- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-464-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- E. M., D. S. K.
- Trečiasis asmuo
- D. S. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ir atsakovės E. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovėms E. M. ir D. S. K. dėl leidimo atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, bei pagal atsakovės E. M. priešieškinį ieškovui G. S. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo D. S. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos negarinėjimo metu patikslino, ir prašė leisti ieškovui be atsakovių E. M. ir D. S. K. rašytinio sutikimo adresu Duomenys neskelbtini, atlikti dujotiekio projektavimo ir įregimo darbus pagal indovidualios įmonės (toliau – IĮ) „Komunikacijų valdymas“ projektuotojo E. N. parengtą supaprastintą statybos projektą, vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal MB „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojo A. D. parengtą supaprastintą statybos projektą, gyvenamojo namo vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Deglas“ parengtą supaprastintą statybos projektą.
2. Ieškovas nurodė, kad jis, atsakovė E. M. bei trečiasis asmuo D. S. K. yra gyvenamojo namo bei kitų statinių, žemės sklypo, esančių Duomenys neskelbtini, bendraturčiai. Nuo 2002 m. gegužės 14 d. bendraturčiai yra susitarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pasirašytame plane yra numatytos bendro naudojimo ir atskirai naudojamos žemės sklypo dalys. Žemės sklype yra pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso: 1) gyvenamasis namas – ieškovui nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis namo, atsakovei E. M. – 52/100 namo dalys, D.S. K. – 27/100 dalys namo. 2010 m. birželio 15 d. sutartimi yra nustatyta naudojimosi namu tvarka: ieškovo atskirai naudojamos patalpos yra antrame namo aukšte (mansardoje), atsakovės – pirmame ir antrame aukštuose (mansardoje), o trečiojo asmens – pirmame. Šia sutartimi nustatytos ir bendro naudojimo patalpos, t. y. nurodyta, kad bendraturčiai E. M. ir L. S. bendro naudojimo patalpa 4-6 ir laiptais į antrą aukštą, įėjimu į namą iš pietų pusės naudosis bendrai. Pastatas – malkinė, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, plane žymimas indeksu 3l1 ž, užstatytas plotas 11 m² , jis po 1/2 dalį bendros dalinės nuosavybės teise priklauso G. S. ir E. M.. Ūkinis pastatas su poilsio patalpomis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, plane žymimas indeksu 7I2p, užstatytas plotas 28 m², nuosavybės teise priklauso D.S. K.. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, plane žymimas indeksu 811 m, bendro 61,47 m² ploto, nuosavybės teise priklauso G. S.. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, plane žymimas indeksu 9Ilm, bendro 56,27 m² ploto, nuosavybės teise priklauso E. M.. Taip pat žemės sklype yra jo (sklypo) priklausinys – inžineriniai tinklai (buitinių nuotekų tinklai), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir gyvenamojo namo priklausinys – kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Nuosavybės teisę į paminėtą turtą ieškovas G. S. įgijo 2013 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu po to, kai mirė jo tėvas L. S., ir jis priėmė palikimą. Jau po palikimo priėmimo G. S., susitaręs su atsakove E. M., pasidalijo bendrosios nuosavybės teise turėtą ūkinį pastatą (buvęs unikalus Nr. Duomenys neskelbtini) į du atskirus nekilnojamojo turto objektus (daiktus ) ir tokiu būdu šiuo metu G. S. yra atskiro ūkinio pastato bendro 61.47 m² ploto, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini (toliau – ir Pastatas 8Ilm), vienintelis savininkas.
3. Šį Pastatą 8Ilm ieškovas norėjo kapitališkai susiremontuoti, įsivesti vandenį, buitines nuotekas, dujas, todėl kreipėsi į akcinę bendrovę (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Elektros skirstymo operatorius“ (UAB ESO), šios įmonės išdavė jam prisijungimo sąlygas, pagal kurias atsirado galimybė parengti projektus ir tokius projektus G. S. parengė. AB „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. sausio 25 d. išduotose prisijungimo sąlygose Nr. 2017/S.6/3- 53 nustatyta, kad vandentiekio įvadas jungiamas prie privačių vandentiekio tinklų ir todėl projekto sudėtyje reikia pateikti raštišką tinklo savininko sutikimą, vandens apskaitos mazgą numatyti specialiai tam skirtoje, esančioje prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos ir lengvai prieinamoje patalpoje, kurioje oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip + 5 laipsniai. Be to, šiose prisijungimo sąlygose numatyta, kad tinklus (vandens, buitinių nuotekų) klojant bendro naudojimo ar bendrasavininkiui priklausančiose teritorijoje, projekto sudėtyje turi būti pateiktas sklypo bendrasavininkio raštiškas sutikimas. Remiantis šiomis prisijungimo sąlygomis mažosios bendrijos (toliau – MB) „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojas A. D. parengė supaprastintą statybos projektą, kuriame numatyta, kad inžineriniai tinklai – vandentiekis, buitinės nuotekos bus klojami per bendro naudojimo kiemą, taip pat numatyta, kad ūkinis pastatas bus aprūpinamas geriamu vandeniu iš esamų kvartalinių vandentiekio tinklų, o prisijungimas numatomas po apskaitos gyvenamajame name. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo metu gyvenamajame name esantis į ieškovo G. S. gyvenamąsias patalpas tiekiamo vandens apskaitos mazgas yra įrengtas atsakovei D. S. K. priklausančioje (priskirtoje naudotis) patalpoje – sanitariniame mazge, kuris namo plane žymimas indeksu „2-2“. Nurodyti apskaitos skaitikliai buvo įrengti dar esant gyviems ieškovo tėvui L. S. ir atsakovės K. sutuoktiniui J. K., tačiau šiuo metu apskaitos prietaiso vieta neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes prie jo sunku ir nepatogu prieiti ne tik pačiam ieškovui G. S., bet to tinkamai negali ir negalės padaryti apskaitos prietaisų naudojimo teisingumą kontroliuojanti AB „Klaipėdos vanduo“, nes tam, kad patekti prie ieškovo vandens apskaitos prietaiso, pirmiau būtina patekti į atsakovės D.S. K., t. y. svetimas gyvenamąsias patalpas. Taigi visiškai akivaizdu, jog esama vandens apskaitos mazgo vieta visiškai neatitinka lengvo prieinamumo prie jo kriterijaus, todėl ieškovo užsakymu UAB „Deglas“ parengė gyvenamojo namo vidaus vandentiekio ir ūkio nuotekų projektą, pagal kurį numatyta iš K. patalpų (sanitariniame mazgo) vandens apskaitos mazgą perkelti į bendro naudojimo patalpą – prie laiptų į antrą aukštą, esančių įėjime į namą iš pietų pusės, t. y. į patalpą, kuri pagal minėtą 2010 m. birželio 15 d. sutartį priskirta bendram E. M. ir G. S. naudojimui. Tuo pačiu šis mazgas pagal projektinius sprendinius tarnautų ir tiekiamo geriamo vandens apskaitai į numatomą kapitališkai remontuoti ūkinį Pastatą 8Ilm. Pažymėjo, kad D. S. K. yra pareikalavusi G. S. iškelti vandens apskaitos prietaisus iš jos patalpų, todėl visuma paminėtų aplinkybių įrodo, kad vandens tiekimo ir apskaitos įrenginių pertvarkymas yra objektyviai būtinas. UAB ESO 2017 m. sausio 16 d. išduotose prisijungimo sąlygose Nr. 17-00865D nustatyta, kad jos išduodamos prisijungimui prie šios įmonės dujų tinklų, projekto sprendiniai neturi pažeisti trečiųjų šalių interesų, ir jei projektas gali įtakoti jų interesus, būtina gauti suinteresuotų asmenų sutikimus projekto sprendiniams įgyvendinti. Remiantis šiomis sąlygomis IĮ „Komunikacijos valdymas“ projektuotojas E. N. parengė dujotiekio įrengimo projektą, pagal kurį numatyta, kad dujotiekio trasa bus klojama per bendro naudojimo kiemą. Ieškovas, siekdamas realizuoti savo teisę būti statytoju ir pagerinti savo gyvenamąsias sąlygas, kreipėsi su prašymais į bendraturčius duoti sutikimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad tikrasis ieškovo tikslas yra vystyti poilsiautojų apgyvendinimo veiklą, kuria jis ir dabar užsiima, t. y. ūkiniame pastate siekiamos sukurti komunikacijos tarnautų poilsiautojų, kuriuos ieškovas ketina apgyvendinti taip pat ir šiame rekonstruotame ūkiniame pastate, poreikių tenkinimui. Įvesdamas komunikacijas į naudoti nebetinkamą ūkinį pastatą ieškovas iš esmės siekia pakeisti pastato paskirtį - iš ūkio paskirties į poilsio. Ūkinio pastato eksploatavimas de facto kaip poilsio pastato neabejotinai padidintų į bendrą žemės sklypą patenkančius žmonių srautus, triukšmingumo lygį, turėtų įtakos atsakovės privatumui. Atsakovei, kaip gyventojai, šis komercinis ieškovo interesas yra nepriimtinas, nes šiame name, esančiame Duomenys neskelbtini, ir prie jo esančiame kieme ji gyvena nuo pat vaikystės, čia gyveno ir jos motina, gyvena ir jos dukra. 2016 m. gruodžio 13 d. savo pranešime ieškovui nurodė, kad bendrai naudojamoje laiptinėje iš ieškovo patalpų, esančių antrame aukšte, laiptinės kampe yra nelegaliai savavališkai sumontuoti du vamzdžiai, einantys per bendrai naudojamą laiptinę. Pažymėjo, kad analogišką kanalizacijos vamzdį Klaipėdos apylinkės teismas buvo įpareigojęs ieškovo tėvą L. S. panaikinti. Tuomet vamzdis buvo panaikintas, bet po kiek laiko ir vėl naujai sumontuotas. Ieškovas į daugkartinius atsakovės reikalavimus pašalinti vamzdžius nereaguoja. Nurodė, kad jos nesutikimas dėl UAB „Deglas“ parengtą „Gyvenamojo namo, Duomenys neskelbtini, buto Nr. 4, vidaus vandentiekio ir ūkio nuotekų projektą“ paremtas tuo, kad ji savo apskaitai skirtą vandens apskaitos parodymų skaitiklį yra sumontavusi savo gyvenamosiose patalpose. Todėl ir ieškovas gali tai padaryti savosiose – bendrame koridoriuje sumontuotas skaitiklis gali būti nesaugus. Dėl jos sutikimo pravesti suprojektuotas požemines komunikacijas per bendrai naudojamą kiemą pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas atsakovės sutikimo, pateikė jai tik žemės sklypo planą (supaprastinto statybos projekto ištrauką), kuriame spalvotomis linijomis pažymėti vandentiekio pravedimo, nuotekų pravedimo planai, dujų tinklai, tačiau nepateikė jai visų supaprastintų statybos projektų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo G. S. ir atsakovės D. S. K., civilinės bylos dalis pagal ieškovo G. S. reikalavimą atsakovei D. S. K. dėl leidimo atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo nutraukta.
Šalies argumentai
6. Atsakovė E. M. priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo G. S. veiksmus, pravedant vamzdžius namo, esančio Duomenys neskelbtini, bendro naudojimo patalpose (pažymėta 4-6), koridoriuje, skirtame užlipimui į antrą aukštą, be atsakovės E. M. sutikimo, neteisėtais, ir įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti savavališkai ir neteisėtai pravestus vamzdžius namo, esančio Duomenys neskelbtini, bendro naudojimo patalpose (pažymėta 4-6) – koridoriuje, taip pat skirti ieškovui po 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo įvykdymo uždelsimo dieną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose (pažymėtoje 4-6) – koridoriuje, skirtame užlipti iš pirmojo į antrąjį aukštą, įrengė fekalinės kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžius neturėdamas atsakovės sutikimo, taip pažeisdamas materialinės teisės normas, todėl jo teisė į rekonstrukciją negali būti ginama, nes pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o iš ne teisės negali atsirasti teisė. Buvęs atsakovės bendraturtis L. S. (ieškovo tėvas), kurio turtines teises ir pareigas paveldėjimo būdu perėmė ieškovas, analogiškai jau buvo įsirengęs vamzdynus. Atsakovė dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo buvo priversta kreiptis į teismą su reikalavimais pripažinti L. S. veiksmus pravedant nuotekų vamzdį namo bendro naudojimo patalpose – koridoriuje, skirtame užlipimui į antrą aukštą, be bendraturčių sutikimo bei prisijungiant prie miesto nuotekų tinklo ne pagal suderintą projektą, neteisėtais, taip pat įpareigoti L. S. per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti savavališką ir neteisėtą vamzdžio pravedimą namo bendro naudojimo patalpose. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu šie reikalavimai buvo patenkinti. Teismas konstatavo, jog L. S. veiksmai pravedant nuotekų vamzdyną namo viduje bendro naudojimo patalpose be kitų bendraturčių sutikimo pripažintini neteisėtais ir atsakovas įpareigotinas šį pažeidimą pašalinti. Pastarąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. vasario 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. L. S. įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdė priverstine tvarka (įsikišus antstoliui). Naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai. Paveldėtojas negali paveldėti daugiau teisių, nei jų turėjo palikėjas. Taigi aukščiau nurodyti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai dėl ieškovo tėvo L. S. veiksmų neteisėtumo jam savavališkai be bendraturčių sutikimo įrengiant vamzdį privalomi ir jo teisių perėmėjui, t. y. ieškovui šioje byloje, kadangi jis iš tėvo nepaveldėjo daugiau teisių, nei turėjo palikėjas, konkrečiai – statyti vamzdynus namo bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje, skirtame užlipimui į antrą aukštą, be bendraturčių sutikimo. Buvusio bendraturčio L. S., kurio teises ir pareigas perėmė ieškovas, neteisėti veiksmai be bendraturčių sutikimo įrengiant vamzdyną bendro naudojimo patalpose yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl analogišką pažeidimą padaręs ieškovas G. S. taip pat įpareigotinas pašalinti padarytą atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, nustatant 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
8. Trečiasis asmuo S.D. K. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) be atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio Duomenys neskelbtini, vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal UAB „Deglas“ 2016 m. parengtą projektą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. S. ir atsakovės E. M. po 7,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
10. Nustatė, kad IĮ „Komunikacijų valdymas“ projektuotojo E. N. kiemo dujotiekio, adresu Duomenys neskelbtini, įrengimo projektas parengtas 2017 m. sausio 16 d. ir galioja iki 2019 m. sausio 16 d.; 2017 metais MB „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojas A. D. parengė supaprastintą statybos projektą dėl naujo vidaus vandentiekio įvado į ūkinį pastatą, esantį Duomenys neskelbtini; AB „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sąlygos išduotos 2017 m. sausio 25 d.; 2016 metais UAB „Deglas“ parengtas supaprastintas statybos projektas dėl namo Duomenys neskelbtini, vidaus vandentiekio ir ūkio nuotekų.
11. Teismas sprendė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą dėl komunikacijų tiesimo į ieškovo ūkinį pastatą yra pagrįstas. Nurodė, kad duomenų, jog atsakovė buvo supažindinta su ieškovo ieškinyje nurodytais dujotiekio, vandentiekio ir nuotekų šalinimo supaprastintais projektais iki ginčo kilimo teisme, nėra. Pripažino, kad ieškovas iki kreipdamasis į teismą su ieškiniu nesuteikė atsakovei visos informacijos, kuri leistų jai tinkamai apsispręsti dėl sutikimo davimo. Kadangi visą informaciją, susijusią su parengtais supaprastintais projektais, ieškovas pateikė tik teisme, teismo vertinimu, ieškovas tinkamai neįgyvendino savo, kaip statytojo, pareigų.
12. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad ieškovui priklausančio ūkinio pastato būklė yra labai bloga. Atkreipė dėmesį, jog liudytoja E. J. paaiškino, kad ūkinis pastatas buvo padalintas į dvi dalis, atsakovė savo dalį nugriovė, kadangi pastato būklė buvo avarinė, jis buvo be pamatų; ieškovas savo dalies nenugriovė. Teismo vertinimu, statiniui paprastasis remontas nepagerins jo būklės, kadangi reikalinga pakeisti laikančiąsias konstrukcijas. Todėl sprendė, kad komunikacijų vedimas į avarinės būklės pastatą, dėl kurio statybos priežiūros institucija 2014 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą pareikalauti jo savininkų sustabdyti statinio naudojimą, nėra galima. Taip pat akcentavo, kad gamtinių dujų įrengimas avarinės būklės pastate dar labiau padidins pavojų ir aplinkai, ir statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei. Padarė išvadą, kad leidimas atlikti projektavimo ir dujotiekio įrengimo darbus avarinės būklės pastate neatitinka ne tik ekonomiškumo, protingumo principų, bet gali sukeli grėsmę ir aplinkių žmonių saugumui.
13. Pažymėjo, kad ieškovas neteikė teismui jokių įrodymų apie ketinamą atlikti ūkinio pastato kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, o priešingai – nurodė, kad ketina atlikti paprastąjį remontą, kuriam statybos leidimas nereikalingas. Teismas sprendė, kad šie ieškovo argumentai nėra įtikinami ir pakankami, pažymėjo, kad ketinant tiesti komunikacijas į avarinės būklės pastatą yra reikalinga teikti ir šio statinio kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektą.
14. Vertindamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumą teismas sprendė, kad ieškinio senatis dėl atsakovės reikalavimo pagal priešieškinį nėra suėjusi. Nustatė, kad nebuvo gautas atsakovės sutikimas dėl minėto vidaus vandentiekio ir nuotekų projekto, įrengiant bendro naudojimo koridoriuje vandens ir nuotekų vamzdžius. Dėl šių priežasčių sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, kadangi naujai įrengiant šalto vandens ir nuotekų vamzdžius nebuvo atsakovės raštiško sutikimo, todėl šis pažeidimas yra tęstinio pobūdžio.
15. Atsakovės argumentus, kad ieškovas vandens apskaitos parodymų skaitiklį gali sumontuoti savo patalpose, o ne bendro naudojimo koridoriuje, teismas vertino kaip nepagrįstus. Nustatė, kad vandens apskaitos prietaisą ketinama įrengti bendro naudojimo patalpose, o ne atsakovės, o tai atsakovei nesukeltų ypatingų apsunkinimų, atsakovės kaip bendraturtės teisė valdyti ir naudoti bendro naudojimo patalpas nebūtų apribota. Atsakovės argumentus, jog dažnai žiemą name, bendroje laiptinėje būna žemiau 0 temperatūra, nes laiptinė nešildoma, vertino kaip neįrodytus.
16. Pripažino, kad gyvenamajame name tam, kad savininkas tinkamai galėtų naudotis savo patalpomis, yra būtina turėti vandens tiekimo ir nuotekų vamzdžius, kas visiškai atitinka šį laikmetį bei standartinio savininko poreikius miesto teritorijoje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies atmesti ieškinio reikalavimai ir juos patenkinti - pripažinti ieškovui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) be atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo teisę atlikti adresu Duomenys neskelbtini, Dujotiekio projektavimo ir įrengimo darbus pagal IĮ „Komunikacijų valdymas“ projektuotojo E. N. parengtą supaprastintą statybos projektą bei Vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal MB „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojo A. D. parengtą supaprastintą statybos projektą; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Nesutiktina su teismo išvada, jog ieškovas iki kreipimosi į teismą atsakovei nepateikė visos informacijos apie numatomus atlikti statybos darbus. Joks teisės aktas nereglamentuoja, jog statybos atveju būsimas statytojas privalo pateikti kitam bendraturčiui visą statinio projektą.
17.2. Tinkamu ir pakankamu informacijos atskleidimu laikytinas informacijos pateikimas apie numatomų įsirengti komunikacijų rūšį, jų vietą bendrame sklype, apskaitos įrenginius ir pan. Šios bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas pateikė išsamią informaciją apie numatomus atlikti statybos darbus, nurodė tikslus, atsakovė dokumentus gavo, tačiau laikė juos nepakankamais apsispręsti dėl sutikimo davimo.
17.3. Nesutiktina su atsakovės bei teismo pozicija, jog ieškovui neteikiant statinio, kuris yra avarinės būklės, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projekto, negalimas ir komunikacijų įrengimas tokiam statiniui. Ūkinis pastatas, kurį ieškovas siekia suremontuoti, yra II grupės nesudėtingas statinys. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina , kad jis yra avarinės būklės , tačiau tai nereiškia, jog ieškovas neturi teisės jį suremontuoti, nes Statybos įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pagrindų nugriauti ieškovo ūkinį pastatą nėra. Ieškovas siekia savo pastatą susiremontuoti, tuo pačiu privedant prie jo inžinerines komunikacijas.
17.4. Šio ginčo atveju ieškovo ūkinio pastato kapitalinio remonto atlikimui joks statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, kas reiškia jog ieškovas, nerengdamas jokio projekto, gali atlikti jo kapitalinį remontą, taip pat ir paprastąjį, t. y. sutvarkyti statinį nekeičiant jo išorės matmenų. Ieškovas pagal įstatymą turi teisę atlikti savo statinio kapitalinį remontą ir šie darbai niekaip negali pabloginti atsakovės gyvenamosios aplinkos ar daryti kitokį neigiamą poveikį, nes statinys bus suremontuotas nekeičiant nei vieno jo išorės ( ploto, aukščio, tūrio ) parametro, kurie užfiksuoti šio daikto kadastro duomenų byloje, t.y. liks toks , koks buvo iki jo remonto.
17.5. Pažymėtina, kad inžinerinių komunikacijų įrengimas savaime nekeičia statinio, kuriam jie skirti aptarnauti, paskirties ir / ar pagrindinių išorės matmenų, todėl ir atsakovės atsikirtimai į ieškinio reikalavimus, ir teismo išvados, jog negalimas komunikacijų projektavimas ir įrengimas iki avarinės būklės, bet numatomo suremontuoti statinio, yra visiškai nepagrįstos.
Atsiliepimas
18. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir atsakovo skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
18.1. Ieškovas savavališkai įrengė nuotekų vamzdį namo bendro naudojimo patalpose, nepaisydamas prieš tai priimto teismo sprendimo, kuriuo tokie veiksmai buvo pripažinti neteisėtais.
18.2. Ieškovas neteikia atsakovei reikiamos informacijos apie savo ketinamus atlikti statybos darbus. Aplinkybė, kad visus duomenis jis pateikė bylos nagrinėjimo metu, nepatvirtina, jog jis tinkamai įgyvendino savo, kaip statytojo ir bendraturčio, pareigas.
18.3. Ieškovas neatskleidė aplinkybės, jog iš tiesų jis siekia vystyti poilsiautojų apgyvendinimo veiklą, kuria ir dabar užsiima, t. y. ieškovas ketina pažeisti teisės aktų reikalavimus naudoti patalpas pagal paskirtį.
Šalies argumentai
18.4. Ieškovas, nurodydamas, jog ūkinio pastato kapitaliniam remontui projektas nėra būtinas, nepagrįstai nenurodo, kad tuo pat metu į pastatą įvedamas dujotiekis. Planuojant įrengti ar pertvarkyti (rekonstruoti) pastatų dujų sistemas rengiami nustatytus reikalavimus atitinkantys projektai ir kt. Savininkai privalo užtikrinti pastatų dujų sistemų patikimą ir saugų eksploatavimą. Akivaizdu, kad taisyklių reikalavimai negali būti įgyvendinti avarinės būklės deformuotame pastate. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog tokiomis aplinkybėmis komunikacijų vedimas į avarinės būklės pastatą, numatant naudoti dujas patalpų šildymui ir karšto vandens gamybai, nėra galimas, kad tai dar labiau padidins pavojų ir aplinkai, ir statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei, todėl leidimas atlikti projektavimo ir dujotiekio įrengimo darbus avarinės būklės pastate neatitinka ne tik ekonomiškumo, protingumo principų, bet gali sukeli grėsmę ir žmonių saugumui.
18.5. Ieškovas nepagrįstai akcentuoja turįs teisę į pastato kapitalinį remontą, nes šios teisės jam niekas ir neužkirto. Visų pirma ieškovas turi pašalinti pastato avarinės būklės požymius, kad pastatas nebebūtų pavojingas ir taptų galimas eksploatuoti.
19. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai dėl ieškovo tėvo L. S. veiksmų neteisėtumo jam savavališkai be bendraturčių sutikimo įrengiant vamzdį privalomi ir jo teisių perėmėjui, t. y. ieškovui, kadangi jis iš tėvo nepaveldėjo daugiau teisių, nei turėjo palikėjas, konkrečiai – statyti vamzdynus namo bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje, skirtame užlipimui į antrą aukštą, be bendraturčių sutikimo.
19.2. Ieškovas gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose (pažymėtoje 4-6) – koridoriuje, skirtame užlipti iš pirmojo į antrąjį aukštą, įrengė fekalinės kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžius neturėdamas atsakovės sutikimo, taip pažeisdamas materialinės teisės normas, todėl jo teisė į rekonstrukciją negali būti ginama, kadangi pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o iš ne teisės negali atsirasti teisė.
19.3. Teismas ignoravo esminį priešieškinio argumentą – kad ir naujai sumontuotas vamzdynas buvo suformuotas be atsakovės sutikimo.
19.4. Teismo pastebėjimas, jog atsakovė dėl laiptinėje įrengto vamzdyno pradėjo reikšti pretenzijas tik 2014 m., t. y. praėjus apie 9 metams nuo jo sumontavimo, neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestas.
19.5. Teismo išvada, kad atsakovės argumentai, jog dažnai žiemą name, bendroje laiptinėje būna žemiau 0 temperatūra, nes laiptinė nešildoma, yra neįrodyta, nepagrįsta. Pažymėtina, kad ir atsakovė, ir liudytoja E. J. nurodė, jog gyvenamojo namo laiptinė yra nešildoma, todėl temperatūra ten kartais nesiekia 0 laipsnių. Tai neatitinka vandens prietaisų įrengimo taisyklių, pagal kurias patalpoje, kurioje įrengiami skaitikliai, per metus negali nukristi žemiau +5 laipsnių Celsijaus.
19.6. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę bei rungimosi principą, nes nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei. Pažymėtina, kad būtent ieškovas privalėjo įrodinėti, jog laiptinėje temperatūra niekada nenukrenta žemiau +5 laipsnių Celsijaus.
19.7. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškė pagal atskirus projektus tris reikalavimus, iš kurių kiekvienas galėjo būti atskiro ieškinio dalyku, ir atitinkamai kiekvienas jų turėtų būti atskirai apmokėtas žyminiu mokesčiu.
Atsiliepimas
20. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
20.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad pats ieškovas G. S. po tėvo mirties bendro naudojimo patalpoje sumontavo nuotekų šalinimo ir vandens tiekimo vamzdynus, kuriuos priešieškiniu yra reikalaujama įpareigoti ieškovą pašalinti, nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad vamzdynus bendroje patalpoje 2005-2006 metais pagal UAB „Deglas“ parengtą projektą įrengė ieškovo tėvas L. S., jie teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažinti tinkamais naudoti; L. S. su AB „Klaipėdos vanduo“ 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, pagal kurią nepertraukiamai iki šiol yra teikiamos sutartyje numatytos paslaugos.
20.2. Sutiktina, jog to laikotarpio projektinėje dokumentacijoje nėra dokumento, patvirtinančio, jog ginčijamo vamzdyno įrengimui raštiškai pritarė atsakovė E. M. ir D. S. K. bei tuo metu gyvas buvęs jos sutuoktinis J. K.. Tačiau kitos aplinkybės bei faktiniai duomenys patvirtina, jog tokiam projekto realizavimui nei vienas iš bendraturčių neprieštaravo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad bendraturčiai būtų reikalavę išmontuoti juos kaip įrengtus savavališkai, be jų sutikimo.
20.3. Sutiktina, jog L. S. 2005-2006 metais atliekant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrengimo darbus, kaip tokią statybą leidžiantis dokumentas, buvo būtinas rašytinis bendraturčių sutikimas. Kadangi tokių dokumentų nėra, todėl laikytina, jog ieškovo tėvo L. S. atlikti darbai vertintini kaip savavališka statyba. Atsakovė priešieškiniu prašė taikyti griežčiausią sankciją – statinio nugriovimą (vamzdyno demontavimą), o ieškovas prašė įteisinti jo tėvo atliktus statybos darbus – leisti atlikti vandentiekio ir nuotekų projektavimo ir įrengimo darbus pagal UAB „Deglas“ parengtą supaprastintą statybos projektą be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo. Teismas pagrįstai srendė, jog esamos statybos įteisinimas papildomai leidžiant pagal UAB „Deglas“ 2016 metais parengtą projektą bendro naudojimo patalpoje įrengti vandens apskaitos mazgą, yra galimas, nes tai nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir interesų.
