas per 5 metus nuo prekės įsigijimo turi teisę reikšti pretenziją dėl prekės kokybės, pareikšdamas ieškinį teismui 2012-02-06, nepraleido įstatymo nustatyto termino reikšti pretenzijas dėl daikto kokybės.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala taip pat yra asmens dvasiniai išgyvenimai bei nepatogumai, teismo įvertinti pinigais. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo nurodomas aplinkybes, kad dėl atsakovo parduotos netinkamos kokybės prekės jis patyrė didžiulius nepatogumus, išgyvenimus, nes iki šio laiko kiemas yra nesutvarkytas, neturi vaizdo, du kartus ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl prekės pakeitimo dėl to buvo sugaištas laikas bei patirti nepatogumai. Šios aplinkybės nereikalauja įrodinėjimo konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, nes faktinės aplinkybės buvo nustatytos, o išgyvenimai ir patirti nepatogumai įrodinėjami šalies paaiškinimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Ieškovas pateikė įrodymus apie 700 Lt sumokėjimą už advokato pagalbą teiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, spręstina, kad ieškovui iš apelianto priteistini 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. Š. iš AB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.