Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-07 · Administracinė byla Nr. I-434-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
I-434-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01950-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
M. A.
Atsakovas
Alytaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-434-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01950-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 37.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. A. teismo posėdžio metu skundą (b. l. 30) palaikė ir prašė: 1) Panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 49-2986, 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 49-3022, 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 49-3035 jam skirtas drausmines nuobaudas; 2) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus sprendimą nepanaikinti pareiškėjui skirtų drausminių nuobaudų.

Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimais už atsisakymą gyventi paskirtame būryje jam nepagrįstai buvo skirtos drausminės nuobaudos. Pareiškėjas atsisakė persikelti į paskirtą būrį, nes kiti nuteistieji per langus jam žodžiu grasino susidorojimu. Pareiškėjas Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui žodžiu paaiškino priežastis, kodėl atsisako gyventi paskirtame būryje, tačiau paaiškinime pareigūnai jam liepė nurodyti, kad būrio atsisako savo noru. Pažymėjo, kad pareigūnai dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių neatliko tarnybinio tyrimo, faktų nesiaiškino ir nepagrįstai pareiškėją baudė drausminėmis nuobaudomis. Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo pareiškėjas ginčijo Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2S-2401 nutarimai buvo palikti galioti.

Atsiliepimas

Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 88-89) pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas pareiškėją nubaudus, o 2018 m. birželio 10 d. pažyma yra melaginga, nes 18.25 val. būrio auklėtojas jau nedirbo. Pareiškėjo teigimu, atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežastis 2018 m. birželio 11 d. paaiškinime jis nurodė aiškiai, tačiau pareigūnai neapklausė būrio nuteistųjų, nepaėmė jų rašytinių paaiškinimų, klastojo pareiškėjo parašą. Nuteistieji paskirtame būryje laikosi subkultūros ir jo nepriima. Kadangi pareiškėjas subkultūros nesilaiko, todėl jis negalėjo persikelti į paskirtą būrį.

Alytaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 41-45) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 10 d., 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. birželio 14 d. paaiškinimuose nurodė, jog atsisako persikelti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių. Konkrečių atsisakymo persikelti į būrį aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl pagal BVK 142 straipsnį jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Pareiškėjas nesutikdamas su Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmais savo galimai pažeistas teises galėjo ginti apskųsdamas sprendimus bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarime Nr. 49-2986, 2018 m .birželio 13 d. nutarime Nr. 49-3022, 2018 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 49-3035 nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Pareiškėjui skirta nuobauda buvo proporcinga daromiems pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 49-2986, 2018 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 49-3022 ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 49-3035, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 2S-2401 „Dėl skundų išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundai dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimais paskirtų drausminių nuobaudų buvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinė byla nagrinėjama pagal pareiškėjo patikslintą skundą (reg. Nr. DOK-24622) (b. l. 30).

Byloje nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 49-2986 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas M. A. buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu – už tai, kad padarė drausmės pažeidimą, t. y. 2018 m. birželio 10 d. apie 18.00 val. atsisakė eiti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių (b. l. 11, 34, 58). Nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 49-3022 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu – už tai, kad padarė drausmės pažeidimą, t. y. 2018 m. birželio 12 d. apie 18.25 val. atsisakė eiti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių (b. l. 12, 74). Nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 49-3035 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu iš paprastos grupės į drausmės grupę 7 mėnesiams – už tai, kad padarė drausmės pažeidimą, t. y. 2018 m. birželio 13 d. apie 18.25 val. atėjo į KPP 3 ir nurodė, kad atsisako eiti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių (b. l. 13, 33, 82). Nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis 2018 m. liepos 9 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamentas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2S-2401 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai (b. l. 7-10).

2018 m. birželio 14 d. pareiškimu M. A. kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių nurodydamas, kad jis yra nuolat skiriamas į būrius, kuriuose pareiškėjas negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes dėl kitų nuteistųjų netinkamo elgesio kyla grėsmė jo saugumui (b. l. 96). Alytaus pataisos namų direktorius 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. 363-823 „Dėl atsakymo“ pažymėjo, kad atsisakydamas paskirto būrio pareiškėjas nenurodo konkrečių priežasčių ir neįvardija priešų. Pažymėjo, kad pareiškėjui nurodžius konkrečias priežastis (nurodžius konkrečius asmenis, nuo kurių pareiškėjas gali nukentėti) pataisos namuose bus atliktas tyrimas (b. l. 90-91).

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

Konkrečiu atveju, pareiškėjas ginčija paskirtų nuobaudų pagrįstumą, teigdamas, kad režimo pažeidimo nepadarė, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.

2018 m. birželio 10 d. paaiškinime Alytaus pataisos namų direktoriui pareiškėjas nurodė, kad atsisako jam paskirto būrio dėl asmeninių priežasčių, 2018 m. birželio 11 d. paaiškinime pažymėjo, kad atsisako būrio dėl jam neužtikrinto saugumo, 2018 m. birželio 14 d. paaiškinime konkrečių priežasčių, kodėl atsisako paskirto būrio, pareiškėjas nenurodė (b. l. 57, 59, 76). Taigi, savo atsisakymų eiti į paskirtą būrį pareiškėjas nepagrindė jokiais duomenimis ir atsisakymo aplinkybių nedetalizavo. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. paaiškinimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas atsisako būrio dėl neužtikrinto saugumo, negalima daryti išvados, jog atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą gali būti siejamas su objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui.

Alytaus pataisos namų pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir pažymos patvirtina aplinkybę, kad M. A. 2018 m. birželio 10 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. birželio 14 d. atsisakydamas gyventi jam paskirtame 12 būryje konkrečių priežasčių nenurodė (b. l. 55, 56, 61, 64, 65, 71, 75).

Bylos duomenys patvirtina, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą ir 2018 m. birželio 13 d. surašė Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 16-385, iš kurios matyti, kad atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę 12 būryje pareiškėjas konkrečių priežasčių nenurodė, aplinkybių nedetalizavo, o į paskirtą būrį net nebuvo nuėjęs (b. l. 70). Tyrimo metu nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių M. A. negalėtų gyventi paskirtame 12 būryje ar, kad šiame būryje galėtų su kuo nors konfliktuoti. Į bylą pateikti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pažymos, tarnybinio tyrimo išvados patvirtina, kad ginčo laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie kilusią grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei Alytaus pataisos namuose nebuvo surinkta ir šių aplinkybių pats pareiškėjas niekada nekonkretizavo. Pareiškėjo argumentai, kad tyrimo metu nebuvo apklausti būrio nuteistieji yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas paaiškinimuose konkrečiai nenurodė, kokie asmenys jam grasino susidorojimu ir aplinkybių nedetalizavo, savo atsisakymą grindė asmeninėmis priežastimis, taigi nebuvo pagrindo apklausti būrio nuteistuosius. Be to, BVK nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančios nuostatos nenumato, jog dėl kiekvieno pažeidimo privalomai turi būti atliekamas tarnybinis tyrimas. Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 335.5 punktą, tarnybinio tyrimo išvada privaloma jeigu mirtis smurtinė arba savižudybė.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad G. Ž. jam grasino, dėl to buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, tačiau, kaip jau buvo minėta byloje, į 12 būrį pareiškėjas net nebuvo nuėjęs, be to, pats pareiškėjas savo atsikirtime (b. l. 89) nurodė, kad nematė kokie konkrečiai nuteistieji jam grasino, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo atsisakymas eiti į paskirtą būrį būtų susijęs su nuteistojo G. Ž. netinkamu elgesiu pareiškėjo atžvilgiu. Juo labiau, kad šių aplinkybių (dėl G. Ž. veiksmų) savo paaiškinimuose ir skunduose, adresuotuose administracijai, pareiškėjas niekada nenurodė ir šių aplinkybių nedetalizavo. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai klastojo pareiškėjo parašą ar dokumentus.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, ar, kad Alytaus pataisos namuose nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Pats pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į paskirtą būrį dėl to, kad, jo nuomone, jame nesaugu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje būtų priežastiniame ryšyje su, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis atsisakė gyventi paskirtame būryje dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., LVAT 2012 m .spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų 3 punkte numatyta, kad nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos. Nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, numatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Iš Alytaus pataisos namų 2018 m. lapkričio 27 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad pareiškėjui už režimo pažeidimus eilę kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos, iš eilės trečią kartą pareiškėjas nevykdė administracijos nurodymų (b. l. 50-54), kas yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas sistemingai pažeidinėja režimą. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 49-3035 skiriant drausminę nuobaudą tinkamai buvo įvertintas pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdis (administracijos reikalavimų nevykdymas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarimu pareiškėjui pagrįstai buvo skirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę.

Teismo vertinimu, Alytaus pataisos namų direktorius, skirdamas pareiškėjui drausmines nuobaudas, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi bausmių vykdymo kodekse (BVK 142-144 str.) nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, neviršijo savo įgaliojimų, pareiškėjui paskirtos nuobaudos yra adekvačios padarytiems pažeidimams, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 2S-2401 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. birželio 14 d. nutarimų išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 49-2986, 2018 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 49-3022 ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 49-3035 bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2S-2401, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAudrius GrauželisAsta Urbonienė