Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta galutinė sumažinta bausmė - 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-08-25 baudžiamuoju įsakymu skirta galutine subendrinta bausme ir V. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo su 118 MGL (5 900,00 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2020-06-13, 8 val. 15 min. iki 2020-06-14, 12 val. 01 min. - 2 (dvi) paros, kurios, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, prilygintos 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį per 12 (dvylika) mėnesių išklausyti minėtą programą.

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios J. P. arčiau nei 50 m., atstumu, taip pat kuria jis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. P., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. G. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio 13 d., apie 1 val. 45 min., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas neblaivus, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, bendrojo naudojimo balkone, konflikto su savo sugyventine J. P. metu, ranka vieną kartą sudavė jai į skruostą ir abejomis rankomis ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji J. P. krito ir atsitrenkusi į atidarytas balkono duris susižalojo galvą, nes dėl muštinės dešiniojo smilkinio žaizdos, nukentėjusiajai J. P., tokiais neteisėtais V. G. veiksmais, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. G. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, apeliantas ginčija teismo sprendimą netaikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik šioje dalyje.

6. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

7. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas bus pakankamai efektyvi priemonė norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, t. y. ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne.

8. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti V. G. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam V. G., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymą taikytų bausmių jam poveikis. Kaip matyti, V. G. šiuo metu teisiamas 6 kartą, teistumas neišnykęs, praėjus vos mėnesiui po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, jis padarė dar vieną naują tyčinį nusikaltimą, už kurį Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pinigine bauda pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. G. elgesio nepakeitė ir jam taikytos įvairios ankstesnės baudžiamosios teisės priemonės – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir netgi reali laisvės atėmimo bausmė. Patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, matyti, kad apeliantas administracine tvarka baustas 4 kartus, daugiausia už žmogaus orumo ir dorovės įžeidimą (viešoje vietoje pasirodant neblaiviam, taip pat net du kartus baustas už pavojaus sukėlimą išplisti COVID-19 ligai), beveik visais atvejais nusižengė būdamas neblaivus ir byloje nėra duomenų apie nei vieną iš jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) tinkamą įvykdymą (2 t., b. l. 104-106). Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai ir rodo visuomenei savo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

9. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, taip pat, kad gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau tokie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu ne tik, kad nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (nepateikti dokumentai apie V. G. gydymąsi), tačiau vertintini ir kaip išimtinai deklaratyvūs, kurie neduoda jokio pagrindo išvadai, jog apeliantas ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju V. G. padarė nusikalstamą veiką turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme V. G. yra recidyvistas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną taisyklę, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pritartina apelianto teiginiams, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia paskirtos bausmės vykdymą atidėti ir recidyvistui, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties teismą įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Kaip matyti, V. G. nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo, esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme ir, būdamas laisvėje, nekels pavojaus visuomenės nariams. Pažymėtina, jog V. G. teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, fizinio smurto panaudojimą, tame tarpe ir prieš šeimos narį. Apeliaciniame skunde išreikšti pažadai pasitaisyti gali būti laikomi svarbiu žingsniu keičiant savo gyvenimą ir siekiant ateityje nenusikalsti, tačiau tai nėra išimtinė aplinkybė, kuri taptų pagrindu švelninti V. G. teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegijos manymu, tik atlikdamas paskirtą bausmę pataisos namuose, vykdydamas visas pataisos įstaigos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgdamasis ir sąžiningai dirbdamas, apeliantas gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė, kadangi šiuo metu jo propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais. Kaip jau minėta, bausmės skyrimas yra išimtinė teismo prerogatyva, todėl, apelianto teiginiai, kad prokurorė taip pat prašė teismo atidėti bausmės vykdymą, nesaisto bausmę skiriančio teismo. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo V. G. apeliacinio skundo prašymas taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą negali būti tenkinamas.

10. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą atmesti.