- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-06
- Bylos Nr.
- A-438-791-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V.S.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.S. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.S. individualios įmonės skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V.S. individuali įmonė (toliau – pareiškėjas, įmonė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2008 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. S-24(7-268/2007) (toliau – ir Sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2007 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-432 (toliau – ir Departamento sprendimas), Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (LM19)-RŽ77-439 (toliau – ir Muitinės sprendimas) ir deklaruotą sandorio vertę pripažinti prekių muitine verte, arba teismui konstatavus, kad sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas negali būti taikomas, įpareigoti Muitinę nustatyti automobilių muitinę vertę pagal pareiškėjo pateikiamas turto vertintojo ataskaitas.
Paaiškino, jog su Komisijos, Departamento ir Muitinės sprendimais nesutinka, nes tiek Komisija, tiek Departamentas nevisapusiškai ištyrė pateiktus dokumentus, tai yra vertindami transporto priemonių apžiūros defektacijos aktą įvertino tik pastabą, kurioje nurodomi galimi gedimai, tačiau neatsižvelgė, jog akte yra užfiksuota automobilio Audi A4 būklė prieš apgadinimą ir po jo, kad automobilis prieš apgadinimą buvo tvarkingas, o po jo – nevažiuojantis. Visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, nurodytą Masačiusetso Valstijos transporto priemonės pase Nr. BE284397, kad automobilis Audi A4 (BAD Nr. 7LU96404043) yra paveiktas vandens/potvynio ir yra taisytinas, o tai patvirtina, jog importuotas automobilis buvo su defektais. Pabrėžė, kad Komisija Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė neginčijamų ir tinkamų įrodymų, kad automobilis buvo skendęs ir defektuotas. Nors Komisija Sprendime nurodė, jog pareiškėjo pateiktas transporto priemonių apžiūros defektacijos aktas Nr.20070525-2-2 (2007 m. gegužės 25 d.) nelaikytinas tinkamu įrodymu deklaruotai vertei pagrįsti, tačiau Departamentas sprendime konstatavo, kad automobilio Lexus RX400 apžiūra buvo atlikta pagal įmonės pateiktas nuotraukas, turto vertintojas automobilio fiziškai apžiūrėti galimybės neturėjo, todėl nėra neginčijamų įrodymų, jog akte išvardintus defektus automobilis turėjo. Pareiškėjo manymu, tiek Komisija, tiek Departamentas netinkamai vertino pateiktus dokumentus ir nevisapusiškai juos ištyrė. UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonių apžiūros defektacijos akte Nr.20070525-2-2 (2007 m. gegužės 25 d.) turto vertintojas nurodė defektus, muitinei jis buvo pateiktas muitinio įforminimo metu kartu su kitais dokumentais bei su importuojamu automobiliu. Muitinės pareigūnas, atlikęs automobilio ir pateiktų dokumentų, muitinį patikrinimą, jokių pastabų dėl minėto akto nepateikė ir jame nenurodė. Ant akto pirmo lapo yra uždėtas muitinės pareigūno antspaudas, patvirtinantis, jog automobilis Lexus RX400 muitinio įforminimo metu turėjo visus minėtame akte nurodytus defektus. Šį faktą patvirtina ir BAD Nr. 7LU96403732 D langelyje uždėtas antspaudas „Atitinka“. Muitinės pareigūnas, atlikdamas BAD Nr. 7LU96403732, kuriuo deklaruotas automobilis Lexus RX400, muitinį įforminimą, patvirtino, kad muitinio įforminimo metu automobilis turėjo visus defektus, kurie nurodyti defektacijos akte 2007 m. gegužės 25 d. Nr.20070525-2-2. Aplinkybė, kad importuoti automobiliai yra nevažiuojantys (dėl skendimo ir avarijos) ir yra remontuotini, lemia tai, kad jų pardavimo kaina JAV rinkoje, o kartu ir deklaruota sandorio vertė yra mažesnė už nurodytą žinyne „Automobilių importo kainos“ nurodytas automobilių kainas. Pažymėjo, kad žinyne „Automobilių importo kainos“ nurodomos naudotų automobilių kainos, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą, todėl muitinės atliktas palyginimas, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjo deklaruotos automobilių vertės skiriasi 3 ir 15 kartų, yra neobjektyvus ir nesąžiningas. Muitinės nustatyta automobilių muitinė vertė yra neteisinga, neobjektyvi ir prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 3 daliai.
Pareiškėjas akcentavo, kad muitinė netinkamai vertino jo pateiktus dokumentus. Muitinė sprendime konstatavo, kad deklaruotai vertei pagrįsti pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys yra neišsamūs bei prieštaringi. Pareiškėjas nesutiko su tokiais argumentais ir nurodė, kad neteisingai vertinama pareiškėjo pateikta sutartis Nr. AJ0297, kurios rūšį apsprendžia visas sutarties turinys. Atsižvelgiant į visą sutarties turinį sąvoka „Tiekėjas“ atitinka sąvoką „Siuntėjas“ arba „Pardavėjas“, nes Sutartyje yra aiškiai nurodoma, kad JAV firma savo vardu ir sąskaita suranda ir siunčia gavėjui transporto priemones, o gavėjas apmoka už prekes (ne už tarpininkavimą) pagal pateiktas pirkimo – pardavimo sąskaitas. Pareiškėjas muitinei yra pateikęs Nepriklausomo prekiautojo transporto priemonėmis leidimą (kopiją), kuris patvirtina, kad JAV firma „European Auto Inc.“ turi teisę prekiauti transporto priemonėmis, tai yra ji yra pardavėjas, o ne tarpininkas. Sutartyje taip pat yra konkrečiai aptariamos prekių pristatymo sąlygos (iki Gavėjo pagal CIP sąlygas). Vadovaujantis Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos 5.3.4 punktu, (instrukcija patvirtinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1199), pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, pakrovimo ir draudimo išlaidas, sutvarko prekių eksporto muitinės formalumus ir sumoka eksporto mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina prekių pardavėjos JAV firmos „European Auto Inc.“ raštas, kuriame detalizuojamos automobilių atgabenimo iš JAV į Lietuvą transportavimo išlaidos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šis dokumentas buvo pateiktas Komisijai, kuri šį dokumentą ignoravo, dėl jo nepasisakė ir jo nevertino. Anot pareiškėjo, jis pateikė pirkimo – pardavimo sąskaitas, kuriose išskirtos prekių transportavimo išlaidos ir pagal šias sąskaitas pardavėjui apmokėjo už prekes (transporto priemones) tarptautiniais mokėjimo pavedimais. Visa tai patvirtina, kad prekių transportavimo išlaidos yra aiškios, pagrįstos dokumentais ir yra įtrauktos į deklaruojamų prekių sandorio muitinę vertę. Taigi, skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuojama, kad pateikta sutartis yra ne pirkimo – pardavimo, o tiekimo sutartis, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie prekių transportavimą ir jo išlaidas. Be to, nors Sprendimuose nurodoma, kad transportavimo išlaidos yra per mažos, tačiau visiškai nepagrindžiama, kuo remiantis daroma tokia išvada, taip pat sprendimuose nenurodoma, kurie pateiktuose dokumentuose esantys duomenys prieštarauja vieni kitiems. Pasak pareiškėjo, jo pateikti dokumentai pagrindžia deklaruojamą prekių muitinę vertę, todėl nėra pagrindo nepripažinti deklaruojamos sandorio vertės prekių muitine verte. Muitinės paskirtas baudos dydis – 30 procentų – yra nepagrįstas, nes pareiškėjas muitinio įforminimo metu pateikė papildomas garantijas galimai papilomai mokestinei nepriemokai padengti, tačiau nei Departamentas, nei Komisija šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė skirdamos baudą, o importuotų su defektais automobilių muitinės vertės nustatymas, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, yra neobjektyvus bei neteisingas ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam objektyvumo principui bei Įstatyme įtvirtintiems protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Pareiškėjo nuomone, teismui konstatavus, jog sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas negali būti taikomas, automobilių muitinė vertė turėtų būti nustatoma remiantis turto vertintojų ataskaitoje apskaičiuota importuoto automobilio rinkos verte, nes tiek Muitinė, tiek ikiteisminės ginčą nagrinėjančios institucijos savo sprendimuose pripažino, kad turto vertintojų ataskaitose nurodyta automobilių rinkos vertė pagrindžia automobilių muitinę vertę.
Šalies argumentai
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V.S. individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamuose Muitinės ir Komisijos sprendimuose konstatuota, jog atliekant papildomą prekių muitinės vertės patikrinimą, buvo nustatyta, kad automobilio Lexus RX400 sandorio vertė 15 kartų, o automobilio Audi A4 3 kartus skiriasi nuo žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ nurodytų automobilių kainų. Sprendimuose nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė turto vertintojų ataskaitų, o muitinio įforminimo metu pateiktuose UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros defektacijos aktuose 2007 m. gegužės 25 d. akte Nr. 20070525-2-2 ir 2007 m. birželio 11 d. Nr. 20070611-1-7 nėra nustatyta automobilių rinkos vertė. Vadovaujantis Metodikos 27 punktu, jei importuotojas per Metodikos 26 punkte nustatytą laiką nepateikia teritorinei muitinei tame punkte nurodytų dokumentų arba importuotojo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadintų (sužalotų) automobilių muitinė vertė nustatoma pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas. Tokiu būdu, pareiškėjo teismui pateiktos turto vertintojo ataskaitos negali būti vertinamos, nes jos nebuvo pateiktos per Metodikos 26 punkte nustatytą laiką, muitinėje nebuvo gautas pareiškėjo prašymas dėl termino turto vertintojo ataskaitoms pateikti pratęsimo. Remiantis Metodikos 7 punktu, muitinė sandorio vertės metodo netaiko, kai pateiktuose dokumentuose nurodomi neišsamūs, prieštaringi duomenys, automobilių sandorio vertės žymiai skiriasi nuo žinyne „Automobilių importo kainos“ nurodytų atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainų. Importuotojas nepateikė informacijos, pagrindžiančios deklaruotų importuojamų naudotų automobilių sandorio vertės teisingumą. Muitinė informavo pareiškėją apie papildomų dokumentų, pagrindžiančių prekių vertę, taip pat ir turto vertintojų ataskaitų, pateikimą. Pareiškėjas pateikė pareiškimus tarptautiniams mokėjimų pavedimams Nr. 521 (2007 m. birželio 20 d.) ir Nr. 522 (2007 m. birželio 20 d.), taip pat buvo gautas pareiškėjo 2007 m. liepos 4 d. raštas, kuriuo prašoma pratęsti terminą dėl papildomų dokumentų pateikimo. Taip pat pažymėjo, kad iki Departamento sprendimo priėmimo dienos turto vertintojų ataskaitų muitinė negavo, todėl jai kilo pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudoto automobilio sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai ir, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, buvo pagrindas manyti, kad jo pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio automobilio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Atsakovo manymu, skundžiamu sprendimu patvirtintos aplinkybės buvo pakankamos konstatuoti, kad importuotų automobilių deklaruotai vertei turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio automobilio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Dėl šių priežasčių Muitinė, vadovaudamasi Metodikos 27 punkto 2 pastraipa, automobilių muitinę vertę nustatė pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V.S. individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą pabrėžė, kad Muitinė teisingai pritaikė panašią naudoto automobilio vertę BAD importo rinkinyje 2007 m. gegužės 25 d. Nr. 7LU96403732 deklaruotam automobiliui Lexus RX400 ir pagrįstai priskaičiavo papildomus importo mokesčius, o pasikeitus automobilio Audi A4 muitinei vertei ir Departamentui pakeitus Muitinės sprendimo dalį, Departamentas sprendimu pagrįstai perskaičiavo importo mokesčius. Komisija, patvirtindama Departamento sprendimą, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Paaiškino, kad Įmonė 2007 m. gegužės 25 d. ir 2007 m. birželio 11 d. iš JAV į Lietuvą importavo lengvuosius automobilius ir Muitinėje įformino bendruosius administracinius dokumentus (BAD) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Vadovaudamasi Metodikos 7 punktu, Muitinė sandorio vertės metodo netaikė, nes pateiktuose dokumentuose duomenys buvo neišsamūs, prieštaringi, automobilių sandorių vertės žymiai skyrėsi nuo automobilių importo kainų palyginus su bendros Lietuvos – Lenkijos įmonės „Transporto mokslinis – tiriamasis centras“ parengtame žinyne „Automobilių importo kainos“ nurodytomis atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainomis. Importuotojas nepateikė informacijos, pagrindžiančios deklaruotų importuojamų naudotų automobilių sandorio vertės teisingumą. Pažymėjo, kad autoavarijos metu ar dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio sužalotiems automobiliams taikomos specialios nuostatos įtvirtintos Metodikos IV dalyje. Vadovaujantis Metodikos 19 punktu, kai sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas negali būti taikomas, automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytoje vertinimo ataskaitoje apskaičiuota importuojamo automobilio rinkos verte, tačiau tokių ataskaitų įmonė nepateikė. Muitinio įforminimo metu pareiškėjas pateikė UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros defektacijos aktus 2007 m. gegužės 25 d. Nr. 20070525-2-2, 2007 m. birželio 11 d. Nr. 20070611-1-7, kuriuose nebuvo nustatyta automobilių rinkos vertė, todėl prekių muitinė vertė nustatyta taikant Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnį, tai yra automobilių muitiniam įvertinimui taikyta atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kaina pagal 2007 m. antro ketvirčio katalogą „Automobilių importo kainos“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo V.S. individualios įmonės skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad importuotų automobilių deklaruotai vertei turėjo įtakos tam tikros sąlygos, kurių poveikio automobilių pardavimo sandorio vertei nustatyti nėra jokių galimybių, be to, kaip konstatavo teismas, pareiškėjas nei atsakovui, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių importuotų automobilių sandorio vertės teisingumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad muitinė pagrįstai netaikė sandorio vertės metodo. Teismas taip pat nusprendė, jog atsakovas teisingai vertino UAB „Pajūrio autorika“ pateiktus transporto priemonių apžiūros defekacijos aktus, nes šie dokumentai netvirtina ir neįrodo tikrųjų faktinių mokestinės bylos aplinkybių, t. y. kaip teisingai pasisakė atsakovas, Transporto priemonės apžiūros - defektacijos akte Nr. 20070611-1-7 pateikti tik UAB „Pajūrio autorika“ vertintojo nustatyti galimi automobilio defektai, tačiau nekonstatuoti konkretūs sugadinimai ir pažeidimai, pats automobilio skendimo faktas nepatvirtintas jokiais įrodymais. Transporto priemonės apžiūros - defektacijos 2008 m. gegužės 25 d. aktas Nr. 20070525-2-2 surašytas pažeidžiant anksčiau minėtą Susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 18 punktą nustatantį, kad apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą, nes analizuojamas aktas buvo surašytas pagal pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas. Taip pat, teismo manymu, reikšminga yra ta aplinkybė, kad pareiškėjas muitinei nepateikė importuotų automobilių gabenimo dokumentų. Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškėjo importuotiems automobiliams muitiniam įvertinimui pagrįstai pritaikė kainas, nurodytas 2007 m. II ketvirčio kataloge „Automobilių importo kainos“ ir automobilių muitinę vertę nustatė taikydama panašių naudotų automobilių kainas, todėl ginčijami Komisijos 2008 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. S-24(7-268/2007), Departamento 2007 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 1A-4.14-432, Muitinės 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (LM19)-RŽ77-439 laikytini teisėtais ir pagrįstais, jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog tiek Muitinė, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindami pateiktus dokumentus, nevisapusiškai juos ištyrė, t. y. vertindami dokumentus, neatsižvelgė į tai, kad automobiliai prieš apgadinimą buvo tvarkingi, o po jo - nevažiuojantys. Skunde pažymima, jog muitinė nepagrįstai automobilių muitinei vertei nustatyti taikė automobilių vertes pagal žinyną (katalogą) „Automobilių importo kainos". Pareiškėjas pažymi, kad Įmonės importuoti automobiliai yra skendę ir daužti, o tai yra pagrindžiama apžiūros -defektacijos aktais, be to, muitinės pareigūnai atliko automobilių fizinį tikrinimą ir minėtuose aktuose padarė įrašus „atitinka". Dėl šios priežasties, pareiškėjo nuomone, lyginti deklaruotas kainas su sveikų automobilių kainomis yra nelogiška. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Muitinė neatsižvelgė į įvairius veiksnius, galėjusius turėti įtakos importuojamo naudoto automobilio vertei - papildomą automobilio įrangą, prekinę išvaizdą, bendrą techninę būklę (nusidėvėjimą ir defektus) ir kt. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog sutartis Nr. AJ0297 nėra pirkimo - pardavimo sutartis. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal šio dokumento turinį ši sutartis nėra tarpininkavimo ar tiekimo, o JAV firma „European Auto Inc." turi būti suprantama kaip pardavėjas. Be to, kaip teigiama apeliaciniame skunde, sutartyse yra išskirtos transportavimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime paaiškina, kad palyginus muitinio įforminimo metu pateiktą ir muitinės pareigūno antspaudu pažymėtą transporto priemonės apžiūros defektacijos aktą Nr. 20070525-2-2 (2007 05 25) bei tokiu pat numeriu ir data pažymėtą ir kartu su turto vertintojo ataskaita pateiktą dokumentą, matyti, kad pastarajame nebeliko turto vertinimui reikšmingos pastabos - transporto priemonės apžiūros defektacijos aktas surašytas pagal užsakovo pateiktas nuotraukas. Kaip nurodoma Departamento 2007 m. spalio 25 d. sprendime Nr. lA-4.14-432, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 18 punktas nustato, jog apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateiktoje automobilio „Audi A4" vertinimo ataskaitoje yra konstatuotini vizualiai nematomi defektai (keistini variklis ir pavarų dėžė). Tuo tarpu muitinio įforminimo metu pateiktame transporto priemonės apžiūros defektacijos akte Nr. 20070611-1-7 (2007 m. birželio 11 d.) jokių defektų nenustatyta, daroma tik prielaida apie jų egzistavimą („galimi defektai variklyje, pavarų dėžėje, elektros instaliacijoje“). Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Metodikos 20.1.2. punktu, automobilio turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti automobilio vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jeigu prie importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto pridėtas atitinkamos markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje surašytas tikrinimo protokolas. Tačiau, anot atsakovo, minėtas dokumentas muitinei pateiktas nebuvo. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas neteisingai nurodo, jog Muitinė kreipėsi į kompetentingas JAV institucijas, siekdama patikrinti automobilių pardavėjo firmos „European Auto Inc." veiklą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais bei argumentais bei prašo palikti galioti šį sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. spalio 25 d. ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjo importuotiems automobiliams taikyti deklaruotos sandorio vertės metodą, o šių automobilių vertės nustatymui taikant žinyno (katalogo) „Automobilių importo kainos" duomenis, ko pasėkoje, pareiškėjui buvo priskaičiuota sumokėti papildomas muitų mokesčių sumas.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, bei kiti dokumentai, kuriuose išdėstyti muitinio įvertinimo principai, metodai ir taisyklės.
Byloje nagrinėjamu atveju, keliamas ginčas dėl teisės normų, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos nuostatų, aiškinimo bei taikymo, tuo aspektu: 1. ar byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams - importuojamų naudotų automobilių muitinei vertei nustatyti, turi būti taikomas sandorio vertės metodas; 2. ar ši vertė gali būti nustatoma taikant naudotų automobilių importo kainas, kurios pateikiamos bendros įmonės "Transporto mokslinis tiriamasis centras" kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos".
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalį importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, jeigu: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: - nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų; - riboja prekių perpardavimo geografinę sritį; - neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi.
Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 5 punkte nustatyta, kad <...> „Naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti taikomi sandorio vertės, tapačių ar panašių prekių sandorio vertės ir dedukcinis metodai. Sumavimo metodas, kurį taikant importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama pagal jų gamybos kaštus, šiuo atveju negali būti taikomas, nes šiuo metodu galima nustatyti tik naujų, o ne naudotų automobilių muitinę vertę. Jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, taikant naudotų automobilių importo kainas, kurios pateikiamos bendros įmonės "Transporto mokslinis tiriamasis centras" kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos" (toliau - žinynas (katalogas) "Automobilių importo kainos"). Žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos" pateikiamos naudotų automobilių importo kainos apskaičiuojamos Metodikos III skyriaus 16-18 punktų nustatyta tvarka.“
Minėtos metodikos 7.2. ir 7.3. punktai (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 1B-532 redakcija) taip pat nustatė, kad „Muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsniu, prieš tai informavusi importuotoją (deklarantą), importuojamo naudoto automobilio muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai: <...> „muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys neišsamūs arba jų teisingumas kelia abejonių (pvz., pateikti pirkimo pardavimo sandorio, sudaryto tarp fizinių asmenų, dokumentai, kuriuose nurodyta, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir pan.); ir deklaruota naudoto automobilio sandorio vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ar panašių markių ir modelių bei senumo naudotų automobilių importo kainų, nurodytų žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos", ir importuotojas nepateikia informacijos (pvz., turto vertintojų ar ekspertų išvadų arba kitų dokumentų), pagrindžiančios deklaruotą sandorio vertę, arba pateikta informacija nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės;“.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas deklaravo importuojamų automobilių Lexus ir Audi sandorių vertes, kurios atitinkamai buvo 15 ir 3 kartus mažesnės, nei nurodytos analogiškų automobilių vertės žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos". Minėtai sandorio vertei pagrįsti pareiškėjas nurodė, kad automobilis Audi buvo skendęs, o automobilis Lexus – daužtas.
Minėta, kad pagal Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 7.3. punkto nuostatas, žymus verčių neatitikimas yra pagrindas reikalauti iš importuotojo pateikti informaciją, kuri pagrįstų deklaruotą sandorio vertę, pateikiant atitinkamas turto vertintojų ar ekspertų išvadas arba kitus dokumentus.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateikti transporto priemonių apžiūros defektacijos aktai, kuriuos atliko UAB „Pajūrio autorika“ neįrodo pareiškėjo deklaruotos sandorio vertės, nes Transporto priemonės apžiūros - defektacijos akte Nr. 20070611-1-7 nurodyti tik galimi automobilio defektai, tačiau nekonstatuoti konkretūs sugadinimai ir pažeidimai, o pats automobilio skendimo faktas nepatvirtintas jokiais įrodymais. Transporto priemonės apžiūros - defektacijos 2008 m. gegužės 25 d. aktas Nr. 20070525-2-2 surašytas pažeidžiant Susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 18 punkto reikalavimus nustatančius, kad apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą. Tačiau iš minėto akto matyti, kad automobilio apžiūra bei defektacija buvo atlikta pagal pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis paminėtais įrodymais, įvertinęs juos jų leistinumo bei patikimumo aspektais, padarė teisingą išvadą, kad esant pagrįstam pagrindui abejoti deklaruota automobilių sandorių verte, pareiškėjas neįrodė kokios sąlygos ar aplinkybės galėjo įtakoti tokį ženklų jo importuojamų automobilių vertės skirtumą, lyginant su tapačių ar panašių markių ir modelių bei senumo naudotų automobilių importo vertėmis.
Ši aplinkybė – kai prekių pardavimui arba jų kainai gali turėti įtakos atitinkamos sąlygos arba aplinkybės, bet kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti, sudaro teisinį pagrindą importuojamos prekės verte nelaikyti deklaruotos sandorio vertės (Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktas), o ją nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio nuostatomis, taikant naudotų automobilių importo kainas, kurios pateikiamos bendros įmonės "Transporto mokslinis tiriamasis centras" kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos".
Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V.S. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.