Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-05 · Byla Nr. ATP-472-195/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
ATP-472-195/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-00145-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Šumskas (pirm.), Alma Urbanavičienė, Viktoras Dovidaitis
Administracinė byla Nr. ATP-472-195/2012Teisminio proceso Nr. 4-02-3-00145-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.1.; 45.4.4.; 52.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Viktoro Dovidaičio ir Almos Urbanavičienės, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 30 d., 21.10 val., Savanorių pr. 174A, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,92 prom. girtumas, ir vairuodamas atbuline eiga automobilį Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 119 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad automobilio nevairavo, atsirėmė į automobilį ir šis pradėjo riedėti, bandydamas sustabdyti automobilį, įšoko į jo vidų ir bandė nuspausti stabdžių pedalą, vairuoti automobilio negalėjo, nes neturėjo automobilio raktelių, todėl automobilio vairas buvo užsirakinęs, be to, teismas neapklausė kitų įvykio vietoje buvusių asmenų.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nurodo, kad teismas nutarimą priėmė išnagrinėjęs visus įrodymus, todėl nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio Peugeot Partner jis nevairavo ir neišjudino iš vietos pasispirdamas koja, o automobilio viduje atsidūrė norėdamas sustabdyti nuokalne riedėti pradėjusį automobilį. Tokios pačios versijos M. M. laikėsi apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Skundžiamame nutarime nėra pasisakyta, kodėl M. M. pateikta įvykio versija yra atmesta. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, pripažindamas M. M. vairavus automobilį Peugeot Partner ir padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. Ž. ir D. Ž. parodymais, kurie atitiko pažeidimo padarymo dieną duotus rašytinius paaiškinimus, kad M. M. įlipo į automobilį Peugeot Partner ir atleidęs rankinį stabdį, viena koja išjudino automobilį, išriedėjo iš sandėlio ir atsitrenkė į automobilį VW Polo. Taip pat teismas, kaip M. M. kaltę patvirtinančiu įrodymu, rėmėsi byloje esančiu rašytiniu M. U. paaiškinimu, kuriame nurodyta tik tai, kad jis matė kaip iš sandėlio išriedėjo automobilis, tačiau nėra detalizuota nei kur tuo metu buvo M. M., nei kokie tuo metu buvo M. M. veiksmai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia, tačiau byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas būtų kvietęs M. U. į teismo posėdį, nors tai buvo būtina siekiant teisingai ir išsamiai ištirti įvykio aplinkybes. Tai, jog M. U. nebuvo apklaustas teisme, ypač svarbu dėl to, kad M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio vietoje buvę M. U., S. B. ir A. B. patvirtintų, kad jis automobilio nevairavo, todėl minėti liudytojai turėjo būti apklausti teisme. Taip pat pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, ar iš patalpos, kurioje buvo visi liudytojai, buvo galima matyti automobilio Peugeot Partner stovėjimo vietą, tuo pačiu ir tai, ką prie automobilio veikė M. M.. Esant būtinybei ši aplinkybė galėjo būti ištirta atlikus įvykio vietos apžiūrą.

Atsižvelgiant į tai, kad, pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, nebuvo aktyvus ir nesiaiškino M. M. pateiktos versijos tikėtinumo, neapklausė visų įvykio vietoje buvusių asmenų ir nepašalino byloje esančių neaiškumų, taip pat į tai, kad byloje yra reikalinga papildomai apklausti liudytojus ir ištirti įvykio aplinkybes, bei siekiant užtikrinti M. M. teisę apskųsti priimtą sprendimą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

M. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Artūras ŠumskasTeisėjai Viktoras DovidaitisAlma Urbanavičienė