Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam T. S. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), kaltinamojo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenamąją vietą deklaravęs Ž (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

2004-10-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. 2006-03-22 bausmę atlikęs;2010-06-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 puntką, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 7 metams;2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 164 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010-06-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-11-05 Apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams; 2016-12-02 bausmę atlikęs;2017-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė areštas 40 parų. 2017-08-01 arešto bausmę atlikęs. Teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. pasikėsino lytiškai santykiauti su žmogumi prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą:

2017 m. gruodžio 3 d., laikotarpiu nuo 02.15 val. iki 02.25 val., Klaipėdoje, Priestočio g., netoli pėsčiųjų tilto per geležinkelį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą pargriovė nukentėjusiąją A. V. ant žemės ir ją užgulė, pats nusimovė kelnes ir pradėjo plėšti kelnes nukentėjusiajai, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas pro šalį ėjusios ir juos pamačiusios moters. Tokiu būdu T. S. pasikėsino lytiškai santykiauti su A. V. prieš jos valią.

2017-12-15 Klaipėdos AVPK KP SNTVS vyresniosios tyrėjos G. B. tarnybiniame pranešime „Dėl duomenų analizės“ užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2017-12-02 iki 2017-12-03 T. S. iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono daugiausiai žinučių siuntė ir gavo iš D. K. priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Ataskaita sudaryta iš 213 lapų (pdf formatu) ir dėl tokios apimties nebuvo spausdinama ir prie tyrimo medžiagos prijungiama. Minėtoje ataskaitoje nurodyta data ir laikas yra nurodomi nulinėje laiko zonoje (UTC+0), o kadangi Lietuva su pasauliniu koordinuotuoju laiku siejasi UTC+2, todėl prie ataskaitoje nurodyto laiko reikia pridėti 2 valandas. 2017-12-02, 23:50:57 val. (UTC+0) (realus laikas – 2017-12-03 01:50:57 val.), tai yra neužilgo prieš įvykį, kurio metu užpula nukentėjusiąją A. V., T. S. siunčia žinutę: “eik keiksmažodis isgama. Uzmusiu tave pagaves”, 2017-12-02, 23:53:09 val. (UTC+0) (realus laikas – 2017-12-03, 01:53:09 val.): “viskas trink nr. Nes kitaip ateisiu duris tau islausiu i minijos (duomenys neskelbtini)”, 2017-12-02, 23:55:45 val. (UTC+0) (realus laikas – 2017-12-03, 01:55:45 val.): “Dusk nahui zertva. Tu baisi kaip mano gyvenimas. Man slykstu arti taves buti. Buvau vien dėl euru...”; 2017-12-02, 23:57:42 val. (UTC+0) (realus laikas – 2017-12-03, 01:57:42 val.): “sakau pamirsk nr pabaisa”; 2017-12-02, 23:58:15 val. (UTC+0) (realus laikas – 2017-12-03, 01:58:15 val.): “dusk keiksmažodis zertva”; 2017-12-03, 00:00:02 val. (UTC+0) (realus laikas – 2017-12-03 02:00:02 val.): “tu durk nahui bjaurybe. Nebekrauk batark”, 2017-12-03, 00:01:39 val. (UTC+0) (realus laikas – 2017-12-03, 02:01:39 val.) “Aciu dievui suka. Nekenciu tavo veido. Tu ne mano skonio slikstyne.”, 2017-12-03, 00:03:28 val. (UTC+0) (realus laikas – 2017-12-03, 02:03:28 val.) “sakau neberasyk man smarve”. Po šios žinutės T. S. daugiau žinučių nerašo, tik jas gauna. 2017-12-03, 09:40:35 val., T. S. išsiunčia žinutę abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (adresatas G.) (1 t., b. l. 101-106).

2017-12-15 Klaipėdos AVPK KP SNTVS skyriaus viršininko D. B. tarnybiniame pranešime „Dėl atliktų judriojo ryšio abonentų išklotinių analizės“, užfiksuota, kad analizuojant T. S. pokalbių išklotines nustatyta, jog T. S. iki 2017-12-03, 01.30 val., buvo telekomunikacijos , esančio Sausio 15 g. 11a, Klaipėdoje, veikimo zonoje. Po dešimties minučių jis atsiranda telekomunikacijos bokšto, esančio Naujojo sodo g. 1, Klaipėda veikimo zonoje. Toliau jo telefonas yra bokštų, esačių Priestočio g. 9, Janonio g. 2 ir Viršutinės g. 32, Klaipėdoje veikimo zonose ir atitinka nusikaltimo vieta ir laiką. Paskutinė įeinanti SMS yra užfiksuota prieš įvykį 2017-12-03, 02:12 val., į kurią įtariamasis neatsakė. Tuo metu telefonas veikė Janonio g. 2, Klaipėda esančio bokšto veikimo zonoje, esančiame už 300 m nuo įvykio vietos (1 t., b. l. 111-113).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. S. 2017 m. gruodžio 3 d., Priestočio g., netoli pėsčiųjų tilto per geležinkelį, Klaipėdoje, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja A. V. prieš jos valią. Nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti kaltinamasis T. S. panaudojo fizinį smurtą: netikėtai užpuolė nukentėjusiąją ir pargriovė ją ant žemės, nutempė į krūmus, sukeldamas fizinį skausmą, užgulė nukentėjusiąją, prispausdamas savo kūnu, laikė nukentėjusiosios burną užspaudęs ranka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Nutarimas dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose Nr. 49, 6 p.). Kaltinamasis T. S. prisipažino, kad norėjo pasimylėti, o gal tik pasiglamonėti, su nukentėjusiąja, kuri pirma parodė tam iniciatyvą, ir viso proceso metu tvirtino, kad kaltinamojo glamonėms ir lytiniam aktui nukentėjusioji neprieštaravo. Kaltinamojo T. S. ketinimas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja A. V. atsiskleidžia per objektyviąją nusikaltimo pusę: nukentėjusioji A.. Vaitkutė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir duodama parodymus teisme, nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis netikėtai ją užpuolė nuošalioje vietoje, apaugusioje krūmais, tamsiu paros metu. Jis priėjo iš nugaros ir tyčia pargriovė ją ant žemės, už drabužių nutempė į krūmus, pats užguldamas ją savo kūnu ir taip prispausdamas nukentėjusiąją prie žemės. Užgulė ją visu savo kūnu jis bandė numauti nukentėjusiosios džinsines kelnes ir kelnaites, ranka užspaudė jos burną. Jos parodymus apie kaltinamojo T. S. veiksmus patvirtina ir liudytoja E. T., paaiškinusi, kad eidama pėsčiųjų tiltu, po tiltu, krūmuose pamatė gulintį kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Jų abiejų kelnės buvo nusmauktos žemyn. AB „Lietuvos geležinkeliai“ apsaugos kamerų įvykio vietoje filmuotame vaizdo įraše užfiksuoti kaltinamojo veiksmai atitinka nukentėjusiosios parodymus apie jos užpuolimo ir pasikėsinimo lytiškai santykiauti aplinkybes: kaltinamasis iš nugaros užpuola nukentėjusiąją, ją tempia į krūmus, užgula. Nukentėjusiajai išsilaisvinus, jis prispaudžia ją prie tilto atitvaro ir dar kartą pargriauna ant žemės, atsisėda ant nukentėjusiosios nugaros, kojomis apžergęs jos klubus. Nustatyta, kad nukentėjusioji A. V. nebuvo fiziškai sužalota, tačiau kaltinamojo veiksmai nusikaltimo metu: jos kelnių smaukimas žemyn, nukentėjusiosios užgulimas savo kūnu, savo kelnių nusimovimas, patvirtino jo siekimą atlikti lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią. Nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, nes nukentėjusioji aktyviai pasipriešino ir kaltinamasis buvo užkluptas nukentėjusiosios draugės E. T.. Kaltinamojo T. S. kaltė įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, buvo nurodyta aplinkybė, kad I. T. S. nusikalstamą veiką padarė turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja. Nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinas BK 149 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis, ši aplinkybė yra perteklinė, todėl iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamasis T. S. buvo kaltinamas nusikaltimą padaręs panaudodamas fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis. BK 149 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikaltimo padarymo būdai: 1) fizinio smurto panaudojimas, arba 2) grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, arba 3) kitoks atėmimas galimybės priešintis. Nustatyta, kad kaltinamasis T. S. nukentėjusiosios A. V. valiai palaužti naudojo fizinę jėgą: netikėtai užpuolė nukentėjusiąją ir pargriovė ją ant žemės, nutempė į krūmus, užgulė nukentėjusiąją, prispausdamas savo kūnu, laikė nukentėjusiosios burną užspaudęs ranka. Tokia situacija, sąlygiškai apribojusi nukentėjusiosios galimybę priešintis, teismų praktikoje laikoma fizinio smurto panaudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Nutarimas dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose Nr. 49, 6 p.), todėl kaltinime nurodytas kitas veiką kvalifikuojantis požymis „atėmimas galimybės priešintis“ pašalinamas. Šis T. S. veiką kvalifikuojančio požymio pašalinimas, nekeičiant faktinių veikos aplinkybių, neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui ir jo atsakomybės dydžiui.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis BK 62 straipsniu, gali būti paskirta švelnesnė bausmė negu už pabaigtą nusikaltimą (BK 57 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis T. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, realizavus nedidelę dalį nusikalstamo ketinimo: kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės, numovė kelnes, tačiau jos nesužalojo ir lytinio akto neatliko dėl aktyvaus A. V. pasipriešinimo. Fizinis smurtas pasireiškė nukentėjusiosios laikymu, užgulimu, tačiau smūgių, siekiant nuslopinti nukentėjusiosios pasipriešinimą, kaltinamasis nesudavė ir negrasino suduoti.

T. S. anksčiau buvo teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp jų ir už smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Naują sunkų smurtinį nusikaltimą T. S. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus vos keturiems mėnesiams nuo arešto bausmės, paskirtos 2017-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, atlikimo, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis T. S. yra jauno amžiaus, turi darbinį veiksnumą ir gali prisiimti darbines teises bei pareigas, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis nedirbo. Nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis yra suimtas. Jis nukentėjusiosios A. V. neatsiprašė, kritiškai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo padarinių. Nukentėjusiajai padarytos žalos, ar bent jos dalies neatlygino, civilinio ieškinio nepripažįsta. Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis prisipažino, kad prieš įvykį jis gėrė alkoholinius gėrimus, jautėsi girtas ir dėl girtumo negalėjo atlikti lytinio akto. Nukentėjusioji A. V. ir liudytoja E. T. patvirtino, kad užpuolimo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs. Liudytoja D. K., su kuria kaltinamasis T. S. leido laiką iki nukentėjusiosios užpuolimo, parodė, kad 2017 m. gruodžio 3 d. vakare ir naktį T. S. gėrė alkoholinius gėrimus ir alų, buvo stipriai apsvaigęs ir neadekvačiai elgėsi. Taigi alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamojo savikontrolę, gebėjimą kritiškai vertinti situaciją, jo girtumas turėjo esminės įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis T. S. naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padarė būdamas nuteistas už tyčinių sunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Taigi kaltinamasis T. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, tai, kad kaltinamojo daromas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, įgyvendinus nedidelę dalį nusikalstamo ketinimo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 57 straipsniu, 61 straipsniu, T. S. skiriama Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Laisvės atėmimo bausmę skiriama atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam T. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b. l. 157, 159, 168-170, 2 t., b. l. 55-56).

Nukentėjusioji A. V. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamojo T. S. nusikalstamais veiksmais padarytą 1000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 44-45). Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau iš ieškinio turtinio galima spręsti, jog nukentėjusioji reikalauja tik neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. V. ir jos įgaliota atstovė advokatė patvirtino, kad nukentėjusioji reiškia civilinį ieškinį tik neturtine žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Nustatant neturtinės žalos dydį, visų pirma, turi būti stengiamasi kiek įmanoma teisingiau bei adekvačiau kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, sušvelninti jo patirtas kančias, neutralizuoti negatyvius išgyvenimus bei neteisėtų veiksmų pasekmes, o taip pat suteikti galimybę įgyti materialius ir/ar nematerialius gėrius, t. y. nukreipti pinigines lėšas į moralinį ar materialinį pasitenkinimą bei teigiamas emocijas galinčius atnešti dalykus. Svari reikšmė turėtų būti teikiama ir prevencinei neturtinės žalos kompensavimo paskirčiai, kurios įgyvendinimo konkrečioje situacijoje sumetimais gali būti pateisinamas ir didesnės, negu įprasta, piniginės kompensacijos iš žalą padariusio asmens priteisimas

Nustatyta, kad kaltinamasis T. S. netikėtai užpuolė nukentėjusiąją A. V., siekdamas patenkinti lytinę aistrą prieš jos valią, pargriovė ant žemės ir laikė ją užgulęs savo kūnu. Griūdama nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Dėl netikėto užpuolimo, laikymo ir bandymo apnuoginti jos lytinius organus, nukentėjusioji patyrė ir dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nukentėjusioji fiziškai nebuvo sužalota, lytinio akto kaltinamasis neatliko (nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai A. V. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl kaltinamojo veiksmų (užpuolimo, pargriovimo ant žemės, laikymo, burnos užspaudimo). Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jos darbingumas, pasikeitė mokymosi ir bendravimo galimybės. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, materialiai išlaikomų asmenų neturi.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir A. V. priteisiama 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajai tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei bylose, kai nukentėjęs asmuo yra pilnametis, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 500 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246-697/2015 (priteista 868,80 Eur), 2K-69-942/2016 (priteista 1390,18 Eur), 2K-560/2014 (priteista 5792,40 Eur) ir kt.). Priteista 1000 Eur žalos atlyginimo suma patenka į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ribas ir užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Skaitmeninės laikmenos, ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų protokolų priedai, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktai, neturintys BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų požymių: vyriška striukė, supakuota policijos pakete Nr. 340548, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia GDM 2710c-2 Navigation Edition (RM-586)", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos transporto elektroninis bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefono pakrovėjas, mobilaus ryšio telefono juodos spalvos odinis dėklas, pinigai - 19 cnt., paimti kaltinamojo T. S. sulaikymo metu ir saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami daiktų savininkui T. S., arba jo įgaliotam asmeniui (1 t., b. l. 91, 98).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Kaltinamajam T. S. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiosios A. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo T. S. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skaitmenines laikmenas - CD, ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų protokolų priedus, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Kitus daiktus: vyrišką striukę, supakuotą policijos pakete Nr. 340548, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia GDM 2710c-2 Navigation Edition (RM-586)", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos transporto elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefono pakrovėją, mobilaus ryšio telefono dėklą, pinigus - 19 cnt., paimtus kaltinamojo T. S. sulaikymo metu ir saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti daiktų savininkui T. S., arba jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendį per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.