Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas M. J., išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 12 parų;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;

3) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. J. 2019 m. birželio 21 d. internetiniame tinklalapyje www.aliexpress.com įgijo netikrus pinigus – 5000 eurų (vieną šimtą banknotų po 50 eurų); po 3–4 savaičių pasiėmęs juos iš paštomato „Omniva“ (esančio (duomenys neskelbtini)) gabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), vienuolikto aukšto bendro naudojimo balkoną, kur esančioje sofoje laikė juos ir ėmė realizuoti – tą pačią dieną perdavė nepilnamečiui asmeniui (savanoriškai atsisakiusiam baigti nusikalstamą veiką) dešimt banknotų (500 eurų), kad šis realizuotų žinomai netikrus pinigus, tačiau minėtas asmuo suplėšė ir išmetė jam perduotus žinomai netikrus pinigus; tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 17 val., prekybos centre „Norfa“ (esančiame (duomenys neskelbtini)), atsiskaitydamas už prekes padavė vieną netikrą 50 eurų nominalo banknotą, o likusius septyniasdešimt aštuonis banknotus laikė pirmiau paminėtoje vietoje, kol 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 11 val. parodymų patikrinimo metu banknotus padavė policijos pareigūnei.

2. Kaltinamasis D. J. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 vasarą, tikslios datos nepamena, tinklalapyje www.aliexpress.com surado parduotuves, prekiavusias netikromis įvairaus eurų nominalo kupiūromis, todėl įsigijo 50 eurų nominalo netikrų banknotų – už vieną šimtą banknotų sumokėjo 10,33 Eur. Šiuos netikrus pinigus jis įsigijo tam, kad galėtų jais turgeliuose atsiskaityti vyresnio amžiaus žmonėms už prekes ir gautų grąžą tikrais pinigais ir tokiu būdu netikrus pinigus išsikeisti į tikrus pinigus. Maždaug po 3–4 savaičių šiuos netikrus pinigus pasiėmė iš paštomato „Omniva“, esančio (duomenys neskelbtini). Grįžęs į namus nuėjo į bendro naudojimo balkoną (11 aukšte), kur apžiūrėjo gautus netikrus 50 eurų banknotus – jie visi buvo vienos serijos numeriais, t. y. visi vienodi. Apžiūrėjus juos matėsi, kad jie yra netikri, nes nebuvo tikriems pinigams skirtų apsaugų, taip pat ant jų buvo užrašai anglų kalba, kad tai netikri pinigai. Ar atsiųstoje pakuotėje buvo vienas šimtas banknotų jis nežino, nes neskaičiavo. Apie tai, kad turi netikrų 50 eurų banknotų, informavo savo draugą D. F., o tą pačią dieną susitikęs su juo perdavė jam kelis banknotus (mano, kad dešimt banknotų) tam, kad jis (draugas) pamėgintų tuos pinigus realizuoti. Likusius pinigus jis parsinešė į namus ir laikė juos namo 11 aukšto bendro naudojimo balkone. Po to, tikslios datos nepamena, jis buvo nuėjęs į (duomenys neskelbtini) turgelį, kur už gėles norėjo atsiskaityti moteriškei netikru 50 eurų banknotu, tačiau moteriškė jam pasakė, kad šis banknotas netikras, todėl jo nepriėmė ir grąžino jam. Vėliau, 2019 m. rugsėjo 23 d., apie 17 val., parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), norėjo su netikru 50 eurų banknotu atsiskaityti už alų (manė, jog gaus grąžą tikrais pinigais), tačiau buvo sulaikytas. Policijos pareigūnai surado septyniasdešimt aštuonis 50 eurų banknotus, dešimt 50 eurų banknotų jis davė D. F., vieną 50 eurų banknotą paėmė pareigūnai, kai jis norėjo atsiskaityti parduotuvėje, o kur yra likę vienuolika 50 eurų banknotų jis tiksliai nežino, bet mano, kad juos galėjo kažkur pamesti. Dėl tokios savo veikos jis labai gailisi (2 t., 12–13, 18–20, 52 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. liudytojo D. F. parodymais apie tai, kad 2019 m. vasaros viduryje susitikus su D. J. pastarasis jam padavė apie dešimt netikrų 50 eurų banknotų. Nežino, kokiu tikslu jis davė jam juos, nes jam asmeniškai netikrų pinigų nereikia ir jis neprašė, kad D. J. jam juos duotų. Duotus pinigus jis paėmė, tačiau išsiskyrus su D. J. jis minėtus pinigus suplėšė ir išmetė. Po kiek laiko, tiksliai nežino kada, gatvėje susitikus su D. J. pastarasis pasakė jam, kad bandė netikra 50 eurų kupiūra atsiskaityti parduotuvėje už prekes ir buvo sulaikytas (1 t., 65–66 b. l.);

3.2. liudytojo N. P. parodymais apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. jam dirbant parduotuvėje „Norfa“ (esančioje (duomenys neskelbtini)) pardavėja pasakė, jog parduotuvėje jaunuolis bandė atsiskaityti galimai padirbta 50 Eur kupiūra. Minėtą jaunuolį jis atsivedė į kabinetą ir iškvietė policiją (1 t., 106 b. l.);