20.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog vandens apskaitos mazgo (skaitiklio) įrengimas bendro naudojimo patalpoje pažeidžia ar ateityje esmingai pažeis atsakovės interesus. Atsakovės teiginiai , jog minimi prietaisai gali sugesti, ištikti avarija šaltuoju metų laiku, nes laiptinė yra nešildoma, temperatūra kartais nesiekia 0 laipsnių, laikytini deklaratyviais. UAB „Deglas“ projektuotojui numatant skaitiklio įrengimo vietą buvo įvertinta ir patalpos būklė, bei nuspręsta, jog skaitiklio įrengimas projekte nurodytoje vietoje atitinka teisės aktų reikalavimus tiek dėl patalpų temperatūros, tiek ir dėl AB „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. sausio 25 d. išduotų Prisijungimo sąlygų privalomo reikalavimo vandens apskaitos mazgą numatyti specialiai tam skirtoje, esančioje prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos ir lengvai prieinamoje patalpoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
23. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
24. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad prašymas iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.
25. Apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje sprendžiami du ieškovo ir atsakovės apeliaciniuose skunduose iškelti klausimai: 1) ar teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą leisti ieškovui G. S. be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo adresu Duomenys neskelbtini, atlikti dujotiekio projektavimo ir įregimo darbus pagal IĮ „Komunikacijų valdymas“ projektuotojo E. N. parengtą supaprastintą statybos projektą bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal MB „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojo A. D. parengtą supaprastintą statybos projektą; 2) ar teismo sprendimas pripažinti ieškovui G. S. be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio Duomenys neskelbtini, vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal UAB „Deglas“ 2016 m. parengtą projektą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl leidimo ieškovui be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo atlikti dujotiekio bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įregimo darbus
26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą leisti ieškovui be atsakovės E. M. sutikimo atlikti dujotekio bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus, motyvavo dviem pagrindais, t. y. kad ieškovas iki kreipdamasis į teismą su ieškiniu nesuteikė atsakovei visos informacijos apie numatomus atlikti darbus, kuri leistų jai tinkamai apsispręsti dėl sutikimo davimo, bei kad ūkinio pastato būklė, iki kurio ieškovas numato tiesti inžinerines komunikacijas, yra labai bloga, jis yra pripažintas avarinės būklės, todėl komunikacijų įvedimas į tokios būklės pastatą nėra galimas. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
27. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
28. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pastebėjimu, jog nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti, kokiems darbams atlikti ieškovas prašo atsakovės sutikimo, būtina atsižvelgti į ieškovo ketinimus, t. y. ieškovas prašo leisti įsirengti požemines komunikacijos. Todėl atsižvalgiant į numatomų atlikti darbų pobūdį, t. y. požeminių komunikacijų įrengimą, manytina, jog tinkamu ir pakankamu informacijos atskleidimu laikytinas informacijos pateikimas apie numatomų įsirengti komunikacijų rūšį, jų vietą bendrame sklype, apskaitos įrenginius ir pan. Bylos duomenimis, ieškovas 2016-2017 laikotarpiu ne kartą informavo ir prašė sutikimo įsirengti požemines komunikacijas per bendro naudojimo kiemą, nurodė, jog jos bus klojamos uždaru būdu, nepažeidžiant kiemo infrastruktūros elementų, o jas pažeidus įsipareigojo kiemą sutvarkyti (1 t., b. l. 90, 95-96). 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašyme (1 t., b. l. 95-96) ieškovas atsakovei E. M. pateikė išsamią informaciją apie numatomus atlikti statybos darbus, nurodė, dėl kokių priežasčių ketina atlikti numatomus darbus, pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ bei AB ESO išduotas prisijungimo sąlygas šiems darbams atlikti, taip pat pateikė projektuotojo A. D. supaprastinto statybos projekto pirmąjį lapą, UAB „Vakarų valda“ situacijos schemą ir aiškinamąjį raštą.
29. Iš atsakovės E. M. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakymo ieškovui ( 1.1 , b. l. 97-98) nustatyta, kad atsakovė ieškovo siųstus dokumentus gavo, tačiau laikė juos nepakankamais apsispręsti dėl sutikimo davimo. Atsakovės teigimu, ieškovas turi pateikti šių komunikacijų paklojimo (technologinį) projektą bei visą supaprastintą statybos projektą, taip pat pranešti, kas bus darbų rangovas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog reikalavimai pateikti komunikacijų paklojimo (technologinį) projektą bei nurodyti būsimą rangovą yra pertekliniai.
30. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo apeliacinio skundo argumentams, jog ieškovo planuojamiems darbams atlikti statybos darbų technologinis projektas nėra privalomas, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-848 patvirtinto STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 25 punkte nustatyta, kad statybos darbų technologijos projektas privalomas statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatinguosius statinius, statinius saugomose teritorijose, statinius apsaugos zonose, nustatytose įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, taip pat atliekant statybos darbus sudėtingomis sąlygomis, veikiančios įmonės [3.46] (kito objekto) ar veikiančių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų [3.1] teritorijose bei tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose, taip pat atliekant žemės darbus greta esamų statinių, po vandeniu ir kitur. Statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas, arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui.
31. Taip pat nėra pagrindo nepritarti ieškovo apeliacinio skundo argumentui, jog reikalavimas nurodyti būsimą rangovą šiame veiksmų atlikimo laikotarpyje yra visiškai nepagrįstas.
32. Nurodyto teisinio reguliavimo, kasacinio teismo išaiškinimo bei nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atskleidė visą esminę informaciją apie numatomus atlikti statybos darbus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pažeidė pareigą suteikti atsakovei visą informaciją, kuri leistų jai tinkamai apsispręsti dėl sutikimo davimo, nepagrįsta.
33. Minėta, kad pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui.
34. Pastebėtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. kai atsakovė susipažino su visa projektiniais dokumentais, nepateikė įrodymų, jog dujotiekio bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektai yra parengti netinkamai. Esminis atsakovės nesutikimo leisti ieškovui įsivesti komunikacijas iki jam priklausančio ūkinio pastato grindžiamas ne projektų ydingumu, o aplinkybe, jog ieškovas siekia ne suremontuoti savo statinį, kuriam komunikacijos skirtos aptarnauti, tačiau jį rekonstruoti, pakeisti paskirtį ir ateityje nuomoti poilsiautojams. O tai, atsakovės teigimu, neabejotinai neigiamai paveiktų jos gyvenimo aplinką ir kokybę.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir nevertino į bylą pateikto priešprojektinio pasiūlymo dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos. Byloje nėra ginčo, jog šis priešprojektinis pasiūlymas niekada nebuvo įgyvendintas, kadangi šalys dėl jo nerado bendro sutarimo.
36. Taip pat sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog Statybos įstatyme įtvirtinta, kad statinio rekonstrukcijai būtinas statybą leidžiantis dokumentas, jam rengiamas projektas, kurį būtina suderinti ir su bendraturčiais, taip pat pagal teisinį reglamentavimą neįmanomas statinio paskirties pakeitimas be visų suinteresuotų šalių, šiuo atveju - ir be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad inžinerinių komunikacijų įrengimas nekeičia statinio, kuriam jie skirti aptarnauti, paskirties ir / ar pagrindinių išorės matmenų. Todėl atsakovės argumentai, susiję su ūkinio pastato rekonstrukcija, jo paskirties keitimu šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, todėl detaliau neanalizuotini.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadai, jog komunikacijų įvedimas į avarinės būklės ūkinį pastatą nėra galimas. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar komunikacijų įvedimas pažeidžia bendraturtės teises, t. y. kaip, ir ar komunikacijų įvedimas sąlygoja atsakovės gyvenimo sąlygas. Sprendimą, ar galimas komunikacijų įvedimas į ginčo ūkinį pastatą, pateiks leidimus šiems veiksmams atlikti išduodanti instucija.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė E. M. neįrodė, kad dujotiekio projektavimo ir įrengimo darbai pažeis jos, kaip bendraturtės, interesus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pripažinti ieškovui G. S. teisę be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo atlikti dujotiekio projektavimo ir įregimo darbus pagal individualios įmonės „Komunikacijų valdymas“ projektuotojo E. N. parengtą supaprastintą statybos projektą bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal MB „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojo A. D. parengtą supaprastintą statybos projektą.
Dėl leidimo ieškovui be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo atlikti vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus
39. Pirmosios instancijos teismas, atsižvegęs į bylos faktines aplinkybes, siekdamas šalių teisinių santykių stabilumo bei užbaigti tarp šalių kilusį ginčą dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vamzdyno projektavimo ir įrengimo gyvenamajame name, esančiame Duomenys neskelbtini, tenkino ieškovo reikalavimą leisti atlikti vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal UAB „Deglas“ projektą be atsakovės sutikimo.
40. Atsakovės teigimu, ši teismo sprendimo dalis nepagrįsta, kadangi teismas nesivadovavo prejudiciniais faktais, pažeidė kitas įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, netinkamai taikė bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
41. Bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4338-36/2004, konstatavo, kad L. S. (ieškovo tėvas) nuotekų vamzdį, esantį namo Duomenys neskelbtini, koridoriuje įsirengė neturėdamas bendraturčių sutikimo, ir įpareigojo šį vamzdį pašalinti. Byloje nėra ginčo, jog teismo įpareigojimas pašalinti nuotekų vamzdį buvo įvykdytas. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog po minėto sprendimo įvykdymo nuotekų vamzdis vėl buvo sumontuotas. Todėl nagrinėjamu atveju konstatavus, jog šioje byloje analizuojamas klausimas dėl naujai sumontuoto nuoteko vamzdžio, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovui taikytinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu L. S. nustatytas įpareigojimas pašalinti nuotekų vamzdį.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra tikslinga analizuoti atsakovės apeliacinio skundo argumentų, jog ne ieškovo tėvas, o ieškovas sumontavo naują nuotekų vamzdį, kadangi ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pripažįsta aplinkybę, jog nuotekų vamzdis sumontuotas savavališkai. Taigi šioje byloje nėra ginčo, jog nuotekų vamzdis yra sumontuotas be atsakovės E. M. sutikimo.
43. Kaip atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo ieškovas, nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės prašo įteisinti jo tėvo atliktus statybos darbus – leisti atlikti vandentiekio ir nuotekų projektavimo ir įrengimo darbus pagal UAB „Deglas“ parengtą supaprastintą statybos projektą be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo. Ieškovas akcentuoja, jog Statybos įstatymas bei jį detalizuojantys kiti teisės aktai numato keletą savavališkos statybos padarinių pašalinimo variantų, vienas jų – nugriauti (demontuoti) savavališkai pastatytą statinį, kitas – teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas būtent ir siekia teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą nuotekų vamzdžiui įrengti. Tačiau šiems siekiams įgyvendinti būtina atlikti projektavomo ir įrengimo darbus, kurių atlikimui būtinas bendraturčių, šiuo atveju atsakovės E. M., rašytinis sutikimas. Taigi šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė E. M. pagrįstai atsisako ieškovui duoti sutikimą atlikti vandentiekio ir nuotekų projektavimo ir įrengimo darbus pagal UAB „Deglas“ parengtą supaprastintą statybos projektą.
44. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė dėl ieškovo prašomo atlikti gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbų pagal UAB „Deglas“ projektą dėl kitų projektinių sprendinių prieštaravimų nereiškia.
45. Bylos duomenimis, atsakovė nesutikimą su UAB „Deglas“ parengtu supaprastinto statybos projektu dėl namo Duomenys neskelbtini, vidaus vandentiekio ir ūkio nuotekų grindė argumentais, jog ieškovas vandens apskaitos parodymų skaitiklį gali sumontuoti savo patalpose, o ne bendro naudojimo koridoriuje, nes ten jis gali būti nesaugus, taip pat gali kilti atsakingo asmens klausimas pažeidus skaitiklį, suklastojus jo duomenis ir kt. Atsakovė taip pat akcentavo aplinkybę, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino neįrodyta, jog namo laiptinėje temperatūra kartais nesiekia 0 laipsnių, o tai neatitinka vandens prietaisų įrengimo taisyklių, pagal kurias patalpoje, kurioje įrengiami skaitikliai, per metus negali nukristi žemiau +5 laipsnių Celsijaus.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai liudytojos E. J. parodymus, jog gyvenamojo namo laiptinės temperatūra kartais nesiekia 0 laipsnių, leidžia vertinti kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog skaitiklio įrengimas projekte nurodytoje vietoje yra galimas, ir kad tai niekaip nepažeis atsakovės interesų. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovas, UAB „Deglas“ projektuotojui numatant skaitiklio įrengimo vietą buvo įvertinta patalpos būklė bei nuspręsta, jog skaitiklio įrengimas projekte nurodytoje vietoje atitinka teisės aktų reikalavimus, tarp jų reikalavimą ir dėl patalpų temperatūros. Byloje esančios fofonuotraukos patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog gyvenamasis namas yra renovuotas, papildomai apšiltintas, sudėti nauji langai, durys. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateikti jokie įrodymai, jog šiame name yra buvę gedimų ar avarijų, susijusių su neigiama laiptinės temperatūra. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, jog artimiausia vieta skaitikliui įrengti yra galima bendro naudojimo patalpoje po laiptais į antrąjį aukštą, t. y. tokioje vietoje, kur skaitiklis fiziškai netrukdys naudotis bendro naudojimo patalpa, kadangi ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos yra gyvenamojo namo antrame aukšte, o įvadas iš išorės vandeniui tiekti yra pirmame aukšte. Pastebėtina, jog ir AB „Klaipėdos vanduo“ nurodo, kad vandens apskaitos prietaisas turi būti įrengtas specialiai tam skirtoje vietoje, esančioje prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos ir lengvai prieinamoje patalpoje.
47. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vandens apskaitos prietaisas ketinamas įrengti bendro naudojimo patalpose, o ne atsakovės patalpose, todėl tai atsakovei nesukeltų ypatingų apsunkinimų.
48. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad vamzdyno bei vandens skaitiklio įrengimas atsakovės, kaip bendraturtės, teisės valdyti ir naudoti bendro naudojimo patalpas neapribotų, jos interesų nepažeistų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės nesutikimas leisti atlikti ginčijamus darbus yra nepagrįstas.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti ieškovo G. S. veiksmus pravedant vamzdžius namo, esančio Duomenys neskelbtini, bendro naudojimo patalpose be atsakovės E. M. sutikimo, neteisėtais ir įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti savavališką ir neteisėtą vamzdžių pravedimą, nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas teisingu ir proporcingu padarytam pažeidimui. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju nėra kitų labiau priimtinų būdų ieškovui į savo gyvenamąsias patalpas įsivesti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius. Todėl, tenkinus atsakovės reikalavimą, situacija ateityje galimai kartotųsi – siekdamas tuoje pačioje vietoje įsirengti vamzdyną ieškovas turėtų pareigą gauti bendraturčių sutikimus.
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su ieškinio reikalavimu leisti atlikti vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal MB „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojo A. D. parengtą supaprastintą statybos projektą, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šios teismo sprendimo dalies, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skunžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Nurodytų ir aptartų palinkybių pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas vertindamas ieškinio reikalavimą leisti be atsakovės sutikimo atlikti dujotiekio projektavimo ir įrengimo darbus, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamo sprendimo dalis naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – pripažintina ieškovui G. S. teisė be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo atlikti dujotiekio projektavimo ir įregimo darbus pagal IĮ „Komunikacijų valdymas“ projektuotojo E. N. parengtą supaprastintą statybos projektą, vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal MB „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojo A. D. parengtą supaprastintą statybos projektą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
52. Atsakovė pateikė paaiškinimą su priedu dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.
53. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas, kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
54. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodo priežasčių, kodėl kartu su paaiškinimu pridėtas raštas nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui. Taip pat nėra pateikta įrodymų, jog šį raštą atsakovė teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas atsisakė jį pridėti prie bylos. Todėl įvertinus, jog atsakovė savo argumentus pagrindžiančias aplinkybes nurodė apeliaciniame skunde, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo prie bylos pridėti šio naujo įrodymo ir jo vertinti.
55. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 1 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminis mokestis + 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu). Teismas turėjo 14,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
57. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka, jog šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur. Jos teigimu, tokia žyminio mokesčio suma turi būti apmokestinamas kiekvienas iš trijų ieškovo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atsakovės pastebėjimu, tačiau pažymi, jog šioje proceso stadijoje žyminio mokesčio už ieškinį perskaičiavimas būtų neteisingas ir sąlygotų siurprizinį šalių atžvilgiu sprendimo priėmimą.
58. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinti visi ieškovo reikalavimai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 575,00 Eur. Valstybės naudai iš atsakovės priteistina 14,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
59. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 475,00 Eur (75 Eur žyminis mokestis + 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu).
60. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Iš viso ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 2 050,00 Eur (1 575,00 Eur + 475,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovui G. S. teisę be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo adresu Duomenys neskelbtini, atlikti dujotiekio projektavimo ir įregimo darbus pagal individualios įmonės „Komunikacijų valdymas“ projektuotojo E. N. parengtą supaprastintą statybos projektą, vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal MB „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojo A. D. parengtą supaprastintą statybos projektą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovui G. S. teisę be atsakovės E. M. rašytinio sutikimo adresu Duomenys neskelbtini, atlikti dujotiekio projektavimo ir įregimo darbus pagal individualios įmonės „Komunikacijų valdymas“ projektuotojo E. N. parengtą supaprastintą statybos projektą, vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo ir įrengimo darbus pagal MB „Inžinerinė komunikacija“ projektuotojo A. D. parengtą supaprastintą statybos projektą.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. M. 14,18 Eur (keturiolika eurų 18 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti ieškovui G. S. 2 050,00 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės E. M..