- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-13776-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08809-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. / S. S. / S. Š. / S. S. (S.) yra vienas ir tas pats asmuo, ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.
2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjas prašymą grindė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas nurodė, kad jo senelė S. Š. (S. Š., S. Š., S. S., S. S.), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu, palikuonis. Migracijos departamentas sprendime konstatavo, kad: (i) „S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15“; (ii) „<...> tačiau nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) kuriai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, S. Š., kuri yra minima 2020-07-27 išduotoje Lietuvos centrinio archyvo pažymoje ir S. Š., kuri yra minima Lietuvos kariuomenės šauktinių registro išraše, (duomenys neskelbtini) ir gyvenusi (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo“; (iii) „Taip pat pateiktuose dokumentuose nesutampa S. Š. ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, motinos pavardės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020-07-27 pažymoje Nr. R4-3042 nurodyta S. Š. motina – H. Š., o Pietų Afrikoje išduotame mirtį patvirtinančiame rašte – H. S.“.
3. Pareiškėjas pareiškime pažymi, jog kartu su pareiškimu pateikiami priedai Migracijos departamento vertinimu nepatvirtino, kad S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo vieta nenurodyta), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra tas pats asmuo, ir kad, atitinkamai, pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis.
4. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybę, jog pareiškėjo senelė S. Š. bei S. Š., S. Š. ir S. S. yra vienas ir tas pats asmuo, ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtina toliau nurodomi netiesioginiai įrodymai:
Šalies argumentai
4.1. pareiškėjo gimimo liudijime nurodoma, kad jo motina yra A. M. (mergautinė pavardė – S.). Pareiškėjo motinos A. M. gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra S. S. (mergautinė pavardė – S.). Taigi Pietų Afrikos Respublikos institucijų išduotuose oficialiuose dokumentuose pareiškėjo senelė įvardijama kaip S. S.;
4.2. pareiškėjo motinos gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjo senelė S. S. pareiškėjo motinos gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tai reiškia, kad, vadovaujantis pareiškėjo motinos gimimo liudijimu, pareiškėjo senelė S. S. gimė (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente taip pat nurodoma, kad S. S. gimė Lietuvoje;
4.3. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. liepos 25 d. pažymoje apie S. Š. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje Nr. R4-1777 nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, užsienio pasų (duomenys neskelbtini) registracijos knygoje įrašyta Š. S., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gavusi užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini); skiltyse „Gimimo vieta“ ir „Gyvenamoji vieta“ įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Šioje pažymoje taip pat nurodoma, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. Š. iki 1945 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Taigi, ši pažyma patvirtina, kad S. Š. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė;
4.4. Pietų Afrikos žydų duomenų bazės išraše nurodyta, kad S. S. (duomenys neskelbtini) atvyko į Pietų Afrikos Respubliką. Ji atvykimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vadovaujantis šiais duomenimis, S. S. gimė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. liepos 25 d. pažyma, S. Š. Lietuvos Respublikos piliečio užsienio pasas buvo išduotas (duomenys neskelbtini), o remiantis Pietų Afrikos žydų duomenų bazės išrašu, S. S. į Pietų Afrikos Respubliką atvyko būtent (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad Lietuvos pilietybę turėjusi S. Š. ir į Pietų Afriką atvykysi S. S. yra vienas ir tas pats asmuo;
