Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. S. grasino nužudyti žmogų ir sukėlė fizinį skausmą :

2012-12-13 apie 12 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu nykščiais spaudė sutuoktinės M A. S. akis, grasindamas pastarąją nužudyti, prispaudęs nukentėjusiąją prie sienos, sudavė kumščiu į pilvą, nuo skausmo susilenkus, šią ištiesino ir paėmęs abiem rankom už kaklo, smaugė M.A. S. ir kando šiai į smakrą, taip sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti, ir sukeldamas fizinį skausmą.

Taip pat jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė skausmą mažamečiui :

2012-12-13 apie 12 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, smurtavo prieš sutuoktinę M A. S., kuri tuo metu laikė ant rankų mažametį sūnų M. S., gim. 2012-08-20, ir M. A. S. nuo skausmo kryptelėjus į šoną, šios ant rankų laikytas mažametis vaikas atsitrenkė galva į stalą, ir tokiu būdu G. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

Kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog įvykio dieną buvo išgėręs daug alkoholio, todėl nieko neatsimena. Jis nėra smurtautojas, tai nutiko pirmą kartą, anksčiau konfliktai buvo tik žodiniai. Kad sužalojo savo vaiką, nematė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. S. nurodė, jog 2012-12-12 bute, (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nurodyti negali, tarp jo ir žmonos M. S. kilo žodinis konfliktas, ir jis vakare supykęs pasakė žmonai, kad nori šią palikti, ir išėjo iš namų. Namo grįžo 2012-12-13 apie 06 val. ryto, buvo šiek tiek išgėręs, tarp jo ir žmonos vėl kilo žodinis konfliktas, konflikto metu žmonos nemušė. Tačiau jo žmona M. S. vis tiek iškvietė policijos pareigūnus ir jį pristatė į Vilniaus m. 3 PK tolimesniam aiškinimuisi. Kadangi M.A. S. jam pretenzijų neturėjo, pareiškimo nerašė, jį paleido namo. Iš policijos komisariato jis grįžo namo apie 12 val., prieš einant namo dar šiek tiek išgėrė. Kartu su jo žmona jų bute buvo žmonos draugė I. P.. Grįžęs namo pradėjo priekaištauti žmonai dėl to, kad ši iškvietė policiją, įėjęs į kambarį jis priėjo prie savo žmonos ir paklausė, kam ji iškvietė policiją, ir kodėl jis turėjo praleisti keletą valandų šaltoje kameroje, iš pykčio dešinės rankos delnu lengvai trenkė į kairįjį žandą, dėl to labai gailisi, tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, jis pasakė M. S., kad nori išsiskirti su ja ir po skyrybų atims iš šios vaikus, nužudyti negrasino, kai žmona norėjo prie jo prieiti ir nuraminti jį, jis, laikydamas rankoje mobiliojo ryšio telefoną, įrėmė M. S. telefoną į pilvą ir atstūmė nuo savęs, sakydamas, kad prie jo nesiartintų. Kadangi mobiliojo ryšio telefonas yra gan didelis ir kietas, M. S. turbūt ir pagalvojo, kad sudavė kumščiu į pilvą, tačiau į pilvą nemušė. Žmonos nesmaugė ir į smakrą nekando. Konflikto metu M. S. nelaikė ant rankų jų sūnaus Michailo, šį konflikto metu ant rankų laikė I. P., todėl jis negalėjo sukelti skausmo savo vaikui, prie vaikų konflikto metu jis net nebuvo priėjęs. Vyresnis sūnus B konflikto metu buvo kitame kambaryje ir žaidė su žaislais. Tačiau, kadangi jis buvo išgėręs, be to, šis konfliktas sukėlė jam stresą, jis gali neatsiminti kai kurių savo veiksmų, labai gailisi dėl to, kad įžeidinėjo M. S., kad grasino skyrybomis ir atimti iš jos vaikus, kad trenkė jai delnu. ( b. l. 88-89).

Teisme apklausta nukentėjusioji M A. S. nurodė, jog naktį iki įvykio sutuoktinio G. S. nebuvo namuose, todėl jo pasigedusi paskambino apie 5 val. ryto pastarajam į mobiliojo ryšio telefoną. Iš balso suprato, kad pastarasis girtas. Grįžus namo G. S. pradėjo grasinti skyrybomis, kad atims iš jos vaikus, ir jie susibarė, konflikto metu ji iškvietė policiją. Iš policijos įstaigos sutuoktinis grįžo dar girtesnis. Ji tuo metu buvo su drauge I. P. ir dviem mažamečiais vaikais. Tarp jos ir G. S. vėl įvyko konfliktas, kurio metu pastarasis jai sudavė kumščiu į pilvą, kando į smakrą, spaudė nykščiais akis, o nuo skausmo jai kryptelėjus, ant rankų laikytas ir maitintas kūdikis stuktelėjo galva į stalą. Įvykio metu bijojo dėl savo sveikatos.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu M.A. S. nurodė, jog 2012-12-12 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po konflikto tarp jos ir G. S., pastarajam buvo iškviesta policija. Grįžęs iš policijos komisariato sutuoktinis pradėjo pasakoti, kad komisariate jį vaišino kava ir cigaretėmis, elgėsi su juo labai draugiškai, nes jis visiems sumokėjo, aiškino, kad policija jai nepadės ir pasijuoks. Tada pradėjo klausinėti, kur jo pinigai ir raktai, taip pat klausinėjo, kodėl ji policijos pareigūnams pasakė, kur guli šio dujinis ir pneumatinis ginklai. Ji išgirdo, kad tualete verkia jos sūnus B. S., atėjusi prie tualeto durų pastebėjo, kad durys uždarytos ir išjungta šviesa, vaikas verkė viduje. Ji atidarė duris ir išleido vaiką. Priėjusi prie G. S. paklausė, kam šis uždarė vaiką tualete be šviesos. Ji paėmė ant rankų kitą vaiką, M. S., pradėjo jį maitinti. Tuo metu prie jos priėjo G. S., kuris savo delnus padėjo jai prie smilkinių ir nykščiais pradėjo spausti jai akis, sakydamas, ją užmuš už tai, kad pirmo konflikto metu ji rėkė, ir buvo iškviesta policija. Nuo G. S. spaudimo jai pradėjo skaudėti akis, ji pradėjo šaukti, kad ją paleistų. G. S. spaudė apie 10 sekundžių, po to paleido. Tuo metu, kai G. S. spaudė akis, jis dar kratė jos galvą, ir ji nuo skausmo kryptelėjo į šoną, o jos rankose laikytas kūdikis atsitrenkė galva į stalą. Kai G. S. paleido ją, nuėjo ieškoti raktų nuo namų. Vėliau G. S. išėjo iš buto ir po 5-10 min. grįžęs priėjo prie jos, prispaudė prie sienos, sudavė dešinės rankos kumščiu jai į pilvą, nuo skausmo susilenkus, ją G. S. abiem rankom ištiesino, paėmė abiem rankom ją už kaklo, smaugė ir kando į smakrą. Visą laiką ji šaukė, verkė, prašė, kad nustotų, o šis sakė, kad policija jai šį kartą nepadės, nes visus nupirkęs. Ją smaugė ir kando apie 2-3 min., po ko paleido ir išėjo. Visą laiką bute buvo kaimynė I. P., kuri matė visas įvykio aplinkybes. Kai G. S. išėjo, ji susirinko savo daiktus, pasiėmė vaikus, nes bijojo, kad G. S., būdamas agresyvus, gali savo nenuspėjamais veiksmais juos sužaloti. M. A. S. prašė apsaugoti ją nuo G. S. agresijos prieš ją ir vaikus. Su G. S. gyvena kartu apie tris metus, šis smurtaudavo prieš ją ir anksčiau, tačiau ji į policiją nesikreipdavo. Mušdavo visada būdamas neblaivus, maždaug du kartus per metus. Papildomos apklausos metu M. A. S. parodė, kad po konflikto ji į gydytojus nesikreipė, jai grižus namo G. S. jos atsiprašė už tai, kad grasino jai, kad įžeidinėjo, kad mušė, be to, G. S. kreipėsi pagalbos pas gydytoją psichologę-psichiatrę dėl savo veiksmų. Tą dieną sutuoktinis buvo girtas, todėl neatsimena savo veiksmų. (b. l. 27-30).

Teisme apklausta liudytoja I. B. ( buvusi pavardė P ) nurodė, jog datos nurodyti negali, kai apie 11 val. jai paskambino draugė M. S. ir pranešė, jog šios sutuoktinis yra areštinėje, ir liepė jai išsikraustyti iš namų. Ji nuvažiavo pas M. S.. Būnant šios bute į namus grįžo G. S., buvo labai piktas, kažko bute ieškojo. Tada atsibudo jų mažasis vaikas, G. S. rėkavo, vaikas pradėjo verkti. M. S. pradėjo kūdikį maitinti, o G. S. puolė pastarąją ir pradėjo spausti M. S. akis, pastaroji traukėsi nuo kaltinamojo, ir rankose laikytas kūdikis galva trenkėsi į stalą, nuo ko pradėjo verkti. Ji paėmė iš M. S. vaiką, o G. S. toliau konfliktavo, rėkė, sudavė M. S. į pilvą, suko ranką, smaugė ir grasino nužudyti smaugimo metu. Įvykio metu vaikai buvo labai išsigandę, verkė. Ji ir pati bijojo kaltinamojo, nes šis buvo agresyvus. M. S. jai anksčiau yra pasakojusi, kad sutuoktinis šią muša, tai buvo tikrai apie porą kartų, o ji ir pati matydavo kraujosruvas ant M. S. rankų.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. nurodė, jog 2012-12-13 apie 13 val. ji atvažiavo pas savo draugę M. S., adresu (duomenys neskelbtini). Šiek tiek vėliau, tikslaus laiko neatsimena, atėjo M sutuoktinis G. S., nuo šio sklido alkoholio kvapas, tačiau nebuvo labai girtas, panašu, kad buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Tarp M ir G kilo žodinis konfliktas, G. S. buvo labai agresyvus, pradėjo įžeidinėti M. S., grasinti, kad nužudys šią, po to G. S. kumščiu trenkė M. S. į pilvą, pakėlęs už kaklo laikė šią ir kando į smakrą. M. S. laikė ant rankų sūnų B, gintis negalėjo, vengdama smūgių traukėsi atgal, prašė G. S. nusiraminti. Ji taip pat prašė G. S., kad nemuštų M. A. S., tačiau į jos prašymus dėmesio nekreipė ir toliau puolė M. A. S.. Konflikto metu pabudo antras vaikas M, ir M. S., paėmusi jį ant rankų, nuėjo į virtuvę pamaitinti, G. S. priėjo prie M. A. S., pradėjo vėl šią įžeidinėti, M. A. S. verkė, prašė, kad G. S. nusiramintų, tačiau šis į jos žodžius nekreipė dėmesio. M. S. sėdėjo, laikydama kūdikį ant rankų, o G. S., priėjęs prie šios, pradėjo spausti pirštais akis, galvą. M. S. traukėsi, kryptelėjo į šoną, ir kūdikis trenkėsi galva į stalą. Visą laiką G. S. buvo labai agresyvus, grasino, kad nužudys M. A. S.. Vėliau atvažiavo G. S. draugas A ir išsivežė G. S.. Kai G. S. išvažiavo, M. A. S. pasiėmė savo ir vaikų daiktus, ir jie išvažiavo pas jos motiną (b. l. 34-35).

