Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-07-05 · Byla Nr. A2.6.-8689-818/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
A2.6.-8689-818/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07187-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
D. J.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-8689-818/2016Proceso Nr. 4-68-3-07187-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Gretai Čiuladaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2016-04-24 apie 07.00 val. Salomėjos Neries g. 95, Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį „Mercedes Benz CLS 320“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos D. J. pasitraukė. Šiais savo veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

D. J. teismo posėdžio savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino, tačiau neigia jos ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo yra susijusi. Nurodė, kad bevažiuodama S. Neries gatvėje, Vilniuje, ties pastato Nr. 95, automobilių stovėjimo aikštelėje bandė su automobiliu „Opel“ išvažiuoti iš aikštelės tarp kitų priparkuotų transporto priemonių. Bevažiuodama kontakto tarp automobilių, įskaitant ir raudonos spalvos „Mercedes Benz“, nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti ji neturėjo. Automobilyje „Opel“ taip pat važiavo draugė. Matė, kad ją stabdė vyriškis, kuris jai sakė, jog jį ką tik bevažiuodama kliudė kitą automobilį. Kitų automobilių vairuotojai jai irgi signalizavo. D. J. teigimu, ji dar kažkiek pavažiavo į priekį, sustojo bei išlipusi apžiūrėjo savo automobilį, apgadinimų nerado, todėl vėl sėsdama į „Opel“ išvažiavo iš aikštelės. Jos manymu, jį svetimo automobilio „Mercedes“ nėra apgadinusi.

Liudytojas Ž. L. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-04-24 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį S.Neries gatvėje, Vilniuje, kur buvo apgadintas stovintis automobilis. Atvažiavus į pareigūnus kreipėsi automobilio vairuotojas, kuris buvo eismo įvykio liudininkas ir visą įvykio eigą matė. Šis vyriškis paaiškino, kad po to kai automobilis „Opel“ kliudė stovinti kitą automobilį „Mercedes“, jis dar ragino „Opel“ vairuotoja grįžti atgal į įvykio vietą, tačiau vairuotoja išvažiavo. Buvo paliktas raštelis už apgadintos transporto priemonės valytuvą. Ž. L. apžiūrėjo automobilį „Mercedes Benz“ ir pamatė, kad nubrauktas šonas.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiama asmenį D. J. pažįsta gerai, jie yra bendradarbiai. Nurodė, kad 2016-04-24 ji važiavo kaip keleivė automobilyje „Opel“, kurį vairavo D. J., kolegė bandė išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, kur stovėjo daug priparkuotų kitų automobilių. Liudytojos teigimu, D. J. lėtai ir atsargiai pravažiavo tarp kitų automobilių, nors tarpas tarp transporto priemonių buvo nedidelis. Bevažiuojant, išgirdo, jog kažkoks vyras jų stabdo, jie sustojo, tas vyras pasakė, pažiūrėkite, kaip jus važiuojate, ką jus padarėte. D. J. išlipo bei apžiūrėjo savo automobilį „Opel“, kitą automobilį jį neapžiūrėjo, po to sėdo ir išvažiavo. Liudytoja patvirtino, jog D. J. išvažiuojant iš aikštelės teko pravažiuoti raudonos spalvos stovintį automobilį, tačiau jis manymu, jokio pašalinio garso negirdėjo.

Šalies argumentai

V. Š. paaiškino, kad jį yra automobilio „Mercedes Benz“ valdytoją. 2016-04-24 paliko automobilį prie gyvenamojo namo aikštelėje, o kai grįžo pamatė už valytuvo užkišta raštelį, iš kurio tūrinio suprato, jog jos automobilis buvo apgadintas, kol stovėjo. Šį raštelį surašė jos kaimynas, kuris buvo eismo įvykio liudininkas, jis papasakojo, jog matė, kaip moters vairuojamas „Opel“ kliudė stovinti „Mercedes Benz“, vyras buvo priėjęs prie vairuotojos bei jai sakė, kad jį ką tik apgadino svetimą automobilį, tačiau moteris vis tiek išvažiavo. Automobilis „Mercedes Benz“ yra raudonos spalvos, buvo apgadintas visas automobilio dešinės pusės šonas, buvo nubrauktas išilgai. Tai buvo vizualiai matomi apgadinimai, jų nepastebėti neįmanoma.

