Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. B. (P. B. (V.)) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2011 m. nuo sausio mėnesio pabaigos iki vasario mėnesio 5 d., siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikdamas bendrininkų grupe su J. L., I. R. ir M. D., iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, perleisti, įgyti ir laikyti nelaisvėje N. V. ir J. D. darbui prostitutėmis Danijos Karalystėje, bei pelnytis iš jų prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiųjų N. V. ir J. D. pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, negalėjimu aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, bei panaudojant apgaulę, tai yra žadant gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, perleido, įgijo ir laikė nelaisvėje N. V. ir J. D..

Be to, P. B. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2011 metais nuo vasario mėnesio pradžios iki vasario mėnesio pabaigos, siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikdamas bendrininkų grupe su J. L., I. R. ir M. D., iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, perleisti ir įgyti M. B. ir K. B. (K.) darbui prostitutėmis Danijos Karalystėje bei pelnytis iš jų prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiųjų M. B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, bei apgaule, tai yra žadant gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, perleido ir įgijo K. B. (K.) ir vaiką M. B..

2011 m. birželio 13 d. prokurorės nutarimu buvo paskelbta P. B. paieška. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2011 m. birželio 30 d. išduotas Europos arešto orderis. 2011 m. rugpjūčio 2 d. P. B. sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir 2011 m. lapkričio 9 d. pargabentas į Lietuvą. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi jam palikta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Panevėžio teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. B. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse dėl P. B. skundų ne kartą pažymėta, kad nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai bus daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Panevėžio apygardos teismas pratęsė kaltinamajam P. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu teismas pagrįstai įvertino tai, kad ikiteisminio tyrimo metu P. B. buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis, savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje negyveno, buvo sulaikytas Vokietijos Federacijos Respublikoje, nuslėpė anketinius duomenis (apie savo noru pasikeistą pavardę ikiteisminio tyrimo metu). Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir turi ryšių užsienyje. Apeliacinis teismas netikrina ir nevertina prašymo išduoti Europos arešto orderį pagrįstumą ir teisėtumą, nes tai nėra šio nagrinėjimo dalykas. Be to, P. B. Lietuvoje nedirbo, yra išsituokęs, t. y. nesaistomas su Lietuva jokių tvirtų socialinių ryšių. Šių aplinkybių pakanka daryti išvadai, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pratęsdamas kaltinamajam P. B. suėmimo terminą teismas pagrįstai nurodė ir kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Panevėžio apygardos teisme P. B. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis). Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. P. B. praeityje 4 kartus teistas, tame tarpe ir už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas, pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje P. B. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo skundo teiginiai apie turimus ryšius su tėvais ir vaikais nešalina teismo nustatytų pagrindų. P. B. reikalinga būtina medicininė pagalba gali būti suteikta įkalinimo įstaigoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Apeliacinis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad suėmimo terminas P. B. pratęstas ir jo teisės suvaržytos pagrįstai, laikantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Ilgą laiką besitęsiantis suėmimas šioje byloje taip pat pateisinamas viešuoju interesu, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, pagrindo manyti, kad byla vilkinama – nėra.

Pagrįsta Panevėžio apygardos teismo išvada, kad taikant P. B. švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Priešingai, negu teigiama skunde, tai, jog kitiems kaltinamiesiems byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nerodo teismo šališkumo, o tik rodo, kad teismas individualiai svarsto kardomųjų priemonių taikymą. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas. Kiti skundo teiginiai apie teismo šališkumą tėra deklaratyvūs.

Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo P. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.