Apklaustas teisme liudytojas J. G. nurodė, jog žiemos metu buvo Č gatvėje, namo kieme. Būnant išgirdo, kad namo antrame aukšte šaukia moteris, laikydama ant rankų vaiką. Tada jis iškvietė policiją. Tuo pat metu iš namų išėjo vyriškis, kaip suprato, šaukiančios moters sutuoktinis. Suprato, kad įvyko šeimyninis konfliktas. Išėjusiam vyriškiui jis pasakė, kad iškvietė policiją, pasakė, kad eitų ir susitartų gražiuoju. Vyriškis pasakė, kad pykstasi su žmona, ir vėl sugrįžo namo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. G. parodė, jog 2012-12-13 apie 7. 30 val. jis ėjo į darbą, esantį Suvalkų g. 1, Vilniuje. Atvažiavo į darbą, pastatė kieme automobilį ir išgirdo, kad moteris šaukiasi pagalbos, ji šaukė: „Gelbėkit, padėkit“. Jis pakėlė galvą ir pamatė moterį, kuri pro langą namo, esančio Č gatvėje, šaukiasi pagalbos. Jis iškvietė policiją. Po to pamatė, kad iš namo išeina vyras, bardamasis ir šūkaudamas, suprato, kad tas vyras kažkaip susijęs su ta moterimi. Jis paklausė, kodėl vyriškis bėga, pasakė, kad tegu laukia policijos, tada vyras vėl grįžo namo. Šalia jo lauke stovėjo tos moters kaimynai, kas tiksliai, nurodyti negali, nei jų vardų, nei pavardžių nežino, kurie stebėjo šį konfliktą, be to pasakė, kad „mums jau nusibodo, kad jie barasi ir barasi“. Sulaukęs policijos pareigūnų jis pasišalino. Kas vyko toliau, nežino. ( b. l. 75-76).

Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitoje užfiksuota, jog 2012-12-13 07.29 val. paskambinęs asmuo pranešė, jog Č gatvėje moteris per langą antrame aukšte šaukiasi pagalbos. ( b.l. 5-6 )

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog gavus pranešimą, 2012-12-13 apie 7.35 val. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvusi M. S. nurodė, jog sutuoktinis G. S. prieš ją vartojo psichologinį bei fizinį smurtą, grasino nužudyti. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, matėsi kraujosruvos ant rankos ir kojos, buto aplinka buvo netvarkinga, nudaužtas sienos gabalas, nulaužta durų rankena, ant grindų gulėjo šautuvas. G. S. buvo neblaivus. ( b.l. 7-8 )

Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad G. S. grasino nužudyti M.A. S., pastarajai bei mažamečiui vaikui sukėlė fizinį skausmą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jų parodymai yra nuoseklūs, pagrįsti ir kitais įrodymais. G. S. nurodo, jog visų aplinkybių neatsimena dėl girtumo, todėl G. S. parodymais teismas nesiremia. Kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, kaltinamasis įvykio metu buvo girtas, agresyvus, grasino nužudyti M.A. S., grasindamas smaugė, sudavė smūgius, spaudė pirštais akis, taip sukeldamas ir fizinį skausmą. G. S. veiksmai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Nors kaltinamasis tiesiogiai fizinio skausmo mažamečiam sūnui M. S. ir nesukėlė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad smurtavo prieš sutuoktinę, rankose laikančią kūdikį, ir suprato, jog nukentėjusioji negali nei pati gintis, nei apsaugoti kūdikį, todėl mažamečio M. S. patirtas fizinis skausmas yra G. S. nusikalstamos veikos pasekmė. Taigi įvertinęs teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo G. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., visiškai įrodyta, ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti, kadangi kaltinamasis grasino nužudyti žmogų, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, be to, smurtaudamas sukėlė M.A. S. bei mažamečiui sūnui M. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažino ir dėl visų nusikalstamų veikų padarymo gailėjosi. G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo esminės įtakos nusikaltimų padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad G. S. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, yra neteistas, dirbantis, turi du mažamečius vaikus, yra jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės, po nusikaltimų pats kreipėsi pagalbos į psichologus ( b.l. 114-115 ), nusikaltimai įvykdyti artimoje aplinkoje, todėl G. S. skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o grasinimo bei fizinio skausmo sukėlimo M.A. S. epizode – bausmių apėmimo būdu. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad G. S. smurtavo artimoje aplinkoje, jam skartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 72 ² str., bei 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

G. S. taikyta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktina iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ( 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija ), ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ( 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija ), ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ( 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija ), ir paskirti laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bei apėmimo būdu, ir galutinę bausmę G. S. skirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant G. S. visą šį laikotarpį nuo 23 iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

G. S. kartu su bausme skirti Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; ir Lietuvos Respublikos BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL ( 1300 lt. ) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią G. S. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. S. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.