Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė., dalyvaujant pareiškėjui A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Č. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Atvykus jam buvo išduotas senas čiužinys, pagalvė, antklodė, 2 aliuminės lėkštės ir geležinis puodukas be rankenėlės, nebuvo išduotas patalynės komplektas, muilas, tualetinis popierius, rankšluostis, dantų pasta ir šepetėlis. Pareiškėjas buvo patalpintas į šešiavietę karantino kamerą, kurioje buvo labai mažai vietos, antisanitarinės sąlygos. Karantino kameroje išbuvo 24 valandas, po to buvo perkeltas į 143 kamerą, kurioje buvo antisanitarinės sąlygos, nebuvo staliukų, todėl nebuvo kur pasidėti maisto, kamerose buvo didelė drėgmė, sienos pajuodusios nuo pelėsio. Kitose kamerose, kuriose buvo laikomas, sąlygos taip pat buvo antisanitarinės, vienam asmeniui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas – 3,6 m². Dalį kameros užima lovos, sanitarinis mazgas, todėl plotas dar labiau sumažėja. Kamerose nuolat trūkdavo oro, ventiliacija bloga, didelė drėgmė, nebuvo įmanoma fiziškai pailsėti. Higienos priemones išduodavo 2 asmenims, dušai neveikdavo arba vanduo tekėdavo labai lėtai, tokiomis sąlygomis buvo laikomas apie 60 dienų. Apie pusę metų tokiomis pat sąlygomis buvo laikomas ir kameroje Nr. 254. Kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis perpildytose kamerose patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, taip pat tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai, pablogėjo sveikata. Mano, kad už kiekvieną minėtomis sąlygomis kalinamą dieną jam turi būti priteisiama po 100 Lt neturtinės žalos, už visą laikotarpį - 15 000 Lt. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei E. Ž. Teisių Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1-8).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. birželio mėn., o skundą teismui pateikė 2014-06-23, todėl praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas Civilinio kodekso 6.245-6.255 bei 6.271 straipsnių prasme, jo kalinimo sąlygos buvo kaip ir kitų įstaigoje laikomų asmenų, jos nebuvo išskirtinai pablogintos. Taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau šis skaičius nuolat yra viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Visose kamerose yra langai, kurie vėdinami natūraliu būdu. Kamerose taip pat yra sanitariniai mazgai, praustuvai, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, kameras eilės tvarka tvarko patys suimtieji. Pažymėjo, kad duomenų apie Visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus (kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas per ginčo laikotarpį), nėra, kadangi tokie patikrinimai tuo metu nebuvo atliekami.

Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 20-22).

Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Skundas atmetamas.

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. gegužės 16 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, o 2008-05-16 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (b. l. 17).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kameroje, taip pat buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, kamerose trūko oro, buvo drėgna, dėl to prašo priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. Atsakovė pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.

CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o CK 1.127 str. 1 d. - ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda ta kiekvieną dieną. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. gegužės 16 d. (b. l. 17), vėliau išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas teismui pateikė 2014-06-23 (žyma ant voko), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. 16 d. negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į pareiškėjo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad pareiškėjas atnaujinti ieškinio senaties termino neprašo.

Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.