Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-954-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
1-954-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03050-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-954-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03050-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, neįgalusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2017 m. sausio 20 d., apie 16.30 val., Vilniuje, V. Šopeno g. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,67 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis G. G. parodė, kad 2017 m. sausio 20 d., apie 16.20 val., vairavo jam priklausantį automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su juo kartu važiavo pažįstamas, kuris atėjo apie 16.00 val. (tikslaus laiko nurodyti negali) pas jį į namus ir paprašė nuvežti į stotį. Jis namuose buvo išgėręs apie 0,5 l talpos pusę butelio degtinės. Automobilį vairavo neblaivus. Teisės vairuoti jis neturi, nes teisė vairuoti jam atimta. Automobilį vairavo iš namų Vilniaus rajone į Vilniaus miestą. Vilniuje jis važiavo Mindaugo gatve apie 40 km/val. greičiu. Važiavo link Geležinkelio stoties pusės. Norėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą, nepastebėjo greta važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Kuria automobilio dalimi kontaktavo su kitu automobiliu, jis nepamena. Su kokiu automobiliu jis susidūrė, nurodyti negali. Po susidūrimo sustojo, išlipo iš automobilio, draugas taip pat išlipo iš automobilio. Jis kalbėjosi su kito automobilio vairuotoju, bet jam nusėdo klausos aparato akumuliatorius, o be jo jis nieko negirdi. Jam draugas pasakė, kad viskas gerai, gali važiuoti, ir jis atsisėdo į automobilį ir toliau vairavo SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link stoties pusės. Manė, kad draugas sutarė su vairuotoju. Draugas taip pat atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Bevažiuojant link stoties jį sustabdė policijos pareigūnai. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis visiškai pripažįsta, apgailestauja, kad taip įvyko (b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas Ž. D. parodė, jog 2017 m. sausio 20 d., apie 16.20 val., vairavo UAB „L.“ priklausantį automobilį Opel Insignia Limusine NB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo Mindaugo gatve antra eismo juosta link Kauno gatvės pusės, apie 40 km/val. greičiu. Buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, važiuojamoji dalis šlapia. Prieš jį važiuojančių automobilių nebuvo. Susilyginus su ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančiu automobiliu SAAB, šio vairuotojas pradėjo rikiuotis į eismo juostą, kuria jis važiavo. Nuspaudė garso signalą, bet šis nereagavo. Nestabdė, kadangi šis automobilis stabdant atsitrenktų į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės vidurį (tarp priekinių ir galinių durelių), todėl paspaudė greičio pedalą, ir automobilis SAAB priekiniu kairiu kampu atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, pajuto smūgio garsą. Smūgis buvo į jo vairuojamo automobilio galinį bamperį dešinėje pusėje. Iškart sustojo, už jo automobilio taip pat sustojo automobilis SAAB. Iš automobilio SAAB išlipo vairuotojas ir keleivis. Matėsi akivaizdžiai, kad SAAB vairuotojas neblaivus, šis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, iš šio kalbos ir judesių buvo akivaizdu, kad šis neblaivus. Pasakė, kad šis neblaivus, vairuotojas pasakė, kad nekviestų policijos, susitars. Keleivis taip pat akivaizdžiai matėsi, kad neblaivus. Pats atsisėdo į savo vairuojamą automobilį ir apie įvykį pranešinėjo bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Šie taip pat atsisėdo į savo automobilį, kol pranešinėjo automobilio SAAB valstybinį numerį, užsidegė automobilio žibintai. Pasakė operatorei, kad palauktų, nes pamanė, kad šie išvažiuos iš įvykio vietos, išlipo iš automobilio, bet šie nevažiavo. Tada jis vėl įsėdo į automobilį ir pamatė, kad SAAB automobilis pasišalina iš įvykio vietos. Vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad SAAB iš įvykio vietos pasišalino. Važiavo paskui automobilį SAAB Mindaugo gatve, pasuko į Kauno gatvę, tada Šv. Stepono gatve pirmyn ir atgal, SAAB įsuko į V. Šopeno gatvę, kur šį ties pastatu Nr. 3 V. Šopeno gatvėje sustabdė policijos pareigūnai. Dėl apgadinto automobilio Opel Insignia Limusine NB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patirtą turtinę žalą vertina kaip nedidelę. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 38).

Liudytojas S. G. parodė, jog 2017 m. sausio 20 d., apie 16.20 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. U., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Mindaugo g. 26, automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį ir pasišalino link Kauno gatvės. Važiuojant nuo Seinų gatvės link Kauno gatvės, Šopeno gatve, automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Ž. D. pro langą nurodė į prieš jį važiavusį automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo Šopeno gatvės antra eismo juosta link stoties pusės. Automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iškart sustabdytas ties pastatu Nr. 3 V. Šopeno gatvėje. Priėjus prie automobilio, vairuotojas atidarė langą. Atidarius vairuotojo dureles, pastebėjo, kad vairuotojas elgėsi keistai (iškart kilo įtarimas, kad šis gali būti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų). Šio judesiai sėdint buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vyras. Vairuotojas G. G. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pateikė invalidumo pažymėjimą. Vairuotojo G. G. paklausus, ar vartojo alkoholį, šis atsakė, kad taip. Nurodė, kad gėrė alkoholinius gėrimus namuose, pas šį atėjo pažįstamas ir paprašė pavežti į Kauno gatvę, todėl šis vairavo automobilį. Taip pat nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Atvykę Kelių policijos patruliai vairuotoją G. G. patikrino alkotesteriu ir nustatė 2,21 promilės girtumą (b. l. 41).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2017 m. sausio 20 d. 16.23 val. užregistruotas įvykis, jog gatvėje susidūrė pranešėjo vairuojamas automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas įtaria, kad SAAB vairuotojas neblaivus (b. l. 4–5).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. sausio 20 d. 16.41 val. G. G. nustatytas 2,21 promilės girtumo laipsnis (b. l. 47).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 709/2017(01) matyti, kad G. G. kraujyje, paimtame 2017 m. sausio 20 d. 16.55 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio (b. l. 49).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 91 matyti, kad 2017 m. sausio 20 d. 17.00 val. G. G. iškvepiamame ore nustatyta 2,75 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 50).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB „L.“ priklausantis automobilis Opel Insignia Limusine NB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas automobilio užpakalinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis (b. l. 9–12).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas G. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas automobilio priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas (b. l. 14–17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. G. (b. l. 21).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,67 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. G. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, nes automobilio variklis sugedęs nepataisomai (b. l. 79–80).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 67–68), baustas administracine tvarka (b. l. 72–75). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 75 MGL dydžio (2 824,50 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju G. G. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam laikinai netekus teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. anksčiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taikant jam administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, G. G. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2017 m. sausio 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. liepos 20 d., apribotos G. G. nuosavybės teisės į automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį G. G. (b. l. 24, 82). Prokurorė prašo šį automobilį konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kaip matyti, automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam G. G., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad G. G., būdamas neblaivus, jau ne pirmą kartą vairuotoja būtent automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Siekiant apriboti jam tokią galimybę, šio automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės G. G. nurodyta aplinkybė, kad yra nepataisomai sugedęs minėtos transporto priemonės variklis.

Prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. (G. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 2 824,50 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir jam priklausančios turto (automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti G. G., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš