- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- I-202-739/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00511-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. Š. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė, ir areštinė), atlyginti (b. l. 2-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. periodiškai buvo laikomas areštinės kamerose nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, areštinėje jis buvo laikomas perpildytose kamerose, todėl jam buvo suvaržyta judėjimo laisvė, jis negalėjo pasimankštinti kameroje, kameroje truko oro, nuolat kamavo galvos skausmai ir svaigimas, kameroje tarp asmenų kildavo konfliktai ir ginčai. Pareiškėjas nurodė, kad areštinės kamerose sienos ir lubos vietomis buvo pažeistos pelėsio, grybelio. Pažymėjo, kad dėl šilto vandens kamerose nebuvimo, nebuvo galimybės išsiplauti indų, todėl jis buvo priverstas nuolat valgyti maistą iš riebaluotų, nešvarių indų. Pareiškėjo teigimu, nors ir eidavo kiekvieną dienąpo 1 val. pasivaikščioti, tačiau tai jo sveikatai ir bendrai būsenai teigiamų rezultatų nedavė. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl blogų, antisanitarinių sąlygų jis daug kartų kreipėsi žodžiu į areštinės administraciją, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad dėl savo blogos psichologinės būklės jis daug kartų kvietėsi psichologą ir psichiatrą, bet jam buvo paaiškinta, kad jis turėtų kreiptis raštu, tačiau, pareiškėjo nuomone, tai yra visiškai nepagrįsta, kadangi pareigūnai privalėjo registruoti ir žodinius jo prašymus. Visa tai sudaro patirtą neturtinę žalą, kurią ir prašė pareiškėjas atlyginti (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo laikomas įvairiose Panevėžio AVPK areštinės kamerosevienas arba su vienu – trimis asmenimis. Teigė, kad pareiškėjui Panevėžio AVPK areštinėje trumpą laikotarpį teko nežymiai mažiau nei 5 kv. m. ploto, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas kur kas ilgesnį laiko tarpą praleidžia pataisos namuose, kuriuose vadovaujantis teisės aktų nuostatomis vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3.6 kv. m be to, atsakovės atstovo teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad minimalus reikalaujamos asmeninės erdvės plotas yra ne mažiau kaip 3 kv. m, o mažas kameros plotas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose vertinamas kaip ypač mažas, neįtikėtinai mažas, dėl kurio kameroje esantys asmenys neturi ar beveik neturi vietos laisvai judėti. Atsakovės atstovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad areštinės kamerose buvo antisanitarinės sąlygos, kadangi juos paneigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų rezultatai. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės areštinės kamerose naudotis šiltu vandeniu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nesuteikiant šilto vandens kamerose buvo pažeidžiamos jo teisės, yra visiškai nepagrįsti. Dėl vėdinimo sąlygų areštinėje nurodė, kad areštinėje kamerų langai atsidaro, todėl galimybės vėdinti kameras yra sudarytos. Be to, Panevėžio AVPK areštinėje 2005 metais atliekant remonto darbus buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes jame dėstomi abstraktūs teiginiai, kuriais pakartotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas. Be to Panevėžio AVPK prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį iki 2013 m. spalio 24 d. (skundo surašymo datos) taikyti ieškinio senatį ir vien tuo pagrindu pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 10-13).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigūnų aktų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje (b. l. 10-11, 18).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Panevėžio AVPK pareiškėjo skundo reikalavimams prašė taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 12).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Panevėžio AVPKareštinėje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų taikymą (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013 ir kt.).Pareiškėjas skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą išsiuntė 2016 m. spalio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo jo manymu buvusių jo teisių pažeidimų (b. l. 6).
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį (b. l. 12). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015). Ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgus į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).
Išanalizavus pareiškėjo skundo turinį, daroma išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad tuo laikotarpiu, kai, jo vertinimu, Panevėžio AVPK areštinės administracija neužtikrino tinkamų laikymo sąlygų ir tokiu būdu galimai pažeidė jo teises, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą buvimo Panevėžio AVPKareštinėje laikotarpį žinojo ir turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Pažymėtina, kad 2000 m. liepos 18 d. priimtas ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK užtikrino asmenims galimybę, remiantis šio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, ginti pažeistas teises ir kelti ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nuo 1999 m. gegužės 1 d. veikiantiems apygardų administraciniams teismams, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo priskirta spręsti bylas pagal pareiškėjų skundus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271 straipsnis). Teismo vertinimu, nuo paties pareiškėjo valios ir apsisprendimo priklausė, kokį elgesio modelį pasirinks pareiškėjas, t. y. ar, būdamas rūpestingas ir aktyvus, nedels ir per CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą sieks įstatymo nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus, ar elgsis aplaidžiai, neapdairiai ir taip praleis nurodytą ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nepateikė argumentų, įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nors pareiškėjui buvo išsiųstas Panevėžio AVPK atsiliepimas į skundą, jam buvo žinoma, kad Panevėžio AVPK prašo taikyti jo reikalavimams ieškinio senaties terminą.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo irex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams.
Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimams taikomas ieškinio senaties terminas,nesprendžiama dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisių ir interesų, t. y. neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, ir esant atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK prašymui, pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą taikomas ieškinio senaties terminas ir jo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.