Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3150-257/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-12-28
Bylos Nr.: I-3150-257/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01890-2016-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: G. Š.
Atsakovas: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

1.16.4Tarnybinės nuobaudos
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-3150-257/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01890-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.4; 3.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui G. Š.,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Linai Normantaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“ panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“.

Pareiškėjas G. Š. patikslintame skunde (b. l. 19–22) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskr. VPK, Šiaulių AVPK) 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“ (toliau – ir Įsakymas) jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su Įsakymu susipažino 2016 m. liepos 26 d. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2016 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-38-(1.19) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. R. ir tyrėjo G. Š. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama „<...> už padarytą tarnybinį nusižengimą, netinkamai atliekant pareigas, numatytas Šiaulių apsk. VPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 9 ir 10.2 punktuose, Šiaulių apskr. VPK viršininko 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-201 patvirtinto Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkte ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.28 ir 9 punktuose ir tokiu būdu pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimus“. Mano, kad Įsakymas priimtas ir nuobauda jam skirta nepagrįstai, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta: ,,darytina išvada, kad tyrėjas G. Š. <...> 2016 m. birželio 15 d., laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 8.10 val. dirbdamas operatyvinėje grupėje <...> nedėvėjo tarnybinės uniformos ar pratybų kostiumo, neturėjo tarnybinio ginklo, specialiųjų ir darbui reikalingų priemonių, tai yra nebuvo pilnai pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą“, ,,vertinant tyrėjo G. Š. veiksmus darytina išvada, kad jis aukščiau analizuotu atveju, nevykdydamas aukščiau paminėtuose teisės aktuose įtvirtintų policijos pareigūno pareigų, realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti) realizavo, nes nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių tyrėjas G. Š. būtų negalėjęs tinkamai atlikti savo pareigų <...>.“ Pareiškėjas nurodo, jog su šiais teiginiais nesutinka. Tarnybinio patikrinimo metu teikė paaiškinimą, kuriame įvardino objektyvias priežastis, dėl kurių A. R. reikalavimo tuoj pat eiti rengtis negalėjo įvykdyti. Kaip matyti pagal Tarnybinio patikrinimo išvadą, operatyvinėje grupėje dirba ir moterys. Komisariate persirengimo-poilsio kambarys yra vienas bendras visiems pareigūnams, tiek vyrams, tiek moterims. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų, tuo metu, kai A. R. nurodė tuoj pat eiti persirengti, persirengimo kambaryje buvo A. Š.. Tai patvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys: A. J. liudijimas: „A. J. suprato, kad G. Š. laukė, kol persirengs A. Š.“; R. K. liudijimas: „Apie 7.45 val. į 104 kabinetą <...> atėjo vyriausiasis tyrėjas A. R. <...>. A. Š. A. R. paklausė, ar gali jau baigti darbą ir persirengti, po to išėjo iš kabineto“; A. Š. liudijimas: ,,<...> joks konfliktas tarp G. Š. ir A. R. nevyko“, todėl ši nieko negalinti apie tai papasakoti. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. R. nurodymą tuo pat jam persirengti davė persirengiant A. Š.. Mano, kad tai yra pakankamai objektyvūs duomenys, leidžiantys pagrįstai teigti, kad būtent tuo metu persirengti negalėjo. 1989 m. lapkričio 30 d. Europos tarybos direktyvos 89/654/EEB 18.1.3 straipsnyje numatyta, jog vyrams ir moterims būtina numatyti atskirus persirengimo kambarius arba sudaryti galimybę tuo pačiu metu persirengimo kambariu naudotis atskirai. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta: ,,į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti).“ Įgyvendinant šią nuostatą pamainų darbo laikas yra organizuojamas taip, kad 30 minučių darbo pamainos pradžioje ir 30 minučių darbo pamainos pabaigoje pamainos dirba kartu, t. y. darbo laikas persidengia būtent dėl pamainų perdavimo (priėmimo), laiko apsiginkluoti, instruktuoti. Pavyzdžiui, viena pamaina dirba nuo 7.30 val. iki 20.00 val., o kita pamaina dirba nuo 19.30 val. iki 8.00 val. Nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ir nuo 19.30 val. iki 20.00 val. dirba abi pamainos. Tai reiškia, kad objektyviai yra neįmanoma 7.30 val. ar 7.31 val. būti pilnai pasiruošusiam nedelsiant išvykti į įvykį, kaip kad nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje. Persirengimas, ginkluotės pridavimas (priėmimas), kitų darbo priemonių parengimas, instruktažas užima tam tikrą laiko dalį. Dėl to tikslingai darbo laikas organizuojamas pamainų „persidengimo“ principu. Pažymėjo, jog vadovaujantis Šiaulių AVPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių apskr. VPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 40-V-64, 10.1 punktu, operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai darbo pradžioje privalo būti susipažinę su praėjusios paros įvykiais, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Būtent pasiruošimo darbai ir vyksta pamainų „persidengimo“ laiku. Tai patvirtina ir tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys: R. Š. teigimu, jis tuo metu pridavinėjo ginklą, A. B. teigimu, jis baigė tvarkyti medžiagas, R. B. teigimu, jis susipažino su įvykių suvestinėmis, laukė prieš tai dirbusios pamainos, kol pareigūnai nusiginkluos, A. Š. persirenginėjo. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nepagrįstai nurodyta, kad laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 8.10 val. nebuvo pilnai pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą, kadangi 7.30 val. objektyviai neįmanoma būti pilnai pasiruošusiam. Pilnai pasiruošę nebuvo ir kiti pareigūnai. Priešingai, taip pat kaip ir jis, atliko pasirengimo darbus, t. y. susipažino su praeitos paros įvykių suvestine, domėjosi, ar nepalieka neužbaigtų darbų, jei taip, tai kur reikės vykti, kokius procesinius veiksmus teks atlikti. Kaip paskirtas grupės vyresnysis pareigūnas pagal nusistovėjusią tvarką turi priimti jo pamainai perduodamą komisariato turtą, t. y. sutikrinti, ar inventorius tvarkingas, ar nieko netrūksta, priimti perduodamus automobilius (ar užpildyti kuro lapai, ar techniškai tvarkingi). Vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo išvada neaišku, kokiais duomenimis remiantis nurodyta, kad pilnai pasiruošęs tarnybai jis buvo tik nuo 8.10 val. Konfliktas dėl ėjimo persirengti tuoj pat su A. R. kilo apie 7.45–7.50 val. Po to jis su kolega R. B. nuėjo rengtis. Pilnai pasiruošęs darbui buvo 8.00 val. Atsižvelgiant į tai, mano, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkti visi įrodymai, nebuvo atsižvelgiama į jo paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir nebuvo bandoma jas patvirtinti ar paneigti, neatsižvelgta į egzistavusias objektyvias priežastis. Dėl to tarnybinė nuobauda jam skirta nepagrįstai. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota: „Taip pat bendraudamas su vyriausiuoju tyrėju A. R. nesielgė pagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu nesistengė būti pavyzdžiui kitiems asmenims. Tyrėjas G. Š., nereaguodamas į pareigūno A. R. pagrįstas pastabas, jog eitų ruoštis tarnybai, ramiai ir mandagiai atsikalbinėdamas, tokiu savo neetišku elgesiu provokuodamas pareigūną A. R., nesielgė pagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu nesistengė būti pavyzdžiu kitiems asmenims. < ... > Tyrėjas G. Š. taip pat savo paaiškinime pripažino, jog į pareigūno A. R. pastabas, kodėl jis vis dar be tarnybinės uniformos, ramiu tonu atsakęs: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“. Tokio elgesio negalima vertinti kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtoms moralės normoms, toks elgesys tikrai negali būti vertinamas kaip pavyzdys kitiems asmenims.“ Su šiais teiginiais nesutinka. Mano, kad jie nelogiški ir prieštaraujantys tarpusavyje. Nesupranta, dėl kokių priežasčių ramus ir mandagus atsakymas yra laikomas „neetišku elgesiu“, provokuojančiu. Neaišku, dėl kokių priežasčių atsakymas: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“ – laikomas nepagarbiu. Nesiginčijo, nekalbėjo pakeltu tonu ir neįžeidinėjo tautinio pobūdžio epitetais A. R.. Priešingai, matydamas, kad A. R. nebesivaldo, stengėsi elgtis kuo ramiau ir paliko patalpas. Neįsivaizduoja, koks kitas jo elgesys galėjo būti etiškesnis. Tarnybinės atsakomybės taikymas dėl etikos nuostatų pažeidimo suponuoja darbdavio pareigą nustatyti ir etikos pažeidimo sudėtį. Mano, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje šio pažeidimo sudėtis nenustatyta. Tiesiog kelis kartus konstatavo, kad elgėsi neetiškai, nepagarbiai, tačiau faktiškai buvo priešingai. Mano, kad jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, konstatuoti įžeidimai, prieštaraujantys faktiniams duomenims, bei nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties. Dėl to priimtas Įsakymas ir paskirta tarnybinė nuobauda nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 25–28) ir jo atstovė Lina Normantaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu, bei prašo jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui G. Š. tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas G. Š., Šiaulių aps. VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių m. ir r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir KPS) Pirmojo poskyrio tyrėjas, savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. netinkamai atlikdamas savo pareigas, numatytas, Šiaulių aps. VPK viršininko 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-201 patvirtinto Šiaulių aps. VPK Šiaulių m. ir r. PK KPS Pirmojo poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkte, nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.28 ir 9 punktų nuostatų ir Šiaulių aps. VPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 40-V-64 patvirtinto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 9 ir 10.2 punktų reikalavimų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimus. Šie veiksmai buvo vertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Vertinant tyrėjo G. Š. veiksmus darytina išvada, kad jis aukščiau analizuotu atveju nevykdydamas paminėtuose teisės aktuose įtvirtintų policijos pareigūno pareigų realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti) realizavo, nes nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių tyrėjas G. Š. būtų negalėjęs tinkamai atlikti savo pareigų dirbdamas (budėdamas) operatyvinėje grupėje dėvėti tarnybinę uniformą ar pratybų kostiumą, turėti tarnybinį ginklą, specialiąsias ir darbui reikalingas priemones, tai yra būti pilnai pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą. Be to, akivaizdu, kad tyrėjas G. Š., nereaguodamas į pareigūno A. R. pagrįstas pastabas, jog eitų ruoštis tarnybai, ramiai ir mandagiai atsikalbinėdamas, tokiu savo neetišku elgesiu provokuodamas pareigūną A. R., nesielgė pagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu nesistengė būti pavyzdžiu kitiems asmenims. Šiuos tyrėjo G. Š. veiksmus savo paaiškinimuose patvirtina įvykį matę pareigūnai, taip pat savo paaiškinime pripažįsta ir pats tyrėjas G. Š.. G. Š. taip pat savo paaiškinime pripažino, jog į pareigūno A. R. pastabas, kodėl jis dar vis be tarnybinės uniformos, ramiu tonu atsakęs: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“, į pastabą, kad gali būti atliktas tarnybinis patikrinimas, atsakė A. R.: „gali atlikti tarnybinį patikrinimą“. Tokio elgesio tikrai negalima vertinti kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtoms moralės normoms, toks elgesys negali būti vertinamas kaip pavyzdys kitiems asmenims. Intelektualinis (suvokimo) kaltės elementas realizuotas taip pat, nes tyrėjas G. Š. atitinka kvalifikacinius reikalavimus, numatytus jo užimamai pareigybei vykdyti, turi pakankamą darbo ir gyvenimišką patirtį, todėl turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumą. Todėl pagrįstai galima teigti, kad tyrėjas G. Š. suvokė ir turėjo objektyvias galimybes atlikti paminėtus veiksmus tinkamai laikantis teisės aktų numatytų nuostatų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pažymėta, kad policijai, kurioje dirba profesionalūs valstybės tarnautojai, ir kurios vienas iš uždavinių – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, bei konstitucinė priedermė – tarnauti žmonėms, keliami didesni rūpestingumo jai suteiktų įgaliojimų realizavimo atžvilgiu kriterijai. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai ir nešališkai, buvo įvertinti visi surinkti duomenys ir padaryta išvada. Nustačius, kad pareiškėjas G. Š. dirbo aplaidžiai ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, jis buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir jam paskirta tarnybinė nuobauda. Liudytojai A. R. ir R. Š. patvirtino, kad jau esant po 8:00 val. G. Š. dar nebuvo apsivilkęs tarnybinės uniformos. Pagal patvirtinto Operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 10.2 punktą, operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo būti pilnai pasiruošę nedelsiant išvykti į įvykio vietą. Pamaina prasideda nuo 7:30 val. Yra tam tikras laiko tarpas, skirtas pasiruošti tarnybai – apsiginklavimui, instruktavimuisi, pamainos perėmimui. Pagal budėjimo grafiką G. Š. 2016 m. birželio 15 d. buvo paskirtas vyresniuoju pareigūnu. Vyresnysis pareigūnas pagal minėto aprašo 12.12 punktą organizuoja ir kontroliuoja operatyvinės grupės pareigūnų ir kitų įvykio vietoje dirbančių pareigūnų darbą, t. y. vyresniojo pareigūno nurodymai yra privalomi visiems operatyvinės grupės pareigūnams (taip pat ir patruliams, dirbantiems įvykio vietoje). Vadinasi, vyresnysis pareigūnas turi būti labiau pasiruošęs bet kuriuo metu išvykti į įvykio vietą, organizuoti bei kontroliuoti kitų pareigūnų darbą. Pareiškėjas teigia, kad iš jų grupės buvo pasiruošusi R. K., jei būtų buvęs iškvietimas į įvykį, R. K. į įvykio vietą būtų galėjusi išvykti nedelsiant. Tačiau niekur nėra įtvirtinta nuostata, kad iš budinčių pareigūnų gali būti pasiruošęs tarnybai tik vienas pareigūnas. Yra numatyta, kad pasiruošę pilnai turi būti visi pareigūnai. Mano, kad pareiškėjas buvo nubaustas teisingai, tarnybinė nuobauda jam yra paskirta teisingai. Prašo patikslintą skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. Š. patikslintas skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“ (b. l. 6), kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinimo.

Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Skundžiamas Šiaulių AVPK viršininko įsakymas priimtas, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Šiaulių AVPK 2016 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-38-(1.19) (b. l. 57–65).

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., toliau – ir Statutas).

Pagal bylos duomenis (b. l. 40–42), pareiškėjas – Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjas – statutinis valstybės tarnautojas (Statuto 2 straipsnio 12 punktas) ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiškėjo veiklą. Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.

Aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises, bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui

Aprašo 24 punkte numatyta, jog pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje dirba, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui.

Byloje nustatyta, jog Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas A. R. 2016 m. birželio 15 d. surašė Šiaulių AVPK viršininkui tarnybinį pranešimą „Dėl tyrėjo G. Š.“ (b. l. 29). 2016 m. birželio 16 d. Šaulių AVPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjui G. Š. surašytas Apraše nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-PR1-36-(4.2) (b. l. 32), su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai susipažino tą pačią dieną. Teismo vertinimu, pranešimo turinys yra pakankamai aiškus ir išsamus, kad pareiškėjas galėtų aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas. Pareiškėjas G. Š. 2016 m. birželio 26 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas laikėsi minėto Aprašo 7 ir 23 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

Be to, Aprašo 25 punkte nustatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Aprašo 26 punktą, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Kaip minėta, 2016 m. birželio 16 d. Šaulių AVPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2016 m. liepos 1 d. (b. l. 57–65). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas laikėsi Aprašo 25 punkte nustatyto termino.

Aprašo 27 punktas numato, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 27.1. patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę, o patvirtinus išvadą dėl pareigūno, kuris, perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, išvados kopija per 3 darbo dienas nuo šios išvados patvirtinimo perduodama valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir perkeltam pareigūnui; 27.2. grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Aprašo 32 punkte taip pat numatyta, jog skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Aprašo 35 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena. Aprašo 36 punkte taip pat nustatyta, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais arba kai Tvarkos aprašo 15 ir 16 punktuose numatytais atvejais atliekamas tarnybinis patikrinimas, arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2016 m. liepos 1 d. ir tą pačią dieną patvirtinta Šiaulių AVPK viršininko (b. l. 57). Šiaulių AVPK 2016 m. liepos 1 d. kreipėsi raštu Nr. 40-S-48016-(1.19) į Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininką dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 78). Lietuvos policijos profesinė sąjunga 2016 m. liepos 4 d. rašte Nr. LP17-128(16) nurodė, kad G. Š. nėra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys (b. l. 79). 2016 m. liepos 19 d. priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas laikėsi minėtuose Aprašo 27, 32, 35 ir 36 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Aprašo 26 punkte numatyta, jog konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo ar aplaidumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl pareigūno kaltės padarius tarnybinį nusižengimą yra pažymima, kad pagal Aprašo 3 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Kaip minėta, skundžiamas Šiaulių AVPK viršininko įsakymas priimtas atsižvelgiant į Šiaulių AVPK 2016 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-38-(1.19) (b. l. 57–65).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog G. Š., turėdamas pareigą nedelsiant reaguoti į pranešimus apie įvykius, 2016 m. birželio 15 d. laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 8.10 val., dirbdamas operatyvinėje grupėje pagal Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. gegužės 18 d. patvirtintą Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2016 m. birželio mėnesio budėjimo grafiką Nr. 40-IL-7143, nedėvėjo tarnybinės uniformos ar pratybų kostiumo, neturėjo tarnybinio ginklo, specialiųjų ir darbui reikalingų priemonių, tai yra nebuvo pilnai pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą. Taip pat G. Š., nereaguodamas į pareigūno A. R. pagrįstas pastabas, jog eitų ruoštis tarnybai, ramiai ir mandagiai atsikalbinėdamas, tokiu savo neetišku elgesiu provokuodamas pareigūnas A. R., nesielgė pagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu nesistengė būti pavyzdžiu kitiems. Tyrėjas G. Š. savo paaiškinime patvirtino, jog į pareigūno A. R. pastabas, kodėl jis dar vis be tarnybinės uniformos, ramiu tonu atsakęs: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“, tokio elgesio negalima vertinti kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtoms moralės normoms. G. Š. tokiais savo veiksmais nesilaikė Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 40-V-64 patvirtinto Šiaulių AVPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 9 punkto (kuris numato, jog operatyvaus reagavimo grupės pareigūnai darbo metu privalo dėvėti tarnybinę uniformą ar pratybų kostiumą, turėti tarnybinį ginklą, specialiąsias ir darbui reikalingas priemones, tinkamai naudoti transporto priemones, laiku ir tinkamai užpildyti kelionės lapus) ir 10.2 punkto (numatančio, jog operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo būti pilnai pasiruošę nedelsiant išvykti į įvykio vietą), Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-201 patvirtinto Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkto (nustatančio, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas budi pagal iš anksto patvirtintą grafiką operatyvinėje grupėje ir, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, teisės aktų nustatyta tvarka išvyksta į įvykio vietą ir kvalifikuotai atlieka jos apžiūrą, kokybiškai surenka su įvykiu susijusią medžiagą, būdamas grupės vyresniuoju pareigūnu organizuoja paieškos ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimą, kad operatyviai ir išsamiai būtų ištirta nusikalstama veika, priima sprendimus dėl tyrimo eigos, sulaiko asmenis, esant būtinumui, įteikia pranešimus apie įtarimus, sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duoda žodinius nurodymus, susijusius su įvykio tyrimu, kitiems imperatyvinės grupės nariams), Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.28 punkto (kuris nustato, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vadovautis visuotinai priimtinomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims) ir 9 punkto (kuris numato, jog policijos pareigūnas, bendraudamas su kolegomis, privalo elgtis pagarbiai, vadovaudamasis principu, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo nuomonę visais klausimais), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimų (numatančių, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba). Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, jog G. Š. veiksmuose tyčios nenustatyta, jo veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas.

Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio, joje atsakovas nurodė, kaip pareiškėjas pažeidė teisės normas ir kokių teisės aktų reikalavimų pareiškėjas nevykdė, taip pat nurodyta pareiškėjo kaltė – aplaidumas.

Lietuvių kalbos žodyne žodis aplaidus aiškinamas kaip apsileidęs, vangus, o žodis vangus aiškinamas kaip tingus, nepaslankus, nerangus, neveiklus. Taigi svarbu įvertinti, kaip pareiškėjas vykdė jam paskirtas pareigas, ar jo pasirinktas elgesio modelis gali būti laikytinas aplaidžiu (vangiu, neveikliu).

Pareiškėjas 2016 m. birželio 26 d. paaiškinime (b. l. 33), be kita ko, nurodė, jog 2016 m. birželio 15 d. nuo 7.30 val. iki 7.45 val. jis ruošėsi tarnybai, t. y. susipažino su praėjusios paros įvykiais, domėjosi, ar nepalikta neužbaigtų darbų, iš budėjusios pamainos buvo priiminėjamas komisariatui priklausantis turtas, bendraujama su kolegomis darbo klausimais.

Visų pirmiausia pažymėtina, kad be to, jog pareiškėjas turėjo laikytis Šiaulių AVPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 10.2 punkto, kuris numato, jog operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo būti pilnai pasiruošę nedelsiant išvykti į įvykio vietą, pareiškėjas taip pat turėjo laikytis ir minėto tvarkos aprašo 10.1 punkto reikalavimų, kuris nustato, jog operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo darbo pradžioje būti susipažinę su praėjusios paros įvykiais, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016 m. birželio 15 d. 7.30 val. pradėjo darbą jis, G. Š., R. K. ir D. P.. Priimti-perduoti pamainos į kabinetą atėjo vyresnysis tyrėjas A. R.. Baigę pamainą pareigūnai A. B., A. J., A. Š., R. Š. papasakojo apie nakties įvykius, apie darbus, kurie yra paliekami naujai pamainai. Taigi, pastarieji liudytojo parodymai iš esmės patvirtina pareiškėjo 2016 m. birželio 26 d. paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad jis 2016 m. birželio 15 d. atėjęs į darbą ruošėsi tarnybai.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 26 d. paaiškinime (b. l. 33) taip pat nurodė, jog 2016 m. birželio 15 d. laiku persirengti uniformos negalėjo, nes tuo metu persirenginėjo A. Š., o komisariate yra bendras vyrams ir moterims skirtas persirengimo-poilsio kambarys. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo momentu, kai A. R. reikalavo, kad G. Š. persirengtų, persirenginėjo A. Š., o persirengimo kambarys moterims ir vyrams yra bendras. Liudytojas R. B. taip pat nurodė, kad jis dar nebuvo persirengęs, sėdėjo kabinete ir laukė, kol persirengs A. Š., kadangi A. Š., perdavusi reikalingą informaciją bei dokumentus, pasakė, kad eina persirengti; G. Š. persirengti taip pat nėjo, nes kolegė buvo persirengimo kambaryje. Tai, kad Šiaulių AVPK yra bendras persirengimo kambarys vyrams ir moterims, patvirtina ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: R. Š., R. K., A. Š.. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas teismo posėdžio metu, 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 89/654/EEB dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų 18.1.3 punkte numatyta, jog vyrams ir moterims būtina numatyti atskirus persirengimo kambarius arba sudaryti galimybę tuo pačiu persirengimo kambariu naudotis atskirai.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo galimo nusižengimo faktą, jo kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo kaltę, neįvertino pareiškėjo 2016 m. birželio 26 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl 2016 m. birželio 15 d. tarnybinės uniformos nedėvėjimo, tarnybinio ginklo, specialiųjų ir darbui reikalingų priemonių neturėjimo. Įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. padarė tarnybinį pažeidimą dėl tarnybinės uniformos nedėvėjimo, tarnybinio ginklo, specialiųjų ir darbui reikalingų priemonių neturėjimo, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė atsakovo nurodomą pažeidimą, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012 nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino, argumentuodamas iš esmės tuo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės ir objektyviai egzistavusios priežastys, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios pastangų ir galimai trukdė veikti teisės aktų nustatyta tvarka.

Be to, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta ir dėl, atsakovo nuomone, 2016 m. birželio 15 d. netinkamo G. Š. elgesio su vyriausiuoju tyrėju A. R.. Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 57–65) nurodyta, jog G. Š., nereaguodamas į pareigūno A. R. pagrįstas pastabas, jog eitų ruoštis tarnybai, ramiai ir mandagiai atsikalbinėdamas, tokiu savo neetišku elgesiu provokuodamas pareigūną A. R., nesielgė pagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu nesistengė būti pavyzdžiu kitiems. Tyrėjas G. Š. savo paaiškinime patvirtino, jog į pareigūno A. R. pastabas, kodėl jis dar vis be tarnybinės uniformos, ramiu tonu atsakęs: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“, tokio elgesio negalima vertinti kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtoms moralės normoms.

Teismas su atsakovo nuomone, jog pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. nereagavo į pareigūno A. R. pastabas, jog eitų ruoštis tarnybai, atsikalbinėjo ir provokavo A. R., nesutinka. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 57–65) nurodyta, kad minėtą netinkamą pareiškėjo elgesį patvirtina pareigūnai, kurie matė įvykį, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje konkrečiai nenurodyta, kurios pareigūnų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. nereagavo į pareigūno A. R. pastabas, atsikalbinėjo ir jį provokavo. Šiuo atveju aktuali žodžio atsikalbinėti reikšmė. Lietuvių kalbos žodyne žodis atsikalbinėti reiškia atsikalbėti, o šis – atsikirsti žodžiais, nenorint ko daryti. Teismo vertinimu, pareigūnų, kurie matė įvykį, paaiškinimai nepatvirtina pareiškėjo 2016 m. birželio 15 d. nereagavimo į pareigūno A. R. pastabas, atsikalbinėjimo ir A. R. provokavimo, kadangi R. Š. paaiškinime (b. l. 49) nurodė, kad į A. R. pastabą eiti ruoštis tarnybai G. Š. atsikalbinėjo, sakydamas: ,,tuoj, palauk, nueisiu“. A. J. paaiškinime (b. l. 51–52) nurodyta, jog G. Š. mandagiai atsakęs: „gerai, tuoj eisiu“, o kai A. R. pradėjo šaukti, G. Š. dar paklausė A. R.: „kas tau pasidarė, tuoj nueisiu“, o paskui išėjo iš kabineto. Be to, R. B. paaiškinime (b. l. 53) nurodyta, jog G. Š. buvo ramus ir mandagus. R. K. paaiškinime (b. l. 54–55) nurodė, kad po A. Š. išėjimo A. R. atsisuko į G. Š. ir pasakė, kad šis eitų ruoštis tarnybai – apsirengtų uniformą, G. Š. ramiai atsakė, jog tuoj nueis. Teismo vertinimu, pastarieji pareigūnų paaiškinimai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. nereagavo į pareigūno A. R. pastabas, atsikalbinėjo, jį provokavo, todėl negalima konstatuoti, jog pareiškėjas padarė atsakovo nurodomą tarnybinį pažeidimą.

Teismas pritaria atsakovo nuomonei, kad 2016 m. birželio 15 d. pareiškėjo G. Š. atsakymo A. R., kai šis davė pastabą dėl tarnybinės uniformos nedėvėjimo: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“ – negalima vertinti kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtoms moralės normoms, be to, toks pareiškėjo atsakymas negali būti pripažįstamas mandagiu, taktišku ir išreiškiančiu pagarbą A. R., tačiau teismas tai laiko mažareikšmiu nusižengimu, kuris nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui, ir už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda).

Atsižvelgiant į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, spręstina, jog pareiškėjo skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“ naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Š. patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė