- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- 1S-106-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37048-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. Z.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. (A. Z.) atstovo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. sausio 25 d. nutarties, kuria nuteistojo atstovo advokato Gedimino Bukausko skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas nuteistajam A. Z., buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies ir jam paskirta bausmė - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Z..
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistojo atstovas advokatas Gediminas Bukauskas pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2021 m. sausio 25 d. nutartimi nuteistojo atstovo advokato skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. Z. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo A. Z. atstovas advokatas Gediminas Bukauskas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad teismas, vienareikšmiškai pritardamas Komisijos nutarime išdėstytiems motyvams, dėl lygtinio paleidimo netaikymo A. Z., savo išvadų iš esmės neargumentavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų kontekste (nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką). Teismas, kaip ir Komisija, visus savo argumentus iš esmės susiejo su A. Z. padarytų nusikaltimų pobūdžiu, paskirtos bausmės dydžiu, neatliktos bausmės dalimi.
5.2. Skunde pažymima, jog teismas konstatuodamas, kad A. Z. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža, nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi įstatymų leidėjo vaidmens, numatydamas didesnius suvaržymus negu numatyta įstatyme. Kadangi teismas negalėjo kvestionuoti termino, kurį įstatymų leidėjas numatė kaip pakankamą, kad nuteistasis, atitinkantis kitus įstatymo reikalavimus, galėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pažymint ir tai, kad apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas jos dydį, jau įvertino A. Z. padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės dydžiu, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai.
5.3. Skunde nesutinkama, kad A. Z. nusikalstamo elgesio suvokimas veikos darymo metu ir teisingo sprendimo būdo nepasirinkimas yra kliūtis taikyti jam lygtinį paleidimą. Apelianto teigimu šis teismo motyvas jau savaime prieštarauja pačiai lygtinio paleidimo instituto esmei, kadangi asmenys, nežinoję, kad elgiasi neteisėtai, apskritai negali būti nuteisti, kadangi įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės be kaltės. Tuo tarpu A. Z. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas, prisipažįsta visiškai, pažymint, kad kaltę pripažino ir baudžiamojo proceso metu. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, yra techninė klaida, nes tokia nuteistojo pozicija nėra niekur objektyviai užfiksuota. Nors nuteistasis prašė pataisos įstaigos administracijos tokią techninę klaidą ištaisyti, tačiau į tai sureaguota nebuvo. Todėl teismo spėlionės, jog tikėtina, kad teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistasis kaltę pripažino visiškai siekdamas skiriamos bausmės sumažinimo yra nepagrįstos, kadangi nuteistajam būtų nelogiška baudžiamojo proceso metu pripažintą kaltę, o bausmės atlikimo metu ją neigti, tuo mažinant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu galimybes.
5.4. Skunde teigiama, kad teismo argumentai, susiję su A. Z. „kriminaline istorija“, kuri tariamai leidžia manyti, kad jis ne visuomet linkęs laikytis visuomenės normų, vėlgi yra nepagrįsti, kadangi A. Z. teistas vienintelį kartą ir pagal šį nuosprendį atlieka bausmę, jokios kitos kriminalinės istorijos jis neturi, todėl lygtinio paleidimo netaikymą argumentuoti vien tuo, kad A. Z. vienintelį kartą teistas yra nelogiška.
5.5. Skunde nurodoma, kad A. Z. atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį kriterijų, ir yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jis yra atlikęs daugiau kaip 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, nuo 2020 m. gegužės 21 d. ji sumažėjo nuo 51 balo iki 40 balų. Nors rizikos sumažėjimas, kaip nurodė teismas, yra nulemtas ne nuo nuteistojo priklausančių veiksnių, o riziką mažinantys veiksniai (socialinių ryšių palaikymas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę) egzistavo ir iki nuteistojo nuteisimo, tačiau apelianto teigimu šios aplinkybės negali turėti jokios neigiamos įtakos vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika jau savaime yra vienas iš alternatyvių kriterijų lygtinio paleidimo instituto taikymui. Šiuo atveju ne tik A. Z. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bet ji bausmės atlikimo metu ir nedidėjo, tuo tarpu atsiradusi galimybė dirbti laisvėje, socialinių ryšių palaikymas, kurie riziką dar sumažino, gali būti tik papildomu argumentu lygtinio paleidimo taikymui, o ne kliūtimi.
