Kauno apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosios nepilnametės G. F. atstovei pagal įstatymą S. D. ir įgaliotajai atstovei advokatei L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. M., 2023-07-04 apie 21.34 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,12 promilės alkoholio koncentracija kraujyje), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, M. F. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, supykęs dėl anksčiau išgertuvių metu M. F. atliktų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu ir tarpusavyje kilusių muštynių, tyčia rankomis sudavė nemažiau kaip keturis smūgius kumščiu į galvą, taip pat rankomis bei kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių M. F. į įvairias kūno vietas, bei tyčia ne mažiau kaip septynis kartus dūrė peiliu M. F. į krūtinės ląstą, kaktos dešinę pusę, juosmens kairiąją pusę, dešinės plaštakos sritį, tuo padarė M. F. durtines – pjautines žaizdas krūtinės ląstos srityje su širdies ir dešinio plaučio sužalojimu, kaktos dešinėje pusėje, juosmens kairėje, dešinės plaštakos srityje bei sukėlė ūmų išorinį ir vidinį kraujavimą iš durtinių – pjautinių žaizdų krūtinės ląstos srityje su širdies ir dešinio plaučio sužalojimu, dėl ko M. F. įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais P. M. nužudė M. F..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir teismui paaiškino, kad gailisi padaręs šį nusikaltimą bei atsiprašo visų nukentėjusiųjų. 2024-07-04 apie 12 val. jam paskambino dėdė M. F. ir pakvietė pas močiutę A. F.. Apie 15 val. jis nuvyko pas močiutę. Ten jie gėrė alų: ir alkoholinį, ir nealkoholinį. Apie 18 val. dėdė pakvietė jį į svečius, paprašė jo iškviesti taksi, kuriuo abu nuvyko į dėdės namus (duomenys neskelbtini). Dėdė sumokėjo už taksi ir prie laiptinės paprašė jo nueiti nupirkti alaus, bet jis nesutiko, nes alaus jie jau buvo gėrę pas močiutę, tuomet dėdė paprašė nupirkti stipresnių gėrimų, nes minėjo, kad vakare pas jį bus svečių. Dėdė davė jam pinigų, jis nuėjo iki parduotuvės ir parnešė du butelius „Trejos žalios devynerios“. Abu butelius dėdė pasidėjo į šaldymo kamerą. Apie valandą laiko jie klausėsi muzikos, po to dėdė atsinešė vieną iš tų butelių ir užkandžių, taip besiklausydami muzikos jie išgėrinėjo. Išgėrinėdami vaikščiojo parūkyti į balkoną ir po dviejų valandų susikivirčijo. Jis gulėjo ant sofos kambaryje ir dėdė jį sumušė, mušė rankomis į veidą, o jis kojomis atsispyrinėjo nuo dėdės smūgių, pataikė dėdei į pilvą, krūtinę. Po dėdės smūgių jam bėgo kraujas iš nosies. Tada jis iškvietė policiją ir, belaukdamas policijos, ėjo į balkoną parūkyti. Dėdė irgi buvo balkone, sėdėjo ant kažkokio pufiko, rūkė, ten viskas ir įvyko. Dėdė kažką pasakė ir jie susikivirčijo, prisimena, kad kivirčas buvo dėl cigarečių. Balkone ant palangės buvo peilis, jis tuo peiliu ir padūrė dėdę. Nelabai prisimena, kas vyko balkone, bet peilį ėmė, nes galvojo, kad dėdė jį vėl muš. Prieš durdamas peiliu, jis kumščiais smūgiavo dėdei į galvą. Paėmęs peilį dūrė dėdei į krūtinę, kiek kartų nepamena tikslai, bet vieną kartą atsimena tikrai. Galėjo suduoti tuos septynis smūgius peiliu. Dėdė sukniubo, kažką pradėjo šnekėti, mekenti. Prisimena, kad įdūręs peiliu į krūtinę, peilį ištraukė, po to kažkur balkone numetė. Prisimena, kad kvietė greitąją pagalbą. Iškvietęs medikus jis dar vaikščiojo į balkoną. Įvykio metu jis vilkėjo marškinėlius, dėdė buvo be marškinėlių. Abu su dėde buvo apgirtę, dėdė labiau, nei jis. Tos dienos rytą jis buvo išgėręs savo vaistus nuo epilepsijos ir depresijos. Šiuos vaistus jam reikia vartoti ryte ir vakare, vartojant šiuos vaistus alkoholio gerti negalima. Tai, kad tą vakarą jis neišgėrė vaistų, o vartojo alkoholį, jokio poveikio nepajuto.

Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, P. M. patvirtino 2023-07-07 parodymų patikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini) metu, parodydamas vietą kambaryje, kur jis gulėjo ant minkšto kampo, kai M. F. jį mušė, o jis bandė gintis, kojomis stumdamas M. F. nuo savęs; parodydamas pufą balkone, ant kurio sėdėjo M. F.; parodydamas vietą balkone, kur buvo lentyna ir nuo jos paėmė peilį, kuriuo dūrė sėdinčiam M. F. į krūtinės sritį dešiniau, po to peilį ištraukė ir numetė (4 t., b. l. 68–73).

Nukentėjusioji A. F. parodė, kad parodė, kad 2023 m. liepos pirmą šeštadienį sūnus M. F. grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir gyveno. Antradienį (liepos 4 d.) sūnus atėjo pas juos, į tėvų namus, viską supirkęs susiruošė kepti kepsninėje mėsą. M. sugalvojo pasikviesti P., jos anūką. Ji tam prieštaravo, sakė sūnui, kad nereikia jo kviesti. Bet sūnus vis tiek pasikvietė P. Sūnus buvo nupirkęs nealkoholinio alaus, P. atsinešė alkoholinio alaus pakuotę. Jie kepė mėsą, gėrė alų, apie 18 val. jie nusprendė važiuoti pas M. Ji labai pyko, liepė P. nevažiuoti pas M., nes žinojo, koks būna anūkas, kai išgeria. P. serga epilepsija ir depresija, todėl turi gerti vaistus, o ne alkoholį, nes girtas viską išdaužo. Jie abu, tiek anūkas, tiek sūnus buvo išgėrę. Jei jie būtų buvę blaivūs, ji nebūtų bijojusi, jog jie kartu važiuoja. Apie sūnaus mirtį sužinojo kitą dieną internete perskaičiusi apie žmogžudystę įvykdytą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje gyveno jos sūnus.

Nukentėjusysis M. J. F. parodė, kad sūnus M. F. prieš dvi dienas buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini) ir apsilankė pas juos, pasikvietė ir jų anūką P. M.. M. buvo nusipirkęs kelias skardines nealkoholinio alaus, kepė mėsą, visi valgė kepsnius. Anūkas P. labai norėjo išgerti, jis gėrė alų, bet jo žmona A. F. pasakė sūnui M., kad šis neduotų alaus P. Kol jie buvo pas juos, anūkas jokių vaistų nevartojo, nors jis turi juos gerti. Apie 18 val. sūnus su anūku iš jų išvažiavo pas M. į namus, jie abu buvo sveiki. M. nusipirkto nealkoholinio alaus jie su savimi nesivežė, alus liko pas juos. Dar būnant pas juos, anūkas telefonu negražiai kalbėjosi su savo tėvu, todėl M. jam davė pastabą „tu su savo tėvu gražiau šnekėk“, P. buvo nepatenkintas, gal jam užėjo koks pyktis dėl tų negražių kalbų. Labai nenoriai M. išvažiavo, nes pajuto, kad P. buvo kažkoks ne toks, be to, jo žmona sakė M., kad nesikviestų P. pas save. Pats P. išsikvietė taksi ir jie išvažiavo, M. į taksi ėjo labai nenoriai. Anūkas pakvietė sūnų važiuoti, įsitempė save į svečius pas M. Kaip iš jų namų išvažiavo sūnus su anūku jis matė per langą. Apie tiriamą įvykį sužinojo kitą dieną, kai žmona įsijungė kompiuterį ir perskaitė, kad sūnėnas nužudė dėdę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vėliau paskambino P. tėvas R. ir viską papasakojo.

Nukentėjusiosios G. F. atstovė pagal įstatymą S. D. parodė, kad dukros G. tėvas M. F.. Su M. kartu gyveno iki dukrai G. sukako trys metai. Ji niekada nedraudė bendrauti tėvui su dukrai ir jie bendravo iki tol, kol M. susituokė. Iki tol būdavo M. paskambina, atvažiuoja Velykoms, nupirko dukrai šuniuką, jam buvo duotas G. telefono numeris, jie susiskambindavo, negali pasakyti, kaip dažnai. Kai M. susituokė su kita moterimi, jie abudu skambindavo G. Vieną kartą jai į darbą paskambino dukra G. ir pasakė, kad jie jai skambina ir sakė atvažiuos ją pasiimti, kol mamos nėra namuose. Dažiausiai M. skambindavo išgėręs. Ji sakydavo M. skambinti ir atvažiuoti aplankyti dukrą tada, kai yra blaivus, tačiau niekada nedraudė jiems bendrauti. Dukra tėvo nebematė nuo tada, kai jai nupirko šuniuką, tai buvo prieš šešis metus. Vėliau bendravo telefonu iki to momento, kai M. su savo moterimi paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja ją pasiimti. Ji tada užblokavo jo numerį ir viskas. Nutrūkus jų bendravimui, dukra laukdavo tėčio, ieškodavo jo ,,Facebook“, jai tėčio trūko. Ji kentėjo mokykloje, nes vaikai jai sakydavo, kad ji neturi tėčio. Kai tėtis buvo nužudytas, ji vėl patyrė patyčias mokykloje. Dukra viską skaudžiai išgyvena. Joms net nebuvo pranešta apie laidotuves, tik vėliau kartu su dukra aplankė G. tėvo kapą. M. buvo priteistas dukros išlaikymas, kas mėnesį reguliariai G. išlaikymui mokėjo po 160 eurų. Jis neindeksuodavo išmokos, todėl ji kreipėsi į antstolius. Telefonu susitarė, kad jis sumokės visą įsiskolinimą, o kai grįš gyventi į Lietuvą, alimentus padidins iki 300 eurų, taip turėjo būti nuo 2023 m. liepos iki dukros pilnametystės. Po tėvo mirties G. buvo paskirta našlaičių pensija 206 eurų dydžio, kuri nuo 2024 m. vasario mėnesio padidinta iki 226 eurų.

Liudytoja K. Z. parodė, kad kaltinamasis P. M. yra jos sūnus, o M. F. buvo jos brolis. Apie brolio nužudymą ji sužinojo 2023 m. liepos 5 dienos rytą. Jos vyrui iš (duomenys neskelbtini) paskambino M. viršininkas ir pranešė, kad M. nėra darbe, tuo metu jai paskambino dukra ir pranešė sulaukusi močiutės skambučio, jog perskaitė straipsnį, kad nužudytas vyras balkone (duomenys neskelbtini) ir įtaria, kad tai gali būti M. Jos brolis M. bendraudavo su jos sūnumi P. M. gailėdavo P., nes šis serga epilepsija ir depresija. Kad 2023-07-04 P. lankėsi pas M., ji nežinojo. Tą vakarą sūnus turėjo atvažiuoti pas ją ir ji gavo iš P. žinutę, kad jam nepavyks atvykti. Ji supyko, galvojo, kad sūnus geria, galvojo jam paskambinti ir pamiršo, o po valandos įvyko ta nelaimė P. piktnaudžiavo alkoholiu, ką jis gerdavo nežino, jis jos vengdavo, kai gerdavo, nes ji jį bardavo, sakydavo jam, kad negalima alkoholio su vaistais gerti. Jis pas ją pasirodydavo, kai išsiblaivydavo. Negali atsakyti kaip dažnai vartodavo alkoholį, jis vartojo tokius vaistus, kurių negalima gerti kartu su alkoholiu. Sūnus nevartodavo sąžiningai vaistų, kaip buvo paskyręs gydytojas. Praėjusią vasarą buvo dideli karščiai, paskambinusi jos mama liepė atvažiuoti, nes P. labai blogai. Atvažiavusi suprato, kad kažkas negerai, sūnus kalba neadekvačiai, todėl užregistravo jį į Psichiatrijos kliniką. Gydytojas pasižiūrėjo į e-sveikata ir klausė P., kodėl jis negeria vaistų, nes jam jau buvo pasibaigęs terminas, kada turėjo nusipirkti išrašytus vaistus, o jis nebuvo jų įsigijęs, Jis tada pasisakė, kad dažnai jaučia nerimą, panikos priepuoliai ištinka, gydytojas jam tada išrašė „Relanium“, dar kažkokių tablečių, kad su savimi visada nešiotųsi, jog pajutus nerimą išgertų, liepė eiti sportuoti, dirbti ir vartoti vaistus be alkoholio. Ji matydavo, kad kai sūnus nevartodavo vaistų, jis dreba, neramus, sakydavo, kad geria vaistus, nors vieną syki prisipažino, jog nutraukė vaistų gėrimą, nes tėtis liepė jam negerti. Jam prasidėjo epilepsijos priepuoliai, tada tėvas nuvežė jį pas gydytoją ir išrašė jam kitus vaistus. Paskutinius keletą metų ji matydavo, kad sūnus elgiasi agresyviai, nors prieš tai buvo mielas, geras vaikas.

Liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamasis P. M. yra jo sūnus. Apie tiriamą įvykį sužinojo iš policijos. P. serga epilepsija ir kai užeina priepuolis, jis negali būti vienas. Arba jis, arba kita sūnus M. visada būna kartu su P. Tą 2023-07-04 rytą jis į darbą išvažiavo anksčiau. Atsikėlęs P. atvažiavo pas jį į garažą, bet ne labai ką nudirbo, nes paskambino M. F. ir pakvietė jį į svečius. M. suaugęs vyras, grįžęs iš (duomenys neskelbtini) nelabai ką prisikviesi atšvęsti, nes darbo diena buvo, todėl vienintelis P. galėjo jam palaikyti kompaniją. P. iš jo garažo išvažiavo kokią 14-15 valandą, nuvažiavo pas savo senelius susitikti su M. Alkoholio vartojimas jų šeimoje nepriimtinas, jis pats nevartoja alkoholio nuo tada, kai gimė P.. Jis nėra matęs, kad P. vartotų alkoholį, bet retkarčiais pasitaikydavo, kad alaus su broliu išgerdavo. Dėl sūnaus P. vaistų yra daugiau klausimų nei atsakymų, jis pastoviai vartojo vaistus, kartu ėjo pas gydytojus, iš pradžių vartojo „Depokiną“, bet jiems šitie vaistai pasirodė labai neefektyvus, paprašė peržiūrėti, pasidarė tyrimus, po to paskyrė sūnui kitus vaistus, didelio efekto irgi nebuvo. Kai jam negerėjo sveikata, ieškojo privataus gydytojo ir gydytojas-psichologas išrašė „Relanium“, kas yra kvaišalai, o nei tas kas reikia. P. juos vartojo, jam pasakė kokiomis dozėmis vartoti, pusę tabletės, paskui visą tabletę, bet nuo vaistų poveikis buvo atvirkštinis. Šio vaisto poveikis buvo toks, kad važiuoji su sūnumi automobiliu ir jam užeina psichozė, jis išlipa iš automobilio, po to atsipeikėja ir vėl viskas gerai. Nebuvo taip, kad neišgertų vaistų, kuriuos gydytojas paskyrė, jis toje vietoje labai stropus. Yra buvę ir ne kartą, kad jam užeina agresija, tada atrodo kitas žmogus su tavimi kalba, o kai praeina, atsirašo, ir vėl viskas gerai. Yra buvę, kad po priepuolio jis nežino kur randasi, su juo reikia kartais net susigrumti, bet jis stiprus ir jį sutvarko. Ar sūnus vartojo vaistus 2023-07-04, jis nematė.

