Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei I. Š.,

uždarame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-4794-356/2024, pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys: Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, L. L., G. K., A. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat tikslą skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse įstatyme buvo įtvirtinta galimybė asmenį pripažinti neveiksniu ar apriboti jo veiksnumą tik tam tikrose srityse. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Kuo mažesnio asmens teisių ribojimo principas, numatytas Konvencijoje, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalyje, kuria nustatyta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Kadangi asmens veiksnumas atskirais laikotarpiais ir skirtingose situacijose gali kisti, todėl jis vertinamas kiekvienu atveju individualiai, nepaisant to, ar yra abejonių dėl asmens veiksnumo, gerbiant asmens privatumą ir orumą. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, įtvirtina sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti ir kad jis gali kisti, visiškas sutrikusios psichikos asmenų teisinio veiksnumo atėmimas neturėtų būti neišvengiamas tokių asmenų teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimo rezultatas.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) rekomenduojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys yra tokios: 10.1. turtinių santykių sritys: 10.1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 10.1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 10.1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 10.1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 10.1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 10.1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 10.1.7. kitos turtinių santykių sritys; 10.2. asmeninių neturtinių santykių sritys: 10.2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 10.2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 10.2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 10.2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 10.2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 10.2.6. kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriuose yra duomenų apie L. L. sveikatos būklę, matyti, kad 2024 m. sausį (duomenys neskelbtini), nors būklė stabili, tačiau (duomenys neskelbtini).

2024-03-08 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad L. L. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse naudotis savo teisėmis potencialiai neturi valios ir pasirinkimų, reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Pareiškėja, suinteresuoti asmenys G. K., A. V., L. L. dukros, paaiškino, kad motinai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, nes ji savarankiškai visiškai negali pasirūpinti savimi. Suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nurodytos faktinės aplinkybės dėl jų motinos L. L. negebėjimo savarankiškai priimti kasdienius sprendimus yra teisingos.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto 2024-09-18 – 2024-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini) išvada nustatyta, kad L. L. konstatuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose nutartyje išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad įvertinus dabartinę L. L. psichikos būseną, nustatyta, jog 2024 m. sausį (duomenys neskelbtini), po kurio (duomenys neskelbtini). Šiuo metu klinikiniame vaizde stebimas (duomenys neskelbtini). Psichologinio įvertinimo metu nustatyta, kad L. L. (duomenys neskelbtini). L. L. konstatuojama (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis) ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Nagrinėjamu atveju, panaudojus specialias medicinos mokslo žinias gautu rašytiniu įrodymu – Teismo psichiatrijos ekspertizės akto 2024-09-18 – 2024-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (CPK 466 straipsnis) – neveiksnumo nustatymo medicininis kriterijus yra įrodytas, suinteresuotam asmeniui L. L. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini).

Nustatyto medicininio kriterijaus pagrindu teismo ekspertai davė išvadą, kad L. L. dėl nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nors eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o todėl teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju visi byloje pateikti įrodymai (rašytiniai įrodymai, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, jų atstovų paaiškinimai), juos ištyrus ir įvertinus skyrium ir jų visetą, neleidžia abejoti minėtu rašytiniu įrodymu.

Remiantis minėtais įrodymais yra pagrindas padaryti išvadą ir apie juridinio neveiksnumo nustatymo kriterijaus buvimą, nes L. L. diagnozuota (duomenys neskelbtini), yra tokios formos, kad dėl jos L. L. negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nustačius esant abu neveiksnumo nustatymo kriterijus, yra CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas L. L. pripažinti neveiksnia, atsižvelgiant į tai, kad teismų sprendimai, dalyje dėl turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu, nustatymo, priimami vadovaujantis kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principu, visas abejones vertinant suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, naudai.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam tikrose srityse (santuoka, įvaikinimas, kito asmens globa, darbo santykiai) iš esmės negali egzistuoti ribotas gebėjimas savarankiškai spręsti, kadangi šių sričių teisių ir pareigų įgyvendinimas reikalauja asmens vidinės valios pareiškimo. Šiose srityse asmuo gali būti arba visiškai veiksnus arba neveiksnus, taigi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių jau minėtose srityse, jos ir neturėtų būti ribojamos. Nagrinėjamu atveju, ištyrus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui L. L. nėra aktualios tokios sritys kaip šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan. Taigi minėtose srityse suinteresuoto asmens L. L. veiksnumas neturėtų būti ribojamas.

Tokios sritys, kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) nagrinėjamu atveju yra aktualios. Šiose srityse neapribojus veiksnumo suinteresuoto asmens L. L. interesai galėtų būtų pažeisti, kiti asmenys galėtų pasinaudoti jos sveikatos būkle, o tai sukeltų papildomas negatyvias pasekmes, tame tarpe galimi turtiniai praradimai.

Ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, remiantis teismo sprendime nurodytais teisės aktais, vadovaujantis kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principu, visas abejones vertinant suinteresuoto asmens L. L. naudai, esant CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui, vadovaujantis CPK 468 straipsnio 1 dalimi, L. L. pripažintina neveiksnia šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti apribojimai suinteresuoto asmens L. L. teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos žmogaus teisės, o priešingai užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos psichine būkle ir padaryta žalos. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse, jo sveikatai pagerėjus nustatyta tvarka kreiptis dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo (CPK 469 straipsnio 1dalis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenys pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka (CPK 464¹ straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 464¹ , 468 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

1. Suinteresuotą asmenį L. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksnia:

· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

· kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

· nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

· paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

· dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

· sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

· savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

2. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo jo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.