Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

1. 2015-10-02 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK ) 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str.- galutinė bausmė paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo,

2. 2018-11-02 pagal LR BK 178 str. 2 d.- 4 mėn. laisvės apribojimu;

3. 2020-06-05 pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.- 60 parų arešto bausme. 2020-10-09 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (2021-08-14 fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas E. N. ),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. Š., 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 15.30 val., parke, esančiame, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia parvertė ant žemės ir ranka, sugriebęs už kaklo, smaugė E. N., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam odos nubrozdinimą kakle, kaklo minkštųjų audinių suspaudimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. Š. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas, tris metus alkoholio iš viso nebevartoja, narkotikų niekada nevartojo. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 15.30 val., iš savo namų (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas savo draugę K. K. ir jo vaiką, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis atvažiavo ne pas K., o pas jo sūnų. Susiskambino telefonu su K.ir susitiko parke prie ežero, gatvės nežino. Kai nuėjo prie ežero, K. stovėjo su E. seserimi ir kalbėjosi. Nukentėjusįjį E. N. jis pažinojo, su juo gerai sutarė. Nurodė, kad jis pats atsisėdo ant suoliuko. Jis iš K. buvo pasiskolinęs telefoną. Kada E. išlindo iš krūmų, K. stovėjo prie jo ir atsirėmusi į stalą šnekėjosi su juo. Tuomet E. atėjęs ją nustūmė ir pasakė, kad ji daugiau su juo nešnekėtų. Tuo momentu jam trūko kantrybė, jis E. pargriovė ir ranka suėmė jam už kaklo bei galimai paspaudė. Jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, nukentėjęs paėmė K. už rankos, tiesiog ją nustūmė į šoną ir liepė su juo nešnekėti. Tada jam trūko kantrybė, todėl taip ir pasielgė. Nurodė, kad anksčiau su nukentėjusiuoju konfliktų nebuvo kilę. Su juo draugai nebuvo, buvo pažįstami. Nukentėjęs bandė draugauti su K. K., bet nelabai kas jiems išėjo. Jis jų draugystei neprieštaravo, nes su K. jau buvo išsiskyrę. Nurodė, kad kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažįsta visiškai, pripažįsta atlikęs E. N. atžvilgiu visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Nurodė, kad nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta, atlygins. Mano, kad tai nedidelė suma, jam nebus problemų ją atlyginti, nes jis tiek uždirba per 2–3 dienas. Nurodė, kad šiuo metu sūnų išlaiko, kiekvieną savaitę atveža jam po 50–60 Eur, jo santykiai su K. šiuo metu puikūs, gražiai bendrauja. Nurodė, kad jis dirba neoficialiai, yra mokinys, dirba pagalbiniu darbininku ir tuo pačiu mokosi pas žmogų, kuris dirba pagal patentą. Mokosi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta, kad vartoti smurtą negalima. Įvykio metu buvo blaivus. Jeigu pasikartotų panaši situacija, taip nebepasielgtų. Nurodė, kad jis yra labai ramus žmogus, jį reikia išvesti iš kantrybės, kad taip pasielgtų. Tai buvo pirmas kartas, kai pavartojo smurtą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio nukentėjusio E. N. apklausos protokolo (1 t., b. l. 14-15) matyti, kad 2021-08-14, apie 15,30 val. jam būnant (duomenys neskelbtini), parke, kartu su K. K., priėjo iš matymo pažįstamas asmuo vardu J., kuris pasakė jam, kad gali gauti į dantis dėl K. negrąžinto telefono. Tuomet jis atsitraukė, o J. puolė ant jo ir pargriovė ant žemės, bei sugriebęs ranka jam už kaklo, jį smaugė. K. K. pradėjo rėkti, kad iškvies policiją ir tada J. jį paleido bei nuėjo link (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, ant kaklo matosi paraudimas.

Iš byloje esančio liudytojos K. K. apklausos protokolo ( 1 t., b. l. 81-86), matyti, kad 2021-08-14, apie 15, 30 val., ji buvo (duomenys neskelbtini), parke kartu su savo draugu E. N.. Prie jų priėjo jos buvęs sugyventinis J. Š. ir pradėjo konfliktuoti su E. N. dėl jai priklausančio telefono. Tada E. N. atsitraukė, kad nekiltų toliau konfliktas, bet J. Š. staiga puolė ant E., jį pargriovė ant žemės, bei ranka pradėjo smaugti, sugriebęs E. už kaklo. Ji pradėjo rėkti, kad paleistų, kad iškvies policiją. Tuomet J. jos draugą paleido ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) E. jai sakė, kad skauda kaklą.

Iš byloje esančio 2021-08-14 E. N. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad 2021-08-14, apie 15,30 val., (duomenys neskelbtini), parke, kilo žodinis konfliktas tarp jo ir pažįstamo asmens vardu J. Pastarasis pervertė jį ant žemės, tada sugriebęs dešine ranka kaklą, pradėjo smaugti. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t. b. l. 12-19).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 696/2021(05) matyti, kad E. N. padarytas odos nubrozdinimas kakle, kaklo minkštųjų audinių suspaudimas. Sužalojimai galimai padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021-08-14. Sužalojimas padarytas ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė fizinį skausmą E. N. (1 t. b. l. 70)

Iš byloje esančio 2021-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), parke. Pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta, niekas nepaimta. Fotografuota (1 t., b. l. 24-29) .

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 15.30 val., parke, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia parvertė ant žemės ir ranka, sugriebęs už kaklo, smaugė E. N., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam odos nubrozdinimą kakle, kaklo minkštųjų audinių suspaudimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. tyčia parvertus nukentėjusį ant žemės ir ranka, sugriebus už kaklo, smaugė E. N., jam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (neišnykęs teistumas).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teistas 3 kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Jis išvadų iš teistumo nepadarė. Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (2 t., b. l. 51), yra atsakomybę lengvinanti viena aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis nukentėjusiam žalos neatlygino, tačiau kaltinamasis pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, pažada atlyginti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtos bausmės ankstesniais nuosprendžiais - laisvės apribojimas, areštas, nebuvo efektyvios. Kaltinamasis neišnykus teistumui vėl padarė nusikalstamą veiką. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę atitinkančią sankcijos vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis keičia gyvenimo būdą; kad šiuo metu formuojasi teigiami socialiniai ryšiai- jis dirba (nurodė, kad jis dirba neoficialiai, yra mokinys, dirba pagalbiniu darbininku ir tuo pačiu mokosi pas žmogų