- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- PK-183-771/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00001-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, spręsdamas klausimą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas D. B. skundas, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d.
D. B. kaltina S. B. tuo, kad 2014 m. birželio mėnesį jis perdavė S. B. kompiuterį, kad pastaroji į kompiuterį įrašytų filmus bei įdiegtų įrašymo programą. Atgavęs kompiuterį pastebėjo, kad S. B. sunaikino visus kompiuteryje buvusius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus, teismo garso įrašus, teisės aktus, blankų šablonus, bei nusikaltimų įrodymus, t.y. S. B. tyčia sugadino jam priklausantį turtą. Kaip liudytoją, kuris gali paliudyti tų duomenų buvimą, D. B. nurodė G. K..
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą pažymėjo, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011). Kasacinės instancijos teismas dėl baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo kriterijų bei nepagrįsto veikų kriminalizavimo yra pasisakęs daugelyje savo nutarčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-161/2012, 2K-160/2013). Tokia teismų praktika, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai kriminalizuojami neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisinga, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.
Šalies argumentai
D. B. savo skunde nurodė, kad S. B. tyčia sunaikino visu kompiuteryje buvusius jo dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus, dokumentus, teisės aktus, blankų šablonus bei nusikaltimų įrodymus, todėl prašo patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. Šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Pagal įstatymų leidėjo įtvirtintas normas šios nusikalstamos veikos objektas yra – fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Dalykas yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tarp jų ir daiktai išimti iš civilinės apyvartos. Sunaikintas ar sugadintas turtas privalo turėti tam tikrą materialinę vertę. Svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą tyčia baudžiamasis įstatymas laiko kvalifikuotu, jeigu jis padarytas: a) visuotinai pavojingu būdu arba b) išardant ar sugadinant įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės (įrenginių ar agregatų sugadinimu laikoma tokia kaltininko veika, kai jis taip paveikia įrenginį ar agregatą, jog pastarasis apskritai nustoja funkcionuoti arba neatlieka dalies numatytų funkcijų), arba c) sunaikinant ar sugadinant didelės vertės svetimą turtą ar d) sugadinant itin reikšmingas mokslo, istorijos, kultūros vertybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo D. B. kompiuteris nebuvo sunaikintas ar sužalotas. Teisės aktai ir blankų šablonai yra visiems asmenims internetinėje erdvėje pasiekiami. Juos gali parsisiųsti, peržiūrėti kiekvienas asmuo, todėl jie negali būti vertinami kaip turtas, turintis materialinę vertę. Taip pat turto kategorijai negali būti priskiriami ir teismo garso įrašai, kadangi jie asmeniui kiekvienoje byloje yra duodami kaip baudžiamosios bylos medžiagos kopija, dokumentų ruošiniai, nuotraukos ir vaizdo įrašai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., požymių, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal D. B. 2015 m. sausio 5 d. skundą, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., požymių.
Nutarties nuorašą pateikti pareiškėjui D. B..
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.