5.6. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad A. Z. turi vieną drausminę nuobaudą, kurios galiojimas baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d. Tuo tarpu nuteistojo pažeidimas (asmens ženklo nedėvėjimas), už kurį nuteistajam buvo skirta švelniausia nuobaudos rūšis – papeikimas, nebuvo piktybinis, o padarytas galimai ženklą pamiršus užsidėti. Pažeidimo faktas nėra ginčijamas, tačiau teismas privalėjo atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, kad jis gana mažareikšmis, galimai netyčinis, nesusijęs su piktybiniu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nepaisymu.
5.7. Skunde teigiama, kad visos A. Z. asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės yra iš esmės tik teigiamos - anksčiau jis neteistas, bausmę atlieka pirmą kartą, yra jauno amžiaus, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmės atlikimo metu ji mažėjo, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo vietą, ir tai reiškia, jog jo integracija į visuomenę bus lengva, laisvėje turės legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi akivaizdu, jog lygtinai paleidus A. Z. iš laisvės atėmimo vietos, tiek bausmės tikslai, tiek bausmės vykdymo principai bei lygtinio paleidimo tikslai bus pasiekti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo A. Z. atstovo advokato Gedimino Bukausko skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. pažymėjo, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, daroma išvada, jog teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinkama su išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas A. Z. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, tuo tarpu nuteistojo atstovo advokato skunde nurodytos aplinkybės bei išdėstyti argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei naikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. Z. atstovo advokato Gedimino Bukausko skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Z. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 40 balų, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
10. Kaip teigiama skunde, tiek Komisija, tiek teismas savo argumentus dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam A. Z. siejo tik su nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiu, paskirtos bausmės dydžiu ir neatliktos bausmės dalimi. Tačiau su šiais nuteistojo atstovo advokato teiginiais teisėjų kolegija sutikti negali, kadangi tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje aptariami A. Z. charakterizuojantys duomenys, taip pat nuteistojo pažanga bei jo dedamos pastangos bausmės atlikimo laikotarpiu. Tuo tarpu, kad Komisijos ir apylinkės teismo sprendimai dėl lygtinio paleidimo netaikymo A. Z. neatitinka nei nuteistojo, nei jo atstovo advokato lūkesčių, nedaro jų neteisėtais ir nepagrįstais ar pažeidžiančiais lygtinio paleidimo taikymo nuostatas. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde akcentuojamos tik nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tokias kaip, teigiami rizikos pokyčiai, socialinių ryšių ir darbo turėjimas, ankstesnių teistumų nebuvimas bei laisvės atėmimo bausmės atlikimas pirmąjį kartą, tuo tarpu priežastys nurodytos tiek Komisijos, tiek teismo sprendimuose dėl ko A. Z. lygtinis paleidimas negali būti taikomas, įvardijamos, kaip nepagrįstos ir padarytos vadovaujantis abstrakčiu bei deklaratyviu duomenų vertinimu.
11. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog A. Z. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, drausmine tvarka baustas vieną kartą, skatintas nebuvo, pataisos įstaigoje nedirba, nors išsakė norą mokytis suvirintojo specialybės, tačiau priimtas nebuvo dėl „nedidelio bausmės laiko“, lygtinio paleidimo atveju, darbus tęs UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose. Problemų dėl gyvenamos vietos, A. Z. taip pat neturi, su artimaisiais ryšius palaiko, elgesio korekcijos programose nedalyvauja dėl šalyje įvesto karantino, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors šios aplinkybės rodo ir teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos A. Z. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
12. Nors A. Z. anksčiau neteistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, siejamą su finansinės naudos siekimu, todėl akivaizdu, kad A. Z. iš darbo santykių gaunamo legalaus pragyvenimo šaltinio būnant laisvėje nepakako ir tai paskatino jo nusikalstamą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis žinojo, jog elgiasi nelegaliai, kad gali būti nuteistas, tačiau tai jo nenustabdė nuo nusikalstamos veikos vykdymo, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo pernelyg pasitikėjo savo sėkmės tikimybe. Šių aplinkybių vertinimas teisėjų kolegijos nuomone yra būtinas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi tai neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. Z. išėjęs į laisvę sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.
13. Nuteistojo atstovo advokato teigimu apylinkės teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. Z. ir parinkdamas jos dydį, jau įvertino padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą ir tai neturėtų būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
14. Minėtina, jog nuteistojo A. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir sudaro 40 balų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo balai bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 51 balo, dėl nuteistojo pateiktų pažymų susijusių su įdarbinimu ir galimybe apsigyventi tėvui priklausančiame bute. Pritartina apeliaciniame skunde išsakytai pozicijai, kad rizikos sumažėjimas nors ir nėra nulemtas pačio nuteistojo pastangomis, tačiau vertintinas teigiamai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro kriminogeninis veiksnys: gyvenimo stilius ir draugai, kuris šią riziką padidina dėl nuolatos pasirenkamų situacijų, o tai teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia konstatuoti akivaizdžios A. Z. elgesio pažangos, kurios reikalaujama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad A. Z. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai ir 12 dienų, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistajam skirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir tai neleido pirmosios instancijos teismui daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad buvo nepagrįstai vadovautasi per maža atliktos bausmės dalimi, yra nepagrįsti.
16. Skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, susijusiomis su A. Z. „kriminaline istorija“ bei daliniu bausmės pripažinimu. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo vartojamas išsireiškimas, susijęs su kriminaline istorija leidžiančia manyti, kad A. Z. ne visuomet yra linkęs laikytis visuomenės normų, nėra tinkamas pirmąjį kartą nuteistam asmeniui, tačiau pažymi, kad A. Z. vienintelis teistumas yra susijęs ne su vienos nusikalstamos veikos padarymu, kuris neabejotinai pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl visuomenės normų nesilaikymo. Tuo tarpu A. Z. dalinis bausmės pripažinimas buvo nustatytas socialinio tyrimo išvadoje, kurioje išvados yra daromos įvertinus nuteistojo savęs vertinimą, apklausą bei stebėjimą, o ne padarytas pirmosios instancijos teismo, todėl visiškai pagrįstai apylinkės teismas išsakė tikėtinas abejones, kad teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. Z. kaltę pripažino visiškai siekdamas skiriamos bausmės sumažinimo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių socialinio tyrimo išvadoje įsivėlusią klaidą dėl dalinio bausmės prisipažinimo, jokių įrodymų nepateikė ir nuteistojo atstovas advokatas, todėl abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytu daliniu A. Z. kaltės prisipažinimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
17. Skunde taip pat teigiama, kad teismas aptardamas A. Z. turimą vienintelę drausminę nuobaudą (asmens ženklo nedėvėjimas), privalėjo atsižvelgti į tai, kad pažeidimas gana mažareikšmis, galimai netyčinis, nesusijęs su piktybiniu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nepaisymu ir už jį skirta švelniausia nuobaudos rūšis – papeikimas. Pažymėtina, kad nuobaudos skyrimo pagrindus ir su tuo susijusias aplinkybes vertina pataisos įstaiga spręsdama klausimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nuteistajam. Ši drausminė nuobauda komisijai nagrinėjant nuteistojo prašymą buvo galiojanti, todėl apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Šiai išvadai visiškai pritaria ir aukštesnysis teismas.
18. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus A. Z. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad A. Z. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Z. (A. Z.) atstovo advokato Gedimino Bukausko skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.