4.5. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. liepos 27 m. pažymoje apie E. Š. gyvenimą Lietuvoje Nr. R4-3042 nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) gavo Lietuvos Respublikos piliečio užsienio pasą, o jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad „Apskričių ir Klaipėdos karinės prievolės komisijų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) miesto ir apskrities naujokų sąrašų byloje, (duomenys neskelbtini) m. naujokų (duomenys neskelbtini) sąraše įrašytas Š. E., (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), kupčius. Skiltyje „Šeimynos sudėtis“ įrašyta: motina H. Š., (duomenys neskelbtini) amžiaus, seserys: I. Š., (duomenys neskelbtini) amžiaus, S. Š., (duomenys neskelbtini) amžiaus.“ Remiantis tuo, kad šioje pažymoje minimas šauktinių sąrašas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), o jame minima S. Š. jo sudarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, konstatuotina, kad S. Š. gimė (duomenys neskelbtini). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. liepos 25 d. pažymoje minima S. Š. taip pat gimė (duomenys neskelbtini), o gyveno (duomenys neskelbtini) apskrityje. Atsižvelgiant į tai, kad šauktinių sąraše minima S. Š. taip pat buvo gimusi (duomenys neskelbtini) ir gyveno (duomenys neskelbtini), kurie yra netoli (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad šiuose dokumentuose yra minimas vienas ir tas pats asmuo. Iš to, be kita ko, seka, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusios S. Š. motina buvo H. Š.;
4.6. S. S. (S.) mirtį patvirtinančiame rašte nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, o jos motina buvo H. S. Atsižvelgiant į tai, kad S. Š. motina buvo H. Š., o H. S. akivaizdžiai tėra šio vardo ir pavardės variacija anglų kalboje, kuri yra viena iš oficialių kalbų Pietų Afrikoje, darytina išvada kad S. Š. ir S. S. (S.) yra vienas ir tas pats asmuo. Aukščiau aptartuose dokumentuose nurodyta S. Š. (S. S. (S.)) gimimo datos paklaida ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)), tikėtina, dokumentuose atsirado dėl techninės klaidos, o tuo metu neegzistavo vieningos duomenų sistemos, kuriose tokio pobūdžio duomenis būtų galima patikrinti ir atitinkamas klaidas ištaisyti;
4.7. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Johanesburgo Beth-Din Žydų konfesinio teismo sprendime nurodyta, kad Pareiškėjo senelės A. S. gimimo liudijime įvardinta S. S. ir S. S. yra vienas ir tas pats asmuo. Šis dokumentas aukščiau aptartų įrodymų visumoje papildomai patvirtinta, kad S. S. ir S. S. yra vienas ir tas pats asmuo.
5. Pareiškėjas pareiškime teigia, kad jis yra S. Š. (S. Š. / S. Š. / S. S.) vaikaitis ir tai patvirtina šie įrodymai: (i) A. M. (pareiškėjo) gimimo liudijimo išrašas, kuriame nurodyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), ir kad jo motina yra A. S. (mergautinė pavardė), o tėvas – L. M.; (ii) pareiškėjo motinos A. S. gimimo liudijimo išrašas, kuriame nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), ir kad jos motina yra S. S. (mergautinė pavardė), o tėvas – Z. S.; (iii) pastarąją aplinkybę, t. y. kad S. Š. yra pareiškėjo senelė, sprendime pripažino ir Migracijos departamentas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamento vertinimu, S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) apskrityje, kuriai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas yra S. Š., tuo tarpu pareiškėjo senelė S. S. yra S. S. Pietų Afrikos žydų duomenų bazės (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) atvykimo sąrašas patvirtina, kad S. Š. ir S. S. yra skirtingi asmenys. Taip pat suinteresuoto asmens vertinimu, Beth-Din pažyma negali būti vertinama kaip teismo sprendimas (tokiu atveju jam turėjo būti taikoma Civilinio proceso kodekso numatyta užsienio teismų sprendimų pripažinimo tvarka). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Beth-Din galėtų būti vertinamas kaip archyvas, o jo išduoti dokumentai kaip archyviniai dokumentai (byloje nėra jokių dokumentų, kurie leistų daryti išvadą, kokių dokumentų pagrindu Beth-Din išdavė minėtą pažymą). Jei Beth-Din dokumentas vertinamas kaip institucijos nuomonė, suinteresuotas asmuo mano, kad tokiu atveju turėjo būti pateikti įrodymai, kokų dokumentų pagrindu ši nuomonė suformuota. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad nė vienas teismui pateiktas dokumentas nepatvirtina Beth-Din pažymoje nurodytos informacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoj a:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
7. Nustatyta, kad pareiškėjas A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas neteismine tvarka kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo konstatuodamas, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo vieta nenurodyta), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra tas pats asmuo, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis. Todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nurodyta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi CPK 445 straipsnis reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės.
9. Pareiškėjui pateikus visus turimus dokumentus, Migracijos departamentas laikė, kad jie nėra pakankami, todėl, teismo vertinimu, minėtas Migracijos departamento sprendimas yra pakankamas pagrindas patvirtinti, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009, yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.
11. Suinteresuotas asmuo neginčija, kad S. Š. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Tą galima matyti, be kita ko, iš byloje esančio Migracijos departamento sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas tiesiogiai ir nedviprasmiškai pripažino, jog pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Tačiau suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad S. Š., S. Š., S. S. ir S. S. (S.) yra vienas ir tas pats asmuo. Todėl nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad S. Š., S. Š., S. S. ir S. S. (S.) yra vienas ir tas pats asmuo.
12. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, teismo vertinimu, byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad S. Š., S. Š., S. S. ir S. S. (S.) yra tas pats asmuo (CPK 185 straipsnis).
13. Byloje pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. liepos 25 d. pažymoje apie S. Š. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje Nr. R4-1777 nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, užsienio pasų (duomenys neskelbtini) registracijos knygoje įrašyta Š. S., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gavusi užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Skiltyse „Gimimo vieta“ ir „Gyvenamoji vieta“ įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. liepos 27 d. pažymoje apie E. Š. gyvenimą Lietuvoje Nr. R4-3042 nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų (duomenys neskelbtini) alfabete įrašytas Š. E., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gavęs užsienio pasą. Skiltyse „Gyvenamoji vieta“, „Užsienio paso eilės Nr. ir serija“, „Vizuota Nr. ir metai“ atitinkamai įrašyta: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (pavardė, vardas, gimimo metai, vietovės sutrumpinimas – taip dokumente; skiltis „Gimimo vieta“ – neužpildyta); apskričių ir Klaipėdos krašto karinės prievolės komisijų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) miesto ir apskrities naujokų sąrašų byloje, (duomenys neskelbtini) m. naujokų (duomenys neskelbtini) sąraše įrašytas Š. E., (duomenys neskelbtini) amžiaus, gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), kupčius. Skiltyje „Šeimynos sudėtis“ įrašytą: motina H. Š., (duomenys neskelbtini) amžiaus, seserys: I. Š., (duomenys neskelbtini) amžiaus, S. Š., (duomenys neskelbtini) amžiaus.
14. Visų pirma, iš šių pirmiau nurodytų dokumentų matyti, kad tiek 2018 m. liepos 25 d. pažymoje, tiek 2020 m. liepos 27 d. pažymoje nurodomas tas pats vardas S. (t. y. vardai yra indentiški ir nesiskiria), o nurodomos pavardės Š. ir Š. skiriasi tik galūne, tačiau iš esmės yra tos pačios. Antra, 2018 m. liepos 25 d. pažymoje nurodoma, kad S. Š. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o 2020 m. liepos 27 d. pažymoje nurodoma S. Š., kuri minima (duomenys neskelbtini) miesto ir apskrities naujokų sąrašų byloje, (duomenys neskelbtini) m. naujokų sąraše, buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus. Todėl nurodytasis (duomenys neskelbtini) sąrašas patvirtina aplinkybę, jog jeigu jo sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) S. Š. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, tai jos gimimo metai, kaip ir S. Š., yra (duomenys neskelbtini) darant prielaidą, kad S. Š. būtent laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sukako (duomenys neskelbtini). Trečia, 2018 m. liepos 25 d. pažymoje minimoje Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, užsienio pasų (duomenys neskelbtini) registracijos knygoje įrašyta S. Š. gimimo vieta ir gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) aps. Tuo tarpu 2020 m. liepos 27 d. pažymoje nurodomame Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų (duomenys neskelbtini) alfabete įrašyto Š. E. skiltyje „Gyvenamoji vieta“ nurodoma „(duomenys neskelbtini)“, o apskričių ir Klaipėdos krašto karinės prievolės komisijų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) miesto ir apskrities naujokų sąrašų byloje, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) sąraše įrašyto Š. E. gimimo ir gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog ir E. Š. (Š.) sesuo S. Š. galimai gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini) aps., (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje teismas taip pat pažymi, jog nors šiomis dienomis (duomenys neskelbtini) yra Kauno apskrityje, tačiau vadovaujantis istoriniais duomenimis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) apskrityje, ką pagrindžia ir 2020 m. liepos 27 d. pažymoje nurodoma (duomenys neskelbtini) miesto ir būtent apskrities naujokų sąrašų byla. Apibendrinant pirmiau nurodytąsias aplinkybes, konstatuotina, kad tiek S. Š., kuri nurodoma 2018 m. liepos 25 d. pažymoje, tiek S. Š., kuri nurodoma 2020 m. liepos 27 d. pažymoje, turi tą patį vardą ir tą pačią pavardę, pagrįstai tikėtina, jog abi yra gimusios (duomenys neskelbtini) aps., (duomenys neskelbtini), todėl šie tapatumai pirmiau nurodytų argumentų kontekste, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad S. Š. ir S. Š., minimos nurodytose pažymose, yra vienas ir tas pats asmuo.
15. Iš Pietų Afrikos žydų duomenų bazės išrašo matyti, jog nustačius atitinkamus paieškos kriterijus (paieškos rezultatai pagal pavardę: S., (duomenys neskelbtini) atvykėlių sąrašas, (duomenys neskelbtini) atvykėlių sąrašas, (duomenys neskelbtini) emigrantai), buvo nurodyti du asmenys, kurie atvyko į Pietų Afriką, t. y. S. S. (laivo pavadinimas: Vindzoro pilis, užsiėmimas: nenurodyta) ir S. S. (moteris, (duomenys neskelbtini), adresas Pietų Afrikoje: (duomenys neskelbtini), miestas Pietų Afrikoje: (duomenys neskelbtini), laivo pavadinimas: Vindzoro pilis, atvykimo data: (duomenys neskelbtini)). Pirmiau nurodytoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. liepos 25 d. pažymoje minima S. Š. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavusi užsienio pasą. Tuo tarpu Pietų Afrikos žydų duomenų bazės išraše nurodoma S. S. atvykimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl atitinkamai jos gimimo metai, kaip ir S. Š., yra (duomenys neskelbtini) darant prielaidą, kad S. S. būtent laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sukako (duomenys neskelbtini). Taip pat, kaip jau minėta, S. S. į Pietų Afriką atvyko (duomenys neskelbtini), o būtent šiais metais 2018 m. liepos 25 d. pažymoje nurodoma S. Š. gavo užsienio pasą. Taigi S. Š. ir S. S. sieja galimai tie patys gimimo metai ((duomenys neskelbtini)) bei užsienio paso išdavimo ir atvykimo į Pietų Afriką tiek patys metai ((duomenys neskelbtini)).
16. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jo vertinimu S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrityje, kuriai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas yra Pietų Afrikos žydų duomenų bazės išraše nurodoma S. S., tačiau atsiliepime į pareiškimą daugiau jokių argumentų, kodėl jo vertinimu S. Š. yra būtent S. S., o ne S. S., nenurodė.
17. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad S. Š., kuri minima 2018 m. liepos 25 d. pažymoje, yra Pietų Afrikos žydų duomenų bazės išraše nurodoma S. S., kadangi, kaip jau minėta, šiuos asmenis sieja galimai tie patys gimimo metai ((duomenys neskelbtini)) bei užsienio paso išdavimo ir atvykimo į Pietų Afriką tie patys metai ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina ir tai, jog duomenų (amžiaus, tikslios atvykimo datos ir pan.) apie S. S., kuri nurodoma Pietų Afrikos žydų duomenų bazės išraše, beveik nėra, išskyrus tai, jog ji atvyko laivu, kurio pavadinimas „Vindzoro pilis“. Todėl iš suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškimą neaišku, kodėl suinteresuotas asmuo vertina, jog S. Š. yra S. S. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. Š., S. Š. ir S. S. yra vienas ir tas pats asmuo.
18. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotame A. S. (pareiškėjo motinos) gimimo liudijimo išraše nurodoma, kad A. S. motina yra S. S., kuri pareiškėjo motinos A. S. gimimo metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus. A. S. gimė (duomenys neskelbtini), todėl S. S. gimimo metai yra (duomenys neskelbtini) darant prielaidą, kad S. S. būtent laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sukako (duomenys neskelbtini). Pietų Afrikos Respublikos Vyriausiojo teisėjo kanceliarijos išduotame S. S. (mergautinė pavardė S.) mirties pranešime nurodyta, jog S. S. (S.) gimimo data yra (duomenys neskelbtini), gimimo vieta Lietuva, o jos motina H. S. Tuo tarpu iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. liepos 27 d. pažymos nustatyta, jog pažymoje minimos S. Š. motina yra H. Š.
19. Teismo vertinimu, sutinkina su pareiškėju, jog S., S. vardų pasikeitimas į S., o H. vardo pasikeitimas į H. paaiškintinas šių Lietuvoje vyravusių žydiškų vardų „anglizavimu“. Taip pat tiek Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. liepos 25 d. ir 2020 m. liepos 27 d. pažymose nurodomos S. Š. ir S. Š., tiek Pietų Afrikos Respublikos dokumentuose (A. S. gimimo liudijime, pranešime apie S. S. mirtį) nurodoma S. S. yra gimusios Lietuvoje, o jų gimimo metai yra labai panašūs, t. y. pirmiau sprendime minėta, jog pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymas S. Š. ir S. Š. gimė (duomenys neskelbtini), o pagal Pietų Afrikos Respublikos dokumentus S. S. gimė (duomenys neskelbtini) (vadovaujantis A. S. gimimo liudijimu)/(duomenys neskelbtini) (vadovaujantis pranešimu apie S. S. mirtį). Taigi S. Š., S. Š. ir S. S. (S.) sieja tas pats vardas ir pavardė, gimimo vieta (Lietuva), tas pats motinos vardas (H./H.) bei labai panašūs gimimo metai, kurie skiriasi 2-3 metais (priklausomai kokiu Pietų Afrikos Respublikos dokumentu vadovaujamasi). Šioje vietoje darytina prielaida, kad gimimo metų skirtumas, lyginant Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymose ir Pietų Afrikos Respublikos dokumentuose nurodomus duomenis, galėjo atsirasti dėl žmogiškos klaidos bei prieš daugiau kaip 100 metų nebuvusių tokių techninių galimybių tvarkant asmenų duomenis, kokios yra šiomis dienomis. Juo labiau, kad pačiuose Pietų Afrikos Respublikos dokumentuose yra klaidų nurodant S. S. gimimo metus, t. y. vadovaujantis A. S. gimimo liudijimu S. S. (S.) yra gimusi (duomenys neskelbtini), o pagal pranešimą apie S. S. (S.) mirtį S. S. (S.) yra gimusi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad S. Š., S. S., S. Š. ir S. S. (S.) yra vienas ir tas pats asmuo.
20. Remiantis pirmiau nurodytaisiais argumentais teismas sprendžia, jog pareiškėjo pateikti dokumentai yra leistina ir tinkama įrodinėjimo priemonė. Šių netiesioginių įrodymų visuma, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad S. Š., S. S., S. Š. ir S. S. (S.) yra vienas ir tas pats asmuo. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo neginčija, kad S. Š. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., todėl pareiškėjo pareiškimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog S. Š., S. S., S. Š. ir S. S. (S.) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. netenkintinas, ir nustatytinas tik juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. Š., S. S., S. Š. ir S. S. (S.) yra vienas ir tas pats asmuo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalimi, 444 - 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., S. S., S. Š. ir S. S. (S.) yra vienas ir tas pats asmuo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.