Liudytojas M. G. paaiškino, kad 2016-04-24 ryte jis grįžo iš darbo bei matė, kaip moters vairuojamas automobilis „Opel“ stovėjimo aikštelėje bevažiuodamas kliudė kitą stovintį raudonos spalvos automobilį „Mercedes Benz“. Nuo kontakto net sujudėjo stovinčio automobilio „Mercedes“ kėbulas. Liudytojas matė, kaip „Opel“ važiuodamas į priekį, kliudė kitą stovinti automobilį savo prekiniu bamperiu ir nubraukė raudonos spalvos automobilio visą šoną. M. G. pasivijo šį automobilį „Opel“ bei pasakė vairuotojai apie svetimo automobilio apgadinimus, ji pasakė, kad nieko tokio nepadarė bei išvažiavo. Vairuotoja nebuvo išlipusi iš savo automobilio. Liudytojo teigimu, vairuotoja girdėjo jo pastabas, ir turėjo galimybę išlipusi apžiūrėti svetimo automobilio apgadinimus, tačiau ji to nepadarė, išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti D. J. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą iš dalies neigė ir tvirtino, kad ji iš eismo įvykio išvažiavo nepajutusi, jog atsitrenkė į svetimą automobilį, tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, tačiau tokius jos parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų – Ž. L., V. Š., M. G. parodymai. Liudytojai M. G. patvirtino, kad jam būnant automobilių stovėjimo aikštelėje jis matė, kaip D. J. vairuojamas automobilis „Opel Corsa“ pravažiuodamas kliudė stovinti raudonos spalvos automobilį „Mercedes Benz“, pasak liudytoją, nuo kontakto, nes sujudėjo stovinčio automobilio „Mercedes Benz“ kėbulas. M. G. sakė automobilio „Opel“ vairuotojai, kad jį ką tik apgadino svetimą automobilį, nubraukė visą kėbulo šoną, tačiau D. J. į šias asmens pastabas nereagavo bei iš įvykio vietos išvažiavo. Liudytojas ne tik matė eismo įvykį, tačiau ir apibūdino kilusios eismo situacijos aplinkybės, jis parodė, kad „Opel“ važiuodamas į priekį savo prekinio bamperio kampu perbraukė per automobilio „Mercedes Benz“ dešinė kėbulo šoną, liudytojas matė apgadinimus bei užfiksavo savo mobilaus ryšio telefono pagalbą (b.l. 11). Liudytoja V. Š. paaiškino, kad grįžus prie savo automobilio „Mercedes Benz“ pamatė kėbulo apgadinimus, kurie ėjo išilgai, ties durelių vidurių ir prie rato arkos. Pažymėtina, kad Kelių policijos valdybos sustačius 2016-04-24 eismo įvykyje dalyvavusius automobilius „Ople Corsa“ bei Mercedes Benz“, jų apgadinimų pobūdis sutapo, šie duomenis užfiksuoti surašant sugretinimo aktą Nr.AV2-1765/491 (b.l. 17-19). Teismo vertinimu, nekilo abejonių, jog 2016-04-24 eismo įvykį sukėlė būtent D. J., kurį turėdama pareigą sustoji ir įsitikinti, ar dėl jos veiksmų vairuojant automobilį „Opel“ nekilo kokių nors padarinių, kai liudininkas M. G. jai sakė apie jos sukeltą įvykį, jį nepasiliko eismo įvykio vietoje bei neįvykdė KET 126 bei 222 punktų reikalavimus. Teismas kritiškai vertina D. J. teiginius, jog ji nepajuto kontakto ir jokio pašalinio garso negirdėjo. Liudytojas M. G. savo parodymuose akcentavo, jog būdamas visai šalia jis pats vizualiai matė atsitrenkimo į „Mercedes Benz“ momentą, nes nuo kontakto, „Mercedes“ kėbulas net sujudėjo, o be to, liudytojas pakankamai aiškiai pareiškė vairuotojai pastabą, jog jį sukėlė eismo įvykį, D. J. kaip disciplinuotą vairuotoją privalėjo iš karto sustoti bei įsitikinti įvykio aplinkybėmis, tačiau to nepadarė bei tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Teismas taip pat atmeta ir liudytojos A. J. parodymus neva po įvykio metu D. J. buvo išlipusi iš savo automobilio bei apžiūrėjo tik vairuojamą „Opel“, kitą automobilį neapžiūrėjo. Ši liudytoja yra susijusi draugiškais santykiais su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl suinteresuota duoti jai palankius parodymus. Vien tokie duomenis, jog vairuotoja D. J. buvo išlipusi iš automobilio „Opel“ transporto priemonės apžiūrai jau sudaro pagrindą teigti, jog jį suvokė apie sukeltą eismo įvykį ir esamomis aplinkybėmis turėjo pareigą pranešti policijai. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad ji nepajuto smūgio garso susidūrus automobiliams, nepagrįsti jokiais duomenimis ir prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams bei byloje esantiems objektyviems rašytiniams įrodymams, todėl atmestini ir vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Pažeidėjos D. J. kaltė, įvykdžiusios administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-60394991-16, Bendrojo pagalbos telefono Nr.112 pažymos duomenimis, policijos pareigūno J. M. tarnybiniu pranešimu bei eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros akto fotolentelių duomenimis, liudytojų – Ž. L., V. Š., M. G. parodymais, kita bylos rašytine medžiaga

D. J. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėti, pažeidėja baustina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad D. J. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės durelės, nukentėjusiajam padaryta itin maža turtinė žala. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjos nustatymo. Byloje nėra atsakomybę sunkinančiu aplinkybių, D. J. nėra bausta administracinė tvarka, neteista.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį D. J. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jai neskirti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymą pažeidėjai skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažinti D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą.

Subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas, už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti D. J. galutinę administracinę nuobaudą – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina gavėju nurodyti VMI (gavėjo kodas: 188659752), taip pat nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16057867224. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius