Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-23 · Administracinė byla Nr. I-222-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
I-222-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02033-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-222-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02033-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir M. R. dėl sprendimų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 49S-22 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. R.“, kuriuo jam nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,2343 ha žemės plotą atlyginant pinigais, t. y. sumažinant žemės plotą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės į jam priklausiusio 0,0288 ha, bei atitinkamai sumažinant jam išmokėtiną kompensaciją iki 83,27 Eur; 2) panaikinti dalį 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M. patvirtinto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir sumažinti L. R. (L. R.) turto paveldėtojos M. R. paveldimo žemės sklypo plotą iki 0,0288 ha bei atitinkamai sumažinti paveldimo turto, t. y. kompensacijos pinigais sumą iki 83,27 Eur; 3) taikyti restituciją ir priteisti iš M. R., L. R. turto paveldėtojos, Lietuvos Respublikos naudai 594,21 Eur, kuriuos gavo kaip jai nepriklausiusią piniginę kompensaciją atkuriant nuosavybės teises (I t., b. l. 1, 2).

Nurodo, kad 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Tarnybos kreipimasis Nr. 1SD-1604-(3.7E) „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame informuojama, kad, patikrinus nuosavybės teisių į buvusio savininko R. R. turėtą žemę atkūrimo L. R. teisėtumą ir pagrįstumą, nustatyta, kad, keletu sprendimų atkuriant jam nuosavybės teises, paskutiniuoju iš jų – Tarnybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 49S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus m. gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. R.“ – pastarajam buvo nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,2055 ha didesnį plotą, nei jam priklausė, atlyginant kompensacija pinigais (turėta teisė atkurti iš viso į 0,6146 ha, paskutiniuoju sprendimu buvo atkurta į 0,8201 ha). L. R. 2004 m. vasario 19 d. mirus, kompensaciją pinigais už nurodytu sprendimu atkurtą nuosavybės teisę paveldėjo mirusiojo sutuoktinė M. R., 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M. patvirtino jos paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į minėtą kompensaciją. Prie Tarnybos kreipimosi į Generalinę prokuratūrą pridėtos Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1P-189-(1.3.) „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės (toliau – Tarnybos darbo grupė) išvados, kuriomis greta kitų aplinkybių konstatuojamas nepagrįstas L. R. nuosavybės teisių atkūrimas į didesnį, nei jam priklausė, žemės plotą. Tyrimo Generalinėje prokuratūroje metu nustatyta, kad pagal giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus L. R. yra žemės savininko R. R. vaikas, kuriam pripažinta teisė atkurti nuosavybės teises į R. R. žemę, iš viso į 0,6146 ha. Iš viso L. R. yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,8201 ha žemės plotą, t. y. 0,2055 ha ploto daugiau, nei priklausė. Darbo grupės išvadose nurodyta, kad L. R. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2055 ha didesnį žemės plotą, nei jam priklausė. Atsižvelgiant į ankstesniais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais atkurtas nuosavybės teises, darytina išvada, kad Tarnybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 49S-22 L. R. galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės tik į 0,0288 ha žemės ir išmokėta kompensacija pinigais – 83,27 Eur. Tarnybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 49S-22 dėl nuosavybės teisės į 0,2343 ha žemės atlyginant pinigais atkūrimo priimtas neatsižvelgus į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. liepos 22 d. pažymą dėl piliečio L. R. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje apskaičiuotas maksimalus jam pripažįstamas žemės plotas, bei neįvertinus ankstesniais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais jau atkurtų nuosavybės teisių į žemę plotų, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir imperatyvias nuostatas ir priskaičiuojant bei išmokant pretendento turto paveldėtojai M. R. 594,21 Eur nepagrįstai didesnę piniginę kompensaciją.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (2 t., b. l. 88).

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį patenkinti (2 t., b. l. 58–63).

Paaiškina, kad buvusiam žemės savininkui R. R. be jokio teisinio pagrindo buvo nustatytas didesnis valdytos žemės plotas, nei iš tikrųjų jis iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise, todėl pretendentui L. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, nei priklauso pagal teisės aktus. Buvę savininkai R. R., S. R. (S. R.), R. R. (R. R.) ir K. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise bendrai valdė 4,9170 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau vykdant nuosavybės teisių atkūrimą nepagrįstai buvo nustatyta, kad 4,9170 ha žemės plotą valdė tik 3 savininkai, t. y. R. R., S. R. ir R. R.. Taip buvo nepagrįstai padidintas kiekvieno valdytos žemės plotas ir nepagrįstai buvusių savininkų R. R., S. R. ir R. R. įpėdiniams, taip pat ir L. R., buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą. Darbo grupė 2017 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. 1LS-80-(3.2.) nustatė, kad pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. gegužės 5 d. pažymėjimą Nr. 30-R, kuriame nurodyta, kad „Vilniaus apygardos teismo ipotekos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo nekilnojamojo turto 1931–1937 m. ipotekos knygoje Nr. 17021 yra žinių, jog savininkai – R. M. (pavardė, vardas – taip dokumente) įpėdiniai – žmona R., sūnūs S. ir R. ir duktė D. K. (gimimo metai nenurodyti) sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 4 ha 9170 m. žemės“. Šiame dokumente R. R., S. R., R. R. ir K. D. įvardijami kaip žemės savininkai. Darbo grupė išvadoje pažymėjo, kad nurodytas archyvo dokumentas yra tinkamas ir pakankamas pripažinti, kad bendraturčiai R. R., S. R., R. R. ir K. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,9170 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisių į buvusių savininkų žemę atkūrimo dokumentų bylose taip pat yra pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. T-2252-R, kuriuo pateikiamos (duomenys neskelbtini) kaimo 1924 metų žemės mokesčių mokėtojų, 1925 metų piliečių sąrašų ištraukos iš (duomenys neskelbtini) kaimo 1932 metų plano, sutikrinto 1938 metais, ištraukos kopijos. Pateiktoje plano kopijoje yra taisymai – pakeistos žemės sklypų ribos, nubrauktas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) numeris ir plotas, įrašyti sklypų numeriai(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Planas su jame atliktais taisymais nepatvirtintas jokiais tuometės įgaliotos institucijos, taip pat nepateikti dokumentai, kurie leistų įvertinti, kokiu tikslu buvo rengiamas planas, koks yra plane padarytų įrašų, įbrėžtų geometrinių figūrų turinys. Pretendentų atkurti nuosavybės teises į R. R. žemę pateiktame Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. gegužės 5 d. pažymėjime Nr. 30-R ir 1996 m. lapkričio 18 d. pažymėjime Nr. 257-R nurodyta, kad duomenys apie savininko M. R. įpėdinių R., sūnų S. ir R. R. ir dukters K. D. (D.) turėtą 4,9170 ha žemę įrašyti Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais 1926–1936 metų byloje esančiame 1932 metų sąraše ir Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo nekilnojamojo turto 1931–1937 metų ipotekos knygoje Nr. 17021. Šie dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 pavirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – Tvarka) 12 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į žemę, ir pagal juos turi būti atkuriamos nuosavybės teisės. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. liepos 22 d. pažymose dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nustatyta, kad buvęs savininkas R. R. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdė 1,2292 ha žemės, todėl L. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6146 ha. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-89 „Dėl R. R. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo 2000 m. liepos 12 d. pažymos Nr. 31/00/29-22 panaikinimo“ 2001 m. liepos 22 d. pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų buvo panaikintos. Įvertinusi nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų bylose esančius dokumentus (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. gegužės 5 d. pažymėjimą Nr. 30-R ir 1996 m. lapkričio 18 d. pažymėjimą Nr. 257-R) Darbo grupė padarė išvadą, kad R. R., S. R. ir R. R. kiekvienas nuosavybės teise valdė po 1,2292 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Nagrinėjamu atveju turi būti panaikinti su ginčijamų administracinių aktų priėmimu visi susiję sandoriai, kuriais viršplotis, į kurį nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, buvo perleistas tretiesiems asmenims, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis bei taikyta restitucija.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (2 t., b. l. 88).

Atsiliepimas

Atsakovė M. R. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 66–68).

Paaiškina, kad Tarnyba nepripažįsta Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde 1938 metų byloje esančio (duomenys neskelbtini) k. žemės plano, kuriame pažymėtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 4,9170 ha padalytas į tris dalis, nurodant šio žemės sklypo dalių savininkus, t. y. S. R. (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), R. R. (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir R. R. (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Visa žemė (4,9170 ha) priklausė nuosavybės teise tik trims savininkams: R. R., S. R. ir R. R.. K. D. nuo 1938 metų žemės šiame sklype neturėjo ir todėl nebuvo plane įrašyta kaip žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,9170 ha, savininkė. Prokuroras nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad nuo 1938 metų iki nacionalizacijos K. D. padalytame trims savininkams, t. y. S. R., R. R. ir R. R., 4,9170 ha sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo žemės ir buvo jos bendraturtė. Kito dokumento, kuris paneigtų, jog 1938 metais 4,9170 ha žemės sklypas priklausė 3 savininkams ar iš kurio būtų galima spręsti, kad K. D. po 1938 metų priklausė šio žemės sklypo dalis, nėra. Apie šį faktą liudija išduota 2017 m. liepos 4 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie nekilnojamąjį turtą. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nebuvo pakeistos, nurodytos 1932 metų žemės sklypo plane ir patikslintame 1938 metų plane visiškai sutampa, o minėto žemės sklypo plotas padalytas į tris dalis ir plane aiškiai matosi atitinkamai pažymėtos šių dalių ribos be jokių bendro žemės sklypo ploto pataisymų, t. y. žemės sklypo plotas išliko nepakitęs. Be to, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano ištraukos kopijoje nurodyti trys savininkai: R. R. (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), S. R. (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), R. R. (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (2 t., b. l. 88).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 49S-22 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. R.“, kuriuo L. R. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2343 ha žemės plotą atlyginant pinigais ir 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M. patvirtinto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. lapkričio 18 d. pažymėjime Nr. 257-R nurodyta, jog Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde yra: 1. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų 1923 metų sąrašas, kuriame įrašyta savininkė R. R. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), (duomenys neskelbtini) kaime (pavadinimas – kaip dokumente) turėjusi 3 ½ dešimtines žemės; 2. (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės mokesčio mokėtojų 1924 metų sąrašas, kuriame įrašyta R. R. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), (duomenys neskelbtini) kaime turėjusi 3,5 dešimtines žemės (pavardė, vardas – kaip dokumentuose). Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais 1926–1936 metų byloje esančiame žemės sklypų 1932 m. gegužės 21 d. sąraše įrašyti savininkai – R. M. įpėdiniai: žmona R., sūnūs S. ir R. ir duktė K. D. (pavardė – kaip dokumente, gimimo metai nenurodyti), iki (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais turėjęs 5,3006 ha žemės, po išskirstymo vienkiemiais sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėjęs 4,9170 ha. Vilniaus apygardos teismo ipotekos archyviniame fonde Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto 1936–1937 metų ipotekos knygoje Nr. 17021 yra žinių, jog R. R., S. ir R. ir D. K. (pavardė – kaip dokumente, tėvų vardai, gimimo metai nenurodyti) nuosavybės teise bendrai turėjo 4,9170 ha žemės sklypą. Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) kaimo žemių matavimo 1932 metų sąraše, patvirtintame 1932 m. rugsėjo 7 d. ir sutikrintame 1936 m. gruodžio 2 d., įrašyti savininkai R. M. įpėdiniai: žmona R., sūnūs S. ir R., duktė D. K. (pavardė – kaip dokumente, gimimo metai nenurodyti), sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėję 4 ha 9170 metrų žemės. Vilniaus apskrities viršininko archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) valsčiaus pieno gamintojų 1941 m. spalio 20 d. sąraše įrašytas R. R. (pavardė, vardas – kaip dokumente, tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), gyv. (duomenys neskelbtini) kaime (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir valdęs 2 ha naudojamos žemės. Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo R. R. buto-ūkio lape įrašyti: R. R. (pavardė, vardas – kaip dokumente, tėvo vardas nenurodytas), šeimininkas be samdinių nuosavame ūkyje; žmona M., vaikai L., B., N. (2 t., b. l. 14, 15).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius išdavė 2000 m. liepos 12 d. pažymą Nr. 31/00/29-22 „Dėl R. R. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo“, patvirtinančią, kad patikrinus dokumentus ir apžiūrėjus vietoje R. R. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą prie dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės nustatyta, kad sklypas yra neužstatytas ir gali būti grąžintas paveldėtojams (2 t., b. l. 10).

Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2000 m. liepos 22 d. išdavė pažymą „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, patvirtinančią, jog į buvusio savininko R. R. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kaime 1,2292 ha žemės L. R. turi teisę į 0,6146 ha žemės (1 t., b. l. 195).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 01-773 atkūrė nuosavybės teises į piliečiui L. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,1531 ha) ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1531ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, individualiai statybai (1 t., b. l. 98, 99, 103, 104, 193).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas išdavė 2004 m. kovo 19 d. pažymėjimą Nr. R4-1592, kuriame nurodyta, jog Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde 1938 metų byloje (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypo plane pažymėti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. R. ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. R. (2 t., b. l. 69).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius išdavė 2004 m. balandžio 28 d. pažymą Nr. 180 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, jog L. R. turi teisę į 0,2735 ha žemės Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995 m. birželio 1 d. ir 0,3929 ha žemės Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d. (1 t., b. l. 176).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-89 „Dėl R. R. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo 2000-07-12 pažymos Nr. 21/00/29-22 panaikinimo“ panaikino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. liepos 12 d. pažymą Nr. 31/00/29-22 (1 t., b. l. 175).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. liepos 8 d. pažymėjime Nr. R4-3563 nurodyta, kad Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde, Vilniaus–Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo, privataus ir valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro dalies 1932 metų plane pažymėtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta „R. R.“ (2 t., b. l. 71).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-133 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004-04-28 parengtų pažymų Nr. 180, Nr. 181, Nr. 182, Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185, Nr. 186, Nr. 187, Nr. 188, Nr. 189, Nr. 190 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų patikslinimo“ patikslino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. balandžio 28 d. parengtas pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į buvusių savininkų R., R. ir S. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje: piliečiui L. R. Nr. 180 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ po žodžių „turi nuosavybės teisę“ vietoje „0,2735“ įrašydamas „0,4203“ ir vietoje „0,3929“ įrašydamas „0,2467“, taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto skyriaus pažymose Nr. 180, Nr. 181, Nr. 182, Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185, Nr. 186, Nr. 187, Nr. 188, Nr. 189, Nr. 190 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų patikslinimo“ po žodžių „(duomenys neskelbtini) kaime“ vietoje „1,6390 ha“ įrašydamas „1,6400 ha“ (1 t., b. l. 178, 179).

Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3708 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. R.“ atkūrė nuosavybės teises į piliečiui L. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,2467 ha žemės) grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais (I t., b. l. 151, 152).

Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 23-461-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-10 sprendimo Nr. 01-733 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. R.“ dalinio pakeitimo“, vadovaudamasis, be kita ko, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. 180 L. R. „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ pakeitė Vilniaus apskrities 2000 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 01-733 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste L. R.“ preambulėje vietoje skaičių „0,6146“ įrašydamas „0,8201“ ir 6 punkte vietoje skaičių „0,4615“ įrašydamas „0,6670“, taip pat papildė minėtą sprendimą preambulėje po žodžių „nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,6146 ha žemės“ įrašydamas „iš jų 0,5734 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje ir 0,2467 ha žemės Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“ ir 6 punkte po žodžių „Nuosavybės teisės į piliečiui (-tei) tenkančios žemės valdos dalį 0,4615 ha žemės“ įrašydamas „iš jų 0,4615 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje ir 0,2467 ha žemės Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“ (1 t., b. l. 106).

Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6740 atkūrė nuosavybės teises į piliečiui L. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1860 ha žemės, grąžinant natūra žemės sklypo dalį, esančią 2,0030 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje, Vilniuje (1 t., b. l. 75).

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-395 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ kreipėsi į M. R. bei D. R., siūlydamas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurie M. R. įpėdiniai ir kokiomis dalimis nacionalizacijos metu valdė 4,9170 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje (1 t., b. l. 39, 40, 53, 54).

Tarnyba 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 49S-22 atkūrė nuosavybės teises į piliečiui L. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2343 ha žemės, atlyginant pinigais (1 t., b. l. 24, 25, 28, 29).

Vilniaus miesto 41-ojo biuro notarė J. M. 2015 m. kovo 17 d. patvirtino paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, patvirtinantį M. R. teisę į kompensaciją pinigais už 0,2343 ha žemės sklypą (1 t., b. l. 19, 21, 23).

Darbo grupė 2017 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. 1LS-80-(3.2.), be kita ko, nustatė, jog L. R., turinčiam teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6146 ha R. R. turėtos žemės, nuosavybės teisės atkurtos į 0,8201 ha, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į 0,205 ha didesnį plotą, nei jam priklauso (1 t., b. l. 5–16).

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba 2017 metų gegužės mėnesio raštu Nr. 1SD- „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo dėl Darbo grupės išvadoje nustatytų pažeidimų (1 t., b. l. 3, 4).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. liepos 4 d. pažymoje Nr. R4-1036 nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko archyviniame fonde, privalomų pardavimo prievolių byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus gamintojų sąrašo (be datos; lydraščio data – 1941-10-20) skiltyse: „Pieno gamintojo pavardė ir vardas“, „Gyv. vieta“, „Valdomas naudoj. žemės pl. ha“ atitinkamai įrašyta: eil. Nr. 188 – „R. S.“, „(duomenys neskelbtini), „2“; eil. Nr. 218 – „R. R.“, „(duomenys neskelbtini)“, „2“ (pavardės, vardai, vietovės pavadinimas – taip dokumente) (2 t., b. l. 70).

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo teisiniai santykiai susiklostė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakę dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kaip specifinio teisinio proceso reikšmės ir tikslų. Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialia viešosios teisės normų nustatyta tvarka bei sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kuriems jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Šioje byloje ginčijamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas dėl žemės vykdytas galiojant 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymui, pakeitusiam nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-10-29) nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Nekilnojamojo turto savininko apibrėžimas yra pateiktas Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriame sakoma, kad nekilnojamojo turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas Atkūrimo įstatymo nuostatas, daroma išvada, kad, atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, visais atvejais privaloma nustatyti, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr. A-502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Tai, kad pagal Atkūrimo įstatymą reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu, nuosekliai pasisakoma ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. LVAT 2003 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3-232/2003; 2004 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3-178/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-532/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-364/2010). Taigi, pirminis elementas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra turto savininko jo nacionalizavimo (kitokio nusavinimo) metu nustatymas (2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010).

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu ir teismine praktika, nagrinėjamoje byloje reikalinga nustatyti, kokiais dokumentais įrodomas 4,9170 ha ploto sklypas (duomenys neskelbtini) kaime ir kas nuosavybės teisėmis valdė minėtą žemės plotą iki nacionalizacijos (vardai, pavardės, giminystės ryšiai, kt.).

Apie tai, jog R. R., jos sūnų S. ir R. bei jos dukters K. D. (D.) nuosavybės teisėmis valdyto buvusio (duomenys neskelbtini) kaime žemės plotas buvo 4,9170 ha, įrodo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. lapkričio 18 d. pažymėjimas Nr. 257-Rm, kuriame nurodyta, jog Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde yra: 1. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų 1923 metų sąrašas, kuriame įrašyta savininkė R. R. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), (duomenys neskelbtini) kaime (pavadinimas – kaip dokumente) turėjusi 3 ½ dešimtines žemės; 2. (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės mokesčio mokėtojų 1924 metų sąrašas, kuriame įrašyta R. R. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), (duomenys neskelbtini) kaime turėjusi 3,5 dešimtines žemės (pavardė, vardas – kaip dokumentuose). Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais 1926–1936 metų byloje esančiame žemės sklypų 1932 m. gegužės 21 d. sąraše įrašyti savininkai – R. M. įpėdiniai: žmona R., sūnūs S. ir R. ir duktė K. D. (pavardė – kaip dokumente, gimimo metai nenurodyti), iki (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais turėjęs 5,3006 ha žemės, po išskirstymo vienkiemiais sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėjęs 4,9170 ha. Vilniaus apygardos teismo ipotekos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto 1936–1937 metų ipotekos knygoje Nr. 17021 yra žinių, jog R. R., S. ir R. ir D. K. (pavardė – kaip dokumente, tėvų vardai, gimimo metai nenurodyti) nuosavybės teise bendrai turėjo 4,9170 ha žemės sklypą. Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) kaimo žemių matavimo 1932 metų sąraše, patvirtintame 1932 m. rugsėjo 7 d. ir sutikrintame 1936 m. gruodžio 2 d., įrašyti savininkai R. M. įpėdiniai: žmona R., sūnūs S. ir R., duktė D. K. (pavardė – kaip dokumente, gimimo metai nenurodyti), sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėję 4 ha 9170 metrų žemės. Vilniaus apskrities viršininko archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) valsčiaus pieno gamintojų 1941 m. spalio 20 d. sąraše įrašytas R. R. (pavardė, vardas – kaip dokumente, tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), gyv. (duomenys neskelbtini) kaime (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir valdęs 2 ha naudojamos žemės. Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo R. R. buto-ūkio lape įrašyti: R. R. (pavardė, vardas – taip dokumente, tėvo vardas nenurodytas), šeimininkas be samdinių nuosavame ūkyje; žmona M., vaikai L., B., N. (2 t., b. l. 14, 15).

Vadovaujantis Tvarkos 12 punktu, pirmiau minėti archyviniai dokumentai yra tinkami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai.

Tvarkos 12 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai.

Atsakovė M. R. remiasi į bylą pateiktais Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. kovo 19 d. pažymėjimu Nr. R4-1592, kuriame nurodyta, jog Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde, 1938 metų byloje, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypo plane pažymėti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. R. ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. R. (2 t., b. l. 69), bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. liepos 8 d. pažymėjimu Nr. R4-3563, kuriame nurodyta, kad Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde Vilniaus–Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo privataus ir valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro dalies 1932 metų plane pažymėtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta „R. R.“ (2 t., b. l. 71), taip pat žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu, iš kurio matyti, kad žemės sklypo plotas buvo padalytas į tris dalis ir priklausė trims savininkams: R. R., S. R. ir R. R. (2 t., b. l. 79). Tačiau teismas pažymi, kad atsakovės M. R. pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimai nors ir įrodo apie tris žemės sklypo savininkus (R. R., S. R. ir R. R.), tačiau nepaneigia Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. lapkričio 18 d. pažymėjime Nr. 257-Rm esančių duomenų, kad Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais 1926–1936 metų byloje esančiame žemės sklypų 1932 m. gegužės 21 d. sąraše įrašyti savininkai – R. M. įpėdiniai: žmona R., sūnūs S. ir R. ir duktė K. D. (pavardė – kaip dokumente, gimimo metai nenurodyti), iki (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais turėjęs 5,3006 ha žemės, po išskirstymo vienkiemiais sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėjęs 4,9170 ha; apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo ipotekos archyviniame fonde, taip pat Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto 1936–1937 metų ipotekos knygoje Nr. 17021 yra žinių, jog R. R., S. ir R. ir D. K. (pavardė – kaip dokumente, tėvų vardai, gimimo metai nenurodyti) nuosavybės teise bendrai turėjo 4,9170 ha žemės sklypą; apie tai, kad byloje esančiame (duomenys neskelbtini) kaimo žemių matavimo 1932 metų sąraše, patvirtintame 1932 m. rugsėjo 7 d. ir sutikrintame 1936 m. gruodžio 2 d., įrašyti savininkai R. M. įpėdiniai: žmona R., sūnūs S. ir R., duktė D. K. (pavardė – kaip dokumente, gimimo metai nenurodyti), sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėję 4 ha 9170 metrų žemės. Taigi, atsakovės M. R. pateikti įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad žemės sklypo savininkė buvo ir K. D.. Byloje esantys duomenys nepatvirtina tos aplinkybės, jog K. D. neteko nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, o atsakovės pateiktas žemės sklypo planas, kuriame nurodyti trys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, nėra patvirtintas jokios už žemės tvarkymą atsakingos tuometės institucijos, t. y. jis nėra išduotas Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus. Minėtą dokumentą, vadovaudamasi Tvarkos 12 punktu, Tarnyba negalėjo laikyti kaip teisinį pagrindą buvusį žemės sklypą 4,9170 ha padalyti tik trims savininkams ir atsakovei atkurti nuosavybės teises į didesnį žemės plotą, nei iš tikrųjų priklausė L. R..

Šioje administracinėje byloje pretendentui L. R. į R. R. 0,6146 ha turėtos žemės nuosavybės teisės atkurtos taip: Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 01-773 nuosavybės teisės atkurtos į 0,1531 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1531 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, individualiai statybai (1 t., b. l. 98, 99, 103, 104, 193); Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3708 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. R.“ nuosavybės teisės atkurtos į 0,2467 ha žemės grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais (1 t., b. l. 151, 152); Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6740 nuosavybės teisės atkurtos į 0,1860 ha žemės dalį, grąžinant natūra žemės sklypo dalį (1 t., b. l. 75); Tarnybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 49S-22 nuosavybės teises į piliečiui L. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2343 ha žemės – atkurtos atlyginant pinigais (1 t., b. l. 24, 25, 28, 29). Iš viso L. R. atkurtos nuosavybės teisės į 0,8201 ha, t. y. 0,2055 ha daugiau ploto, nei jam priklausė. Taigi, nustačius faktines aplinkybes, jog L. R. atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, negu jam priklausė, konstatuotina, kad skundžiamas Tarnybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 49S-22 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. R.“, kuriuo L. R. nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,2343 ha žemės plotą atlyginant pinigais, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl yra naikintinas atitinkamai sumažinant žemės plotą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, iki jam priklausiusių 0,0288 ha bei atitinkamai sumažinant jam išmokėtiną kompensaciją iki 83,27 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, ginant viešąjį interesą, yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009), todėl patenkinus pagrindinį pareiškėjo pareiškimo reikalavimą, t. y. panaikinus Tarnybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 49S-22 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. R.“, kuriuo L. R. nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,2343 ha žemės plotą atlyginant pinigais, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas panaikinti 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M. patvirtinto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, sumažinant L. R. turto paveldėtojos M. R. paveldimo žemės sklypo plotą iki 0,0288 ha, bei atitinkamai sumažinant paveldimo turto, t. y. kompensacijos pinigais sumą iki 83,27 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje, reglamentuojančiame imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą, nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato šio kodekso (CK) šeštosios knygos normos. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

CK 6.145 straipsnyje įtvirtinta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (iš pradžių) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Nagrinėjamu atveju panaikinus Tarnybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 49S-22 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. R.“, kuriuo L. R. nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,2343 ha žemės plotą atlyginant pinigais, t. y. sumažinant žemės plotą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės į jam priklausiusio 0,0288 ha, bei atitinkamai sumažinant jam išmokėtiną kompensaciją iki 83,27 Eur, bei panaikinus dalį 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M. patvirtinto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, sumažinant L. R. turto paveldėtojos M. R. paveldimo žemės sklypo plotą iki 0,0288 ha, bei atitinkamai sumažinant paveldimo turto, t. y. kompensacijos pinigais sumą iki 83,27 Eur, taikytina restitucija ir iš M. R., L. R. turto paveldėtojos, Lietuvos Respublikos naudai priteisiama 594,21 Eur, kuriuos ji gavo kaip jai nepriklausiusią piniginę kompensaciją atkuriant nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 49S-22 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. R.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,2343 ha žemės plotą atlyginant pinigais.

Panaikinti dalį 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 41-ojo biuro notarės J. M. patvirtinto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo.

Taikyti restituciją ir priteisti iš M. R., L. R. turto paveldėtojos, Lietuvos Respublikos naudai 594,21 Eur.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaIrena Paulauskienė