3.3. liudytojos V. J. parodymais apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. jai dirbant parduotuvėje „Norfa“ (esančioje (duomenys neskelbtini)), apie 16.50 val. prie kasos priėjo jaunuolis, kuris ant kasos pasidėjo alaus pakuotę ir maišelį. Atsiskaitydamas už šias prekes vaikinas jai padavė vieną 50 Eur kupiūrą, kuri jai pasirodė netikra. Apie tai ji informavo N. P. (1 t., 111 b. l.);

3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra parduotuvėje „Norfa“ ((duomenys neskelbtini)); įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 20, 22–23 b. l.);

3.5. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis D. J. parodė namo, esančio (duomenys neskelbtini), vienuolikto aukšto bendro naudojimo balkone, sofoje esančią slėptuvę, kurioje jis laikė netikrus 50 Eur nominalo banknotus (2 t., 23–34 b. l.);

3.6. daiktų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti parodymų patikrinimo vietoje metu surasti pinigai (2 t., 41–42, 44–45 b. l.);

3.7. specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad tiek parduotuvėje „Norfa“ panaudotas vienas 50 eurų banknotas, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu surasti septyniasdešimt aštuoni 50 eurų banknotai yra atspausdinti ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri (1 t., 30–31, 38–40 b. l.);

3.8. AB „SEB bankas“ pateiktu kaltinamojo D. J. banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 21 d. iš šios banko sąskaitos buvo pervesta 10,33 Eur į Aliexpress.com banko sąskaitą (1 t., 154–157 b. l.).

4. Visi pirmiau išdėstyti įrodymai leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis D. J. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis įgijo netikrus pinigus, juos gabeno, realizavo ir laikė. Vertindamas byloje esančius įrodymus teismas pažymi, jog kaltinamasis D. J. įgijo, gabeno ir laikė netikrus banknotus po 50 eurų, turėdamas tikslą juos realizuoti – iškeisti juos į tikrus pinigus. Be to, kaltinamasis realizavo dalį šių netikrų pinigų – dalį pinigų perdavė savo draugui tam, kad šis juos realizuotų, mėgino atsiskaityti jais (duomenys neskelbtini) turgelyje ir parduotuvėje „Norfa“, šiuos pinigus paduodamas vyresnio amžiaus žmonėms, prasčiau mokantiems užsienio kalbą ir prasčiau suprantantiems ant netikrų pinigų banknotų esančių užrašų (užsienio kalba) reikšmę, kol buvo sulaikytas parduotuvėje. Tokia kaltinamojo D. J. tęstinė veika, kuria jis įgijo netikrus pinigus, gabeno juos ir net per kelis kartus kėsinosi į valstybės finansų sistemą (teisės aktais reguliuojamą pinigų apyvartą) išleisti netikrus pinigus, be jokių abejonių, yra pavojinga ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo D. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu. Šiuo konkrečiu atveju D. J. veikos kvalifikavimas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-39-719/2019).

5. Kaltinamasis D. J., be kita ko, kaltinamas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau pačiame kaltinime jam nėra inkriminuojamas esminis BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – apgaulė. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis D. J., panaudodamas netikrus pinigus, būtų užvaldęs didesnės kaip 3 MGL vertės turtą.

6. Tokiu būdu kaltinamojo D. J. veika perkvalifikuojama iš BK 182 straipsnio 1 dalies ir 213 straipsnio 1 dalies į BK 213 straipsnio 1 dalį.

7. BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam D. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2020 m. liepos 21 d. buvo surašytas pranešimas (2 t., 63–65 b. l.), kuriame nurodyta, jog jam žinoma galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės ir jis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

8. Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė asmuo, turintis teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, apysunkis nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas; baustas administracine tvarka; nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., 165–169, 171–200 b. l.; 2 t., 1–2 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam pagal BK 213 straipsnio 1 dalį paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kurio trukmė yra mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

10. Kaltinamasis D. J. aptariamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais).

11. Teismas pažymi, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 48 straipsnio redakcijoje numatyta, jog skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau šioje byloje tirtos ir nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 48 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta galimybė kartu su laisvės apribojimo bausme asmeniui paskirti intensyvią priežiūrą. Akivaizdu, jog iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi BK 48 straipsnio redakcija numatė lengvesnę asmens, kuriam skiriama laisvės apribojimo bausmė, teisinę padėtį. Todėl šiuo konkrečiu atveju skirdamas kaltinamajam D. J. laisvės apribojimo bausmę teismas vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusia BK 48 straipsnio redakcija.

12. Kaltinamajam D. J. šiuo metu taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (55–56, 58–59 b. l.), kurios paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinamos.

13. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentas:

13.1. septyniasdešimt aštuonios netikros kupiūros po 50 eurų, saugomos Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., 36, 38 b. l.), sunaikinamos;

13.2. kaltinamojo D. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinama kaltinamajam D. J..

14. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės bausmės dalį ir skirti D. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigoti D. J. per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje.

D. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

- septyniasdešimt aštuonias netikras kupiūras po 50 eurų, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti;

- D. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti D. J..

Nesutikdamas su paskirta bausme D. J. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. D. J. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.