Liudytoja R. G. parodė, kad jų kaimynystėje gyveno M. F.. 2023-07-04 vakare iš pradžių girdėjo tik muziką. Kai kaimynas grįžta iš užsienio, jo namuose muzika groja keletą dienų, jie prie to buvo pripratę. Po to ji išgirdo dundesį, lyg mestų kažkas kėdę ar spintelę, bet ji nuėjo į virtuvę ir nekreipė dėmesio. Galėjo tris kartus kažką tokio mesti, pažiūrėjusi per buto durų akutę matė, kaip kažkas buvo išbėgęs iš kaimyno buto į laiptinę. Nuėjusi į balkoną išgirdo žodžius „draugeli baik“, tada pagalvojo, kad reikia kviesti policiją, nes atpažino kaimyno balsą ir suprato, kad jis ne vienas. Pasakė savo vyrui kviečiam policiją ir pažiūrėję per langą pamatė, kad policija jau įsuka į kiemą. Kai atvažiavo policija, matė, kad kažkoks žmogus kaimyno bute buvo kruvinas, savo kaimyno nematė.

Liudytoja E. V. parodė, kad 2023-07-04 vakare, būdama savo namuose išgirdo, kad vyksta konfliktas, priėjusi prie lango pamatė, kad priešais esančiame name, balkone konfliktuoja du vyrai. Matė, kaip vienas vyras balkone buvo atsitūpęs ar atsisėdęs, atsirėmęs į palangę (jis buvo be marškinėlių), o kitas vyras (su marškinėliai) stovėjo, tarp jų vyko konfliktas, tas sėdintis vyras buvo ramus, o stovintis vyras buvo agresyvus, garsiai šaukė ir keikėsi, kad net skambėjo jos bute. Girdėjo jį šaukiant „kur mano cigaretės“, „kur padėjai mano cigaretę“. Sėdintis vyras jį ramino, sakė „nusiramink“. Tas agresyvus jam sudavė per galvą, bet sėdintis vyras tik ramino jį, nei gynėsi, nei kirto atgal, tiesiog pasirėmęs ant palangės buvo ir rūkė. Kadangi tas stovintis vyras su marškinėliais buvo labai agresyvus, ji parašė pažįstamiems kas vyksta, ir jie jai pasakė skambinti į policiją, kad kažkas blogo neatsitiktų. Paskambinusi pranešė, kad kaimynystėje balkone vyksta dviejų vyrų konfliktas. Paskambinusi pamatė, kad tas agresyvusis vyras tarsi užgulė tą be marškinėlių vyrą, to, kuris buvo pasirėmęs ant palangės nesimatė, o tas su marškinėliais buvo palinkęs į tą pusę, kur tas vyras tupėjo ar sėdėjo. Ji sušuko „liaukis“, bet per tokį atstumą galėjo jos ir negirdėti, nes tas vyras į jos pastabą nesureagavo. Po to, kai agresyvusis vyras atsistojo, to, kuris sėdėjo ir buvo be marškinėlių, balkone jau nesimatė. Tas, kuris su marškinėliais įėjo į kambarį. Netrukus pasimatė, kaip į balkoną įėjo medikai. Dar iš pradžių pamačiusi, kad vyksta kažkas negero, telefonu fotografavo ir filmavo tą balkoną, bet rašydama pažįstamiems ir skambindama Bendruoju pagalbos telefonu filmavimą buvo nutraukusi. Abiejų vyrų reakcija šio konflikto metu buvo neadekvati, vienas (be marškinėlių) pernelyg ramus, kai visaip jį vadina, o kitas (su marškinėliais) pernelyg agresyvus dėl kažkokių cigarečių, dėl to ir paėmė telefoną, tuo labiau, kad sušuko keletą kartų „liaukis“, tai savame prote esantis žmogus išgirstų ar suprastų, kad yra stebimas, suvaldytų savo emocijas, bet elgėsi priešingai ir visiškai nereagavo.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant įvykio vietos apžiūrą buvo apžiūrėtas ir jame esantis vyriškos lyties lavonas. Ant vidinės 69 buto durų pusės rankenos bei žemiau rankenos yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Koridoriuje nuo durų iki koridoriaus galo yra rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, basa koja palikti pėdsakai, kurių kryptis yra į abi koridoriaus puses. Ant kairės koridoriaus sienos, apatinėje sienos dalyje, yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Koridoriaus gale, arčiau dešinės sienos, ant grindų, yra vyriškos lyties lavonas, gulintis ant nugaros. Lavonas yra su šviesiomis kelnėmis, kurios priekinėje dalyje yra atsegtos, be batų, be kojinių. Ant kelnių yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant lavono pilvo yra šviesios spalvos marškinėliai su ant jų esančiomis rausvos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują. Nuėmus GMP darbuotojų uždėtus tvarsčius, dešinėje lavono krūtinės pusėje yra galimai pjautinė žaizda. Virš dešinio lavono antakio, kaktos srityje, yra galimai pjautinė žaizda. Lavono nugaroje, kairėje pusėje, arčiau kairio šono, yra trys galimai durtinės žaizdos. Ant lavono veido, kūno priekinės dalies, nugaros, rankų, kojų ir kitų vietų yra sudžiūvusio rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Svetainėje, sekcijoje, ant lentynos, yra televizorius, kurio ekranas suskilęs, taip pat medinė baldų dalis, kuri sulūžusi. Ant kambario grindų yra šviesios spalvos kilimas bei stalas, kuris yra nuvirtęs į sofos-lovos pusę. Tarp stalo ir sofos, ant grindų, yra alkoholio butelis su jame esančio skysčio likučiais, stiklainis su maisto likučiais, taip pat yra medinė baldų nuolauža. Ant kambario grindų, lovos, užuolaidų ir kitų paviršių yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Virtuvėje kriauklėje yra tuščias alkoholio butelis ir stikliukas. Virtuvės gale, prie lango, yra baro kėdė su ant jos esančiomis rausvos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują. Šalia kėdės yra dvi prilašėjusios rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Ant virtuvės grindų, prie kėdės ir kitose vietose, yra rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, basa koja palikti pėdsakai, kurių kryptis yra į visas virtuvės puses. Miegamajame kambaryje, praėjime yra du kelioniniai lagaminai su ant jų esančiomis rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmėmis. Lovoje ant paklodės, galinėje lovos dalyje, yra rausvos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Ant kambario grindų lovos gale yra rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, basa koja palikti pėdsakai, kurių kryptis yra link išėjimo ir link balkono durų. Ant balkono durų išorinės rankenos bei durų krašto, yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant balkono durų staktos dešinės pusės yra netaisyklingos formos, rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Įėjus per duris patenkama į balkoną, kuris yra įstiklintas. Dešinėje esantis langas yra atidarytas į balkono vidų. Kairėje balkono pusėje, šalia durų, ant sienos yra netaisyklingos formos, rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują dėmė. Ant palangės, per visą jos ilgį ir plotį, taip pat ant lango bei po palange, ant sienos yra įvairaus dydžio ir formos rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Ant galinės balkono sienos, už praviro lango, yra įvairaus dydžio ir formos rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Ant praviro lango apatinės dalies rėmo ir stiklo yra rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują dėmė. Po praviru langu, ant balkono grindų, prie galinės sienos, yra sėdėjimui skirta dėžė su dangčiu, šalia yra plastikinis kibiras su šluota, popierinė dėžė. Ant didžiosios dalies grindų paviršiaus yra rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują dėmės. Ant palangės 1,63 m atstumu nuo balkono kairės sienos, yra peilis. Peilio rankena yra oranžinės spalvos, ant peilio rankenos ir ašmenų yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Taip pat rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują yra ant šalia peilio esančio lango stiklo bei rėmo, medinės palangės (1 t. b. l. 29–74).

2023-07-05 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrulio L. R. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio“ nurodyta, kad 2023-07-04 dirbo kartu su Marijampolės apskrities VPK RS tyrėju A. M. pagal numatytą maršrutą. Apie 21.36 val. iš budėtojų gavo pranešimą, jog reikalinga vykti į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Iškvietime buvo nurodyta, jog pranešėją sumušė jo dėdė M. F. prieš 30 min. Atvykus minėtu adresu, buto duris atidarė P. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Jo kūnas bei drabužiai buvo padengti raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju. Vienoje rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną ir juo naudojosi kalbėdamas. Paklausus P. M. kas nutiko, jis atsakė, kad šiuo metu jis kalbasi su medikais ir su policijos pareigūnais bendrauti vengė, tačiau nurodė, jog ,,pjovė“ vyriškiui, kuris yra balkone. Apžiūrint butą, jame matėsi daug kraujo pėdsakų. Nuėjus patikrinti balkoną, jame rado, kaip vėliau paaiškėjo, M. F., gim. (duomenys neskelbtini). Jis buvo be sąmonės, ant kaklo, krūtinės matėsi pjautinės žaizdos, visas M. F. kūnas buvo kraujuotas. Paklausus P. M. kur yra peilis, jis nurodė, jog balkone. Nuėjus patikrinti balkoną, jame, ant palangės buvo rastas peilis, kuris galimai nusikaltimo įrankis. Atvykus medikams, buvo konstatuota M. F. mirtis. Bandant išsiaiškinti konflikto aplinkybes, P. M. nurodė, jog susipyko su dėde, daugiau nieko neaiškino. Bandant P. M. išsivesti iš buto, šis tapo agresyvus, bandė artėti prie kolegos (duomenys neskelbtini), kuris perspėjo, jog bus panaudotas elektros šoko prietaisas ,,Taser“, jei asmuo nenutrauks savo veiksmų. P. M. vis tiek artinosi prie kolegos sakydamas, kad ,,gausi į snukį“. Prieš asmenį buvo panaudotas elektros šoko prietaisas ,,Tazer“, kuris nesuveikė, bet asmuo buvo sulaikytas, panaudojant fizinę prievartą, uždėti antrankiai. Bute matėsi girtavimo požymiai: ant grindų mėtėsi alkoholio buteliai. Taip pat galimai vyko grumtynės, nes televizorius, esantis buto svetainėje, buvo sudaužytas, išmėtyti kiti daiktai. Ant buto grindų buvo pripėduota raudonu skysčiu, galimai krauju. Sienos aptaškytos raudonu skysčiu, galimai krauju. P. M. buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Būnant prie tarnybinio automobilio, prie jo priėjo E. V., kuri nurodė, jog įvykį yra nufilmavusi savo mobilaus ryšio telefonu. Dėl šio įvykio P. M. sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės apskrities VPK (1 t. b. l. 25–28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. F. mirtis įvyko nuo ūminio išorinio ir vidinio nukraujavimo iš durtinių pjautinių žaizdų krūtinės ląstos srityje su širdies ir dešinio plaučio sužalojimu. Durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos srityje su širdies ir dešinio plaučio sužalojimu, kaktos dešinėje pusėje, juosmens kairėje, dešinės plaštakos srityje padaryta duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę su stora, stačiakampio pavidalo pentimi, gerai išreikštomis briaunomis, aštrius ašmenis ir neaštrų smaigalį. Žaizdose užsifiksavo grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai. Tikėtina, kad tirtos žaizdos padarytos vienu įrankiu. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos srityje padaryta paveikiant kietu buku daiktu prieš mirtį ir įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje, tiek vertikalioje, tiek artimose joms padėtyse. Krūtinės ląstos žaizdų kanalai eina iš dešinės į kairę ir nežymiai iš viršaus žemyn. Neatmetama, kad sužalojimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam ginantis. M. F. lavono kraujyje rasta 2,73 % (promilės) etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Kitų stipriai veikiančių medžiagų nerasta (1 t. b. l. 152–155).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog M. F. durtiniai – pjautiniai sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais (1 t. b. l. 158).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ant tyrimui pateikto objekto – peilio geležtės ir rankenos – rastas žmogaus kraujas ir nustatyti mišrūs DNR profiliai. Tikimybė, kad juos sudaro P. M. ir M. F. DNR profiliai yra 1090 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai (2 t. b. l. 5–10).

2023-07-26 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2023-07-04 iš įvykio vietos paimtų daiktų apžiūra. Apžiūrėta: kuprinė, piniginė, dvi geltono metalo spalvos grandinėlės ir geltono metalo spalvos žiedas, nuo lavono nuimti marškiniai su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują (2 t. b. l. 36–59).

2023-07-07 Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023-07-04 21.30.12 val. P. M. pranešė, kad jį (duomenys neskelbtini), sumušė jo dėdė M. F., jam kraujuoja nosis (2 t., b. l. 145–150).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. M. nustatyta: poodinė kraujosruva dešiniajame momenyje, poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, dešinės akies vokų-skruosto srityje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kraujosruva ir muštinė žaizdelė viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos pečių prekiniuose paviršiuose, kairio žasto išoriniame paviršiuje, nugaroje. Šie sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus dešinį momenį, ausis, kaktos kairę pusę, nosį, kairės akies, dešinės akies-skruosto, lūpų sritis, kairį žastą, pečių priekinius paviršius bei nugarą mažiausiai 14 (keturiolika) trauminių poveikių. Pjautinės žaizdos kairės plaštakos II-III pirštų delniniuose paviršiuose bei linijinis odos įdrėskimas IV piršto delniniame paviršiuje padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, galimai vienmomentiškai, peilio ašmenimis. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2023-07-04. P. M. nustatyti sužalojimai, vertinant juos visumoje ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (2 t. b. l. 33–35).

Alkotesterio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale įrašyta, jog P. M. 2023-07-04 22.42 val. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas (4 t. b. l. 24–25).

2023-07-05 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad P. M. vyriausiajam tyrėjui N. L. pateikė savo dėvimus rūbus: kojines, trumpikes, šortus ir marškinius trumpomis rankovėmis. 2023-08-22 apžiūrėjus šiuos daiktus, užfiksuota, kad marškiniuose ir šortuose iš abiejų matomos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (2 t. b. l. 96–109).

2023-07-24 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota P. M. mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy S10+, paimto įvykio vietos apžiūros metu 2023-07-04 apžiūra. Rastas ir nustatytas telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Rinktuose telefono numeriuose rasta, jog 2023-07-04, 17:05 val. buvo rinktas kontaktas ,,Taksi“ telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo peržiūrėtas programėlės ,,Facebook“ turinys. Programėlė ,,Facebook“ sukurta vartotojo ,,P. M. P.“ vardu. Programėlėje ,,Messenger“ rastas susirašinėjimas su kontaktu ,,m.“. Užėjus į kontakto ,,m.“ ,,Facebook“ profilį randamas vartotojas, pasivadinęs ,,K. K.“, profilis priklauso ir juo naudojasi įtariamojo P. M. motina K. Z.. Susirašinėjimo su kontaktu ,,m.“ data ir laikas: Jul (liepos) 4 AT 20:10 val. Kontaktas ,,P. M. P.“ kontaktui ,,m.“ rašė: ,,Nežinau ar ryt man pavyks iki tavęs atvykt, ryt susisieksim (verkiantis veidukas)“ (2 t. b. l. 61–70).

2023-07-07 Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023-07-04 21.35.59 val. E. V. pranešė pro savo langą matanti, kaip kitame name, 5-tame aukšte, paskutinėje laiptinėje, kuriame bute neaišku, susimušė du vyrai, vienas guli balkone, nesikelia (2 t. b. l. 145–150).

2023-07-04 Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja E. V. pateikė mobilaus ryšio telefoną ,,iPhone“, kuris 2023-07-05 buvo apžiūrėtas ir nuotraukų galerijoje rastos tyrimui reikšmingos nuotraukos bei video įrašai (daryti 2023-07-04 laikotarpiu nuo 21:35 val. iki 21:46 val.), kurie nufotografuojami ir įkeliami į DVD laikmeną (2 t. b. l. 114–127).

2023-07-13 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti ir aprašyti 4 vaizdo įrašai ir 5 foto nuotraukos, kuriuos pateikė liudytoja E. V. (įrašyti iš jos pateikto telefono „iPhone“): 1) vaizdo įrašo "received_961839345040570.mp4" trukmė 00:02 sek. matomas daugiabučio pastato balkonų vaizdas. Viršutinis balkonas (prie stogo) yra įstiklintas. Balkono viduje tamsiau. Dešinės pusės langas pravertas viršuje. Minėtame balkone matomas kelias sekundes judantis objektas, koks – identifikuoti galimybės nėra; 2) vaizdo įrašo "received_968578307624241.mp4" trukmė 00:07 sek. girdisi kaip vyriškas balsas sako ,,kūrva“. Balkone 05:00 vaizdo įrašo sekundę pasirodo asmens galva. Asmens identifikuoti galimybės nėra; 3) vaizdo įrašo "received_6508787222478113.mp4" trukmė 00:09 sek. balkone matomas kelias sekundes judantis objektas, koks – identifikuoti galimybės nėra; 4) vaizdo įrašo "received_9570812999657483.mp4" trukmė 00:09 sek. balkone matomas galimai sėdintis asmuo Nr. 1. Prieš jį stovi asmuo Nr. 2, kuris suduoda ranka du kartus asmeniui Nr. 1 į veido sritį. Girdisi vyriški balsai ,,blede, kūrva“; 5) nuotrauka "received_267979962494674.jpeg" balkone iki pusės matomas vyras. Vyras yra tamsių plaukų, dėvi trumpomis rankovėmis žalsvus marškinius; 6) nuotrauka "received_793392132279671.jpeg" balkone iki pusės matomas policijos pareigūno vaizdas; 7) nuotrauka "received_800782681775076.jpeg" balkone kairėje pusėje matomas pasilenkusio asmens vaizdas, kuris dėvi trumpomis rankovėmis žalsvus marškinius; 8) nuotrauka "received_965903397794549.jpeg iki pusės matomas policijos pareigūno vaizdas; 9) nuotrauka "received_2214632962040683.jpeg" balkone matomas stovinčio asmens vaizdas, kuris dėvi trumpomis rankovėmis žalsvus marškinius (2 t. b. l. 137–144).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas P. M. dėl M. F. nužudymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis P. M. prisipažino nužudęs savo dėdę M. F. ir paaiškino teismui, kad gerdami alkoholį jie su M. susikivirčijo ir M. kambaryje jį sumušė, dėl ko jis telefonu iškvietė policiją. Iki atvykstant policijos pareigūnams, dėdė išėjo į balkoną, atsisėdo ant pufo, rūkė. Jis taip pat atėjo į balkoną ir ten jie vėl susikivirčijo, šį kartą dėl cigarečių. Jis paėmė balkone ant lentynos buvusį peilį ir juo dūrė M. į krūtinę, prieš tai galėjo smūgiuoti rankomis į galvą. Kiek kartų smūgiavo peiliu dėdei, neprisimena, gerai atsimena tą vieną kartą, tačiau galėjo suduoti ir septynis smūgius peiliu.

Be kaltinamojo prisipažinimo nužudžius M. F., jo kaltę pagrindžia ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Nukentėjusieji A. F. ir M. J. F. parodė, kad svečiuodamasis savo tėvų namuose M. F. pakvietė ir P. M., kuris su savimi atsivežė alkoholinio alaus. Jie gėrė alų, o apie 18 val. taksi automobiliu abu išvyko į M. F. namus. Liudytojas R. M. patvirtino, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) M. F. pakvietė jo sūnų P. pasisvečiuoti ir jo sūnus apie 14-15 valandą nuvažiavo pas savo senelius susitikti su M. Liudytoja K. Z. parodė, kad apie tai, jog 2023-07-04 jos sūnus P. lankėsi pas jos brolį M. F., ji nežinojo, tačiau tos dienos vakarą sūnus turėjo atvažiuoti pas ją ir ji gavo iš P. žinutę, kad jam nepavyks atvykti. Liudytoja R. G. patvirtino girdėjusi kaimyno M. F. bute garsiai grojančią muziką, vėliau bildesį, lyg kas mestų kėdę ar spintelę, pažiūrėjusi per buto durų akutę matė, kaip kažkas buvo išbėgęs iš kaimyno buto į laiptinę, o nuėjusi į balkoną išgirdo kaimyno M. F. žodžius „draugeli baik“. Liudytoja E. V. liudijo per savo buto langą mačiusi, kaip priešais esančiame name, balkone vienas vyras (be marškinėlių) balkone buvo atsitūpęs ar atsisėdęs, atsirėmęs į palangę, o kitas vyras (su marškinėliai) stovėjo, tarp jų vyko konfliktas, tas sėdintis vyras buvo ramus, o stovintis vyras buvo agresyvus, garsiai šaukė ir keikėsi, girdėjo šaukiant ,,kur mano cigaretės“, „kur padėjai mano cigaretę“. Sėdintis vyras jį ramino, sakė „nusiramink“, o stovintis vyras jam sudavė per galvą, bet sėdintis vyras tik ramino jį, nei gynėsi, nei kirto atgal. Kadangi stovintis vyras elgėsi agresyviai, ji paskambino į policiją. Tada pamatė, kad tas agresyvusis vyras tarsi užgulė tą, kuris buvo be marškinėlių. Ką jis darė nesimatė, bet kai atsistojo, to, kuris sėdėjo ir buvo be marškinėlių, balkone jau nesimatė, o tas vyras, kuris buvo su marškinėliais, įėjo į kambarį.

Kitos faktinės bylos aplinkybės nustatytos iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų duomenų. Iš Alkotesterio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašo matyti, jog P. M. 2023-07-04 22.42 val. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. F. lavono kraujyje rasta 2,73 % (promilės) etilo alkoholio. Tai patvirtina, kad P. M. ir M. F. iki pastarojo nužudymo vartojo alkoholį. Pavartojus alkoholio tarp P. M. ir M. F. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis sužalojo P. M.. Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, jog 2023-07-04 21.30 val. P. M. pranešė, jog jį prieš pusvalandį sumušė dėdė M. F., gyv. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad jam kraujuoja nosis. Kad P. M. atžvilgiu buvo smurtaujama, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti P. M. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniajame momenyje, poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, dešinės akies vokų-skruosto srityje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kraujosruva ir muštinė žaizdelė viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos pečių prekiniuose paviršiuose, kairio žasto išoriniame paviršiuje, nugaroje. Tokie sužalojimai, teismo vertinimu, atitinka kaltinamojo P. M. paaiškinimus, jog dėdė jį sumušė smūgiuodamas jam į galvą. Tačiau P. M. buvo nustatyti ir kitokio pobūdžio sužalojimai – pjautinės žaizdos kairės plaštakos II-III pirštų delniniuose paviršiuose bei linijinis odos įdrėskimas IV piršto delniniame paviršiuje, kurie padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, galimai vienmomentiškai, peilio ašmenimis. Teismas daro išvadą, kad kairės plaštakos delninio paviršiaus pjautiniai sužalojimai P. M. atsirado smūgiuojant peiliu M. F., nes, kaip nustatė DNR tyrimą atlikęs specialistas, ant įvykio vietoje rasto peilio geležtės ir rankenos rastas žmogaus kraujas ir nustatyti mišrūs DNR profiliai, tikimybė, kad juos sudaro P. M. ir M. F. DNR profiliai yra 1090 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai. Be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad P. M. pirštai kraujavo, o tai patvirtina, kad P. M. M. F. peiliu sužalojo jau po skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, kuriam pranešė, kad dėdė M. F. jį sumušė ir jam kraujuoja nosis, apie tai, kad jis būtų sužalotas peiliu, kaltinamasis nepranešė. Kaltinamojo skambutis Bendrajam pagalbos centrui 2023-07-04 21.30 val., teismo vertinimu, užbaigė P. M. ir M. F. konfliktą, kurio metu pastarasis sumušė P. M., be to, M. F. išėjo į balkoną ir ten ramiai sėdėdamas rūkė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas M. F. elgesys. Iš liudytojos E. V. parodymų nustatyta, kad balkone sėdintis M. F. buvo pernelyg ramus, o P. M. balkone elgėsi agresyviai, šaukė ir keikėsi, klausė, kur jo cigaretės, sudavė sėdinčiam M. F. į galvą, o vėliau tarsi užgulė, po ko atsistojo tik P. M. ir nuėjo į kambarį, M. F. balkone nebesimatė. Liudytoja R. G. patvirtino girdėjusi balkone M. F. žodžius ,,draugeli, baik“. Tai patvirtina, kad konfliktas balkone įvyko tikėtina dėl cigarečių ir šio tragiškai pasibaigusio konflikto iniciatorius neabejotinai buvo P. M..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. F. mirtis įvyko nuo ūminio išorinio ir vidinio nukraujavimo iš durtinių pjautinių žaizdų krūtinės ląstos srityje su širdies ir dešinio plaučio sužalojimu. Kaltinamasis P. M. nurodė gerai prisimenantis tik vieną dūrį peiliu M. F. į krūtinę, tačiau neatmetė galimybės, kad galėjo peiliu smūgiuoti ir daugiau kartų. Teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei papildoma išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. F. durtinės – pjautinės žaizdos padarytos ne tik krūtinės ląstos srityje, bet ir kaktos dešinėje pusėje, juosmens kairėje, dešinės plaštakos srityje ir tokie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Kadangi įvykio metu M. F. bute kitų asmenų be P. M. nebuvo, neabejojama, kad visus durtinius – pjautinius sužalojimus M. F. padarė kaltinamasis.

Nukentėjusieji A. F. ir M. J. F., kurie yra kaltinamojo seneliai, ir liudytojai K. Z. bei R. M., kurie yra kaltinamojo tėvai, liudijo, jog P. M. serga epilepsija ir depresija, jam kiekvieną dieną reikia vartoti vaistus ir kad jis negali vartoti alkoholio. Nukentėjusieji ir minėti liudytojai liudijo, jog P. M. gyvenime yra buvę epizodų, jog jam pasireiškia agresija, jis būna kaip nesavas, viską išdaužo, tėvui norint nuraminti sūnų, tenka netgi su juo susigrumti. Kaltinamasis P. M. taip pat paaiškino teismui, kad jam dėl psichikos sutrikimų bei pavartojus alkoholio, kildavo nepaaiškinami agresijos priepuoliai, agresiją jis išreikšdavo daužydamas daiktus ir smurtaudamas. Nagrinėjamu atveju iš liudytojos E. V. parodymų nustatyta, kad P. M. balkone elgėsi agresyviai, o ir iš kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdžio bei intensyvumo M. F. atžvilgiu (smūgiuota rankomis į galvą, septynis kartus peiliu į krūtinės ląstą, kaktą, juosmenį) spręstina, jog kaltinamasis iš tiesų elgėsi agresyviai, tačiau tai nebuvo patologinis elgesys dėl ligos, ar dėl to, kad vartojo vaistus ir gėrė alkoholį, ar kad įvykio vakarą neišgėrė vaistų. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs aplinkybę, jog 2023 m. spalio 16-27 d. kaltinamajam buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė ir ekspertai į bylą pateikė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 5–14), kuriame nurodoma, jog P. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023-07-04) bei ekspertinio tyrimo metu konstatuojama: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas; vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (medikamentinė remisija). Pagal savo psichikos būklę P. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023-07-04) ir ekspertinio tyrimo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023-07-04), ūmių (laikinų) psichikos sutrikimų P. M. nekonstatuojama. Atlikti veiksmai, kuriais P. M. yra įtariamas, sąlygoti pykčio ir agresijos, žemos impulsų kontrolės, tačiau tai netrukdė jam suprasti ir valdyti savo veiksmų, numatyti elgesio pasekmių.

Atsižvelgiant į tokią teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertų išvadą, sprendžiama, jog P. M. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, kas reiškia, kad yra pakaltinamas ir gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Ir nors gynėjas kėlė abejones dėl teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę P. M. atlikusių ekspertų kompetencijos dėl jų trumpo ekspertinio darbo stažo (abu turi 1 metų darbo stažą), tačiau teismas pažymi, kad ir teismo psichiatras ekspertas K. S., ir teismo psichologas ekspertas M. P. yra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, įtraukti į teismo ekspertų sąrašą, turintys reikiamą kvalifikacinę (3-ąją) kategoriją ir atitinkantys Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme ekspertams keliamus reikalavimus, kuriame nėra numatytas privalomas ekspertinio darbo stažo dydis, kuriam suėjus asmuo gali užsiimti ekspertine veikla, todėl nėra pagrindo abejoti minėtų teismo ekspertų kompetencija ir jų duotomis išvadomis apie P. M. psichikos būklę.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis P. M. suvokė, jog suduodamas septynis smūgius peiliu M. F. į krūtinės ląstą, kaktą ir juosmenį, gali sutrikdyti jo sveikatą ar jį nužudyti, ir to siekė, tačiau buvo abejingas, kokie padariniai dėl jo veiksmų kils, kaltinamajam buvo tas pats, ar M. F. bus padaryti tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymai, ar bus atimta jo gyvybė. Taigi, kaltinamasis P. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal tai, kokie padariniai kilo – dėl kaltinamojo smūgių peiliu į krūtinės ląstą, padarant širdies ir dešinio plaučio sužalojimus, M. F. įvykio vietoje mirė. Atsižvelgiant į tai, P. M. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas (nužudymas) pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę P. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės – atimta kito žmogaus gyvybė, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1). Vertinant P. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus penkis kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo ir aplinkosaugos taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis nedirbantis, nevedęs, išlaikytinių neturi.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindų P. M. atžvilgiu taikyti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis) ir, kad bausmės tikslai už labai sunkaus nusikaltimo padarymą bus pasiekti tik paskyrus BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad P. M. nužudė ne atsitiktinį žmogų, o savo giminaitį (dėdę), be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo didesnį jį asmenybės pavojingumą, dėl to, teismo vertinimu, jam negali būti paskirta minimalaus dydžio bausmė. Tačiau kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir siekiant P. M. tinkamai nubausti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skiriama 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamajam P. M. šioje byloje taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Kauno apygardos teismo 2024-06-03 nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2024-07-04. Kadangi kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, siekiant įvykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kardomoji priemonė (suėmimas) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista ir jos terminas tęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas P. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023-07-04 išbūtas laikas.

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje kaltinamajam P. M. pareikšti trys civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: nukentėjusieji A. F. ir M. J. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam po 50 000 eurų ir 5474 eurų turtinės žalos atlyginimo A. F. (4 t. b. l. 191–192; 5 t. b. l. 41–42), nukentėjusiosios nepilnametės G. F. atstovė pagal įstatymą S. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės ir 5070 eurų turtinės žalos atlyginimo nepilnametės G. F. naudai (1 t., b. l. 13–136); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1012,37 eurų turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 22–23).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šiuo nuosprendžiu dėl M. F. nužudymo kaltu yra pripažintas P. M., todėl jis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje.

Nukentėjusioji A. F. civiliniame ieškinyje nurodė turėjusi išlaidų ir patyrusi 5474 eurų turtinę žalą dėl nužudyto sūnaus M. F. kapavietės sutvarkymo ir antkapio pirkimo. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas kapavietės sutvarkymo ir antkapio pagaminimo darbus atlikusios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. 2024-03-18 sudaryta Atliktų darbų ir medžiagų vertinimo sąmata (5 t., b. l. 43), nukentėjusiųjų A. F. ir M. J. F. paaiškinimais. Pateikti duomenys patvirtina, kad paminklo vertė – 920 eurų, betonavimo ir montavimo darbų vertė – 800 eurų, raidės ir skaičiai (ant paminklinio akmens) – 744 eurų vertės, kryžius – 190 eurų vertės, postamento po paminklu vertė – 665 eurų, kapo plokštės – 1855 eurų vertės, dvi žvakidės – 300 eurų vertės. Kadangi A. F. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas, šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamojo P. M. priteisiant 5474 eurus turtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Iš bylos duomenų ir nukentėjusiųjų A. F. bei M. J. F. paaiškinimų nustatyta, kad nužudytasis M. F. buvo jų sūnus. Ir nors sūnus gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), jų santykiai nebuvo nutrūkę, sūnus tėvus aplankydavo, bendraudavo telefonu, be to, sūnus pensinio amžiaus tėvus rėmė finansiškai. Atsižvelgiant į tai, kad M. F. gyvybė nutrūko ne dėl natūralių priežasčių, o dėl to, kad buvo nužudytas, teismui nekyla abejonių, jog jo tėvai dėl sūnaus netekties patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią giliais dvasiniais išgyvenimais, emociniu sukrėtimu, stresu. Be to, neabejojama, kad emocinį sukrėtimą nukentėjusieji patyrė sužinoję, jog jų sūnų nužudė jų anūkas. Nukentėjusieji patirtą neturtinę žalą įvertino kiekvienas po 50 000 eurų. Teismas dar kartą pažymi, kad baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių herarhijoje žmogaus gyvybė užima aukščiausią vietą ir ji negali būti įvertinta pinigais, tačiau teismas privalo nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, netekus artimo žmogaus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju kaltinamasis P. M. M. F. nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, jis smūgiavo rankomis į galvą, septynis kartus smūgiavo peiliu ir nors smūgiai peiliu į kaktą, juosmenį, dešinę plaštaką mirtinų pasekmių nesukėlė, smūgių skaičius ir pobūdis rodo, jog P. M. veikė itin aktyviai ir agresyviai. P. M. iki suėmimo nedirbo, apie tai, ar turėjo kokių nors pajamų, byloje duomenų nėra, tačiau yra duomenys apie jo turtą, kuriam 2023-12-08 prokuroro nutarimu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vertinant kaltinamojo galimybes atlyginti padarytą neturtinę žalą, atsižvelgiama ir į tai, kad jis yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl ateityje dirbdamas ir gaudamas pajamas turės galimybę žalą atlyginti. Įvertinus visas šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiųjų A. F. ir M. J. F. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nustatomas 20 000 eurų neturtinės žalos dydis kiekvienam nukentėjusiajam.

Nukentėjusiosios G. F. atstovė pagal įstatymą S. D. nepilnametės dukros patirtą neturtinę žalą dėl jos tėvo M. F. nužudymo įvertino 30 000 eurų. Kaip nustatyta iš S. D. civilinio ieškinio pareiškimo ir jos paaiškinimų teisiamajame posėdyje, dėl netikėtos tragiškos tėvo mirties tuo metu dar mažametė G. F. patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, stiprų emocinį sukrėtimą. G. F. išgyvena, kad nužudžius jos tėvą visam laikui ir negrįžtamai buvo nutrauktas jos dvasinis ir fizinis ryšys su tėvu, ją labai slegia suvokimas, kad jos noras ir viltys bendrauti su tėvu, jam mirus, niekada nebeišsipildys. Po tėvo netekties G. tapo liūdna ir nusiminusi, pradėjo bijoti tamsos, sutriko jos miegas, jai sunku užmigti, dėl ko miegoti ji eina vėlai, o tinkamai nepailsėjus, suprastėjo jos mokymosi rezultatai, sutriko jos įsiminimo funkcija, dėl padidėjusio jautrumo dažnai verkia, teko lankytis pas mokyklos psichologą. Be to, dėl tėvo mirties G. pajautė pažeminimą, nes ji nebuvo pakviesta dalyvauti tėvo laidotuvėse, o ir tėvo kapą teko susirasti joms pačioms, nes niekas joms neparodė, kur jis palaidotas.

Teismui nekyla abejonių, jog mažametei G. F. netekus artimojo giminaičio – tėvo, ji patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, stresą. P. M. nužudžius M. F. visiems laikams nutrauktas vaiko ir tėvo santykis, kuris yra labai svarbus besiformuojančiai asmenybei. Iš S. D. paaiškinimų nustatyta, kad tėvas su dukra gyveno kartu iki dukrai suėjo treji metai, vėliau jie kalbėdavosi telefonu, tėvas atvažiuodavo aplankyti dukrą, o paskutinį kartą gyvai matėsi prieš šešerius metus, kuomet tėvas dukrai nupirko šuniuką. Ji nedraudė tėvui bendrauti su dukra, tačiau buvo užblokavusi jo numerį, kai jis girtas skambindavo dukrai. G. F. senelė A. F. liudijo, jog M. F. dažnai kalbėjo apie savo dukrą G., rūpinosi ką jai nupirkti, ieškojo kontakto su savo dukra, tačiau jiems bendrauti draudė dukros motina. Be to kliūtis bendrauti su dukra buvo ir tai, kad jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), todėl nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl to, kad jam draudžiama bendrauti su savo vaiku dviese, be motinos. Sūnus džiaugėsi atnaujinęs draugystę su dukra internetu. G. F. senelis M. J. F. liudijo, jog M. su dukra G. matydavosi retai, grįžęs į Lietuvą kartą į metus susitikdavo, pasivaikščiodavo, nupirkdavo ką nors. Tokie paaiškinimai leidžia teismui spręsti, jog nuo to laiko, kad G. F. suėjo treji metai, tėvas ir dukra susitikdavo retai, tačiau jų santykis kaip tėvo ir dukros nebuvo nutrūkęs, abu, tiek tėvas, tiek dukra, norėjo bendrauti ir vienas kitam rūpėjo. Kaip nustatyta iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos psichologės J. M. pranešimo, G. F. buvo konsultuota du kartus 2023 m. spalio mėnesį. Dėl konsultacijų kreipėsi moksleivės mama ir konsultacijų tikslas – santykiai klasėje. Psichologinė pagalba dėl tėvo netekties G. F. teikiama nebuvo. Įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusiajai G. F. dėl tėvo nužudymo buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nustatomas mažesnis neturtinės žalos dydis, nei jį įvertino nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą –11 000 eurų.

Nepilnametės G. F. atstovė pagal įstatymą S. D. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl 5070 eurų turtinės žalos atlyginimo, kadangi nužudžius M. F., G. F. neteko išlaikymo, kurį teikdavo jos tėvas M. F.. S. D. teismui paaiškino, kad M. F. buvo priteista mokėti kas mėnesį 160 eurų dukros išlaikymui. Kadangi viskas brango, su M. F. susitarė, jog nuo 2023 m. liepos mėnesio jis dukros išlaikymui mokės po 300 eurų kas mėnesį. Po M. F. nužudymo G. F. buvo paskirta ir išmokėta našlaičių pensija 206 eurų dydžio, o nuo 2024 m. vasario mėnesio jos dydis padidintas iki 226 eurų. Civilinio ieškinio pareiškime S. D. nurodė padarytos turtinės žalos dydžio paskaičiavimus 300x54-(206,47x53+187,49)=5069,60.

Visiškai sutiktina su nepilnametei G. F. padarytos turtinės žalos atsiradimo priežastimi – P. M. nužudžius M. F., nepilnametė G. F. neteko išlaikymo, todėl P. M. kyla prievolė šią žalą atlyginti. Tačiau turtinės žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. vasario mėnesio nepilnametei G. F. mokamos našlaičių pensijos dydis padidintas nuo 206, 47 iki 226 eurų (5069,60-480=4589,60).

Kadangi nukentėjusioji G. F. yra nepilnametė, jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos tvarkytoja iki G. F. pilnametystės uzufrukto teise skirtina jos atstovė pagal įstatymą – motina S. D..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1012,37 eurų turtinės žalos atlyginimo ir ši žala ieškovui atsirado 2023-07-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrus G. F. našlaičių pensiją nuo 2023-07-04 iki 2028-01-21 ir išmokėjus jai 1012,37 eurų našlaičių pensijos už laikotarpį nuo 2023-07-04 iki 2023-11-30.

Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, o kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui; asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta – fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir šioje byloje nustačius, kad P. M. tyčia nužudė M. F., kuris turėjo dukrą G. F. ir teikė jai išlaikymą, P. M. kyla pareiga atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 1012,37 eurų, kuriuos Fondas išmokėjo tėvo netekusiai nukentėjusiajai G. F. kaip našlaičių pensiją už laikotarpį nuo 2023-07-04 iki 2023-11-30.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023-12-08 nutarimu buvo paskirtas laikinas P. M. nuosavybės teisės apribojimas laikotarpiui nuo 2023-12-08 iki 2024-06-08 šiam turtui:

1) Krovininiam automobiliui iki 3,5 t. FIAT DUCATO, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2) Priekabai arba puspriekabei nuo 0,75 t. iki 3,5 t. BORO -, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

3) Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);

4) Pastatui – Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);

5) Pastatui – Sandėliui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);

6) Pastatui – Kompresorinei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);

7) Pastatui – Siurblinei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 34–39).

Kauno apygardos teismo 2024-06-06 nutartimi laikino P. M. nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams (5 t., b. l. 88–90). Kadangi šiuo nuosprendžiu P. M. priteista atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagal tris civilinius ieškinius ir, siekiant užtikrinti civilinių ieškovų teisę į žalos atlyginimą, laikino P. M. nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas iki civilinių ieškinių atlyginimo.

VI. Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiųjų A. F. ir M. J. F. įgaliotasis atstovas advokatas D. G. prašė teismo iš P. M. priteisti nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 900 eurų ir pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad A. F. advokatui sumokėjo 900 eurų (5 t. b. l. 44).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2024-05-29 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai G. F., išlaidų suma yra 1214,01 Eur (5 t., b. l. 58). Nukentėjusiosios G. F. įgaliotoji atstovė advokatė L. B. prašė teismo iš kaltinamojo P. M. valstybės naudai priteisti pažymoje nurodytą sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų A. F. bei M. J. F. įgaliotasis atstovas advokatas D. G. bei nepilnametės nukentėjusiosios G. F. įgaliotoji atstovė advokatė L. B. susipažino su bylos medžiaga, pasiruošė bylos nagrinėjimui teisme, konsultavo nukentėjusiuosius, rengė procesinius dokumentus (civilinį ieškinį), atstovavo nukentėjusiesiems teisiamajame posėdyje, laikytina, kad nukentėjusiųjų A. F., M. J. F., G. F. atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, proporcingos bylos sudėtingumui ir proceso trukmei, todėl išieškotinos iš kaltinamojo P. M., kuris yra jauno ir darbingo amžiaus.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023-08-23 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 111) klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka: ėminius iš dėmių įvykio vietoje (vokai Nr. 1-6), šluoteles su nuoplovomis, peilį, marškinius, kelnes, trumpikes, kojines (1 pora), trumpikes, šortus, marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023-07-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. F. ir M. J. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. M. priteisti:

A. F. 5474 (penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis) eurus turtinei žalai atlyginti,

A. F. ir M. J. F. po 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

S. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. M. nepilnametės nukentėjusiosios G. F. naudai 4590 (keturis tūkstančius devyniasdešimt) eurų turtinei ir 11 (vienuolika tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti. Iki G. F. pilnametystės jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną S. D..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. M. 1012,37 eurus turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš P. M. 900 (devynis šimtus) eurų A. F. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Išieškoti iš P. M. 1214,01 (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų ir vieną centą) eurų valstybės naudai nukentėjusiosios G. F. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Pratęsti Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023-12-08 nutarimu paskirto laikino P. M. nuosavybės teisės apribojimo terminą iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023-08-23 aktą Nr. (duomenys neskelbtini): ėminius iš dėmių įvykio vietoje (vokai Nr. 1-6), šluoteles su nuoplovomis, peilį, marškinius, kelnes, trumpikes, kojines (1 pora), trumpikes, šortus, marškinėlius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.