Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl įpareigojimo leisti naudotis AB ESO elektros įvadu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto 1/2 dalį, esančio (duomenys neskelbtini) Objekto dalį nuosavybės teise ieškovas įgijo jau su įrengtu elektros įvadu. Tarp ieškovo ir atsakovo kilus nesutarimams dėl sunaudotos elektros energijos apmokėjimo, atsakovas atjungė ieškovo naudojamoms patalpoms elektrą ir ieškovas gyvena be elektros. Iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, kaip objektas, yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto vienetas. Remiantis tuo, ir atsižvelgiant į AB ESO atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma, kad naudojimosi elektros įvadu, elektros energijos suvartojimo objekte ir atsiskaitymo už ją klausimai turi būti sprendžiami bendru objekto valdytojų sutarimu, darytina išvada, kad elektros energija yra tiekiama objektui, šiuo atveju – gyvenamajam namui, o ne asmeniui sudariusiam Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Minėta sutartis buvo sudaryta su atsakovu, kaip su asmeniu prijungiančiu elektros įrenginius prie Bendrovės elektros tinklų, o ne kaip su buitiniu vartotoju. Kuris iš nekilnojamojo turto bendraturčių turėtų būti įforminamas buitiniu vartotoju, taip pat turi būti sprendžiama šių asmenų tarpusavio sutarimu. Teismas pažymi, kad vien tas faktas, jog atsakovas savo vardu sudarė ir pasirašė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, nesuteikia jam išimtinių teisių į elektros įvado naudojimą, valdymą ir disponavimą.

Byloje egzistuoja situacija, kad gyvenamojo namo savininkai yra du asmenys, o elektros įvadas tik vienas. Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.

Kasacinis teismas Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio nuostata aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesu apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas pripažįsta, kad tarp šalių, kurioms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso elektros įvadas, atsirado teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas esant nesutarimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo nesikreipė į teismą, o savavališkai atjungė elektros tiekimą ieškovo naudojamoms patalpoms, tai yra pažeidė ieškovo nuosavybės teises, atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi atnaujinti elektros tiekimą ieškovo naudojamoms patalpoms ir leisti ieškovui naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu objektu – AB ESO elektros įvadu. (Lietuvos Respublikos CK 4.72 str. 1, 2 d., 4.73 str. 3 d., 4.75 str. 1 d.)

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

CPK 273 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (Lietuvos Respublikos CPK 273 straipsnio 3 dalis). Remiantis išdėstytu, atsakovas įpareigotinas leisti naudotis AB ESO elektros įvadu ieškovui, atnaujinant elektros energijos tiekimą ieškovo naudojamoms patalpoms, nustatant 30 dienų terminą nuo teismo įsiteisėjimo dienos. Jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, privalės mokėti 40,00 Eur baudą ieškovo naudai, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. (Lietuvos Respublikos CPK 771 str. 5 d. ).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė: 31,00 Eur žyminio mokesčio. Šioje byloje ieškovui 2015-08-05 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1205-15 buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jo atstovavimo išlaidos sudarė 92,64 Eur advokato užmokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88-99 str., iš atsakovo priteistina 92,64 Eur ieškovo atstovavimo išlaidų ir 31,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti naudotis AB ESO elektros įvadu ieškovui S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinant elektros energijos tiekimą jo nuosavybės teise valdomiems pastatams ir statiniams, esantiems(duomenys neskelbtini).

Jeigu atsakovas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys teismo įpareigojimo leisti naudotis elektros įvadu ir atnaujinti elektros energijos tiekimą, paskirti atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,00 eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 64 ct) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 00 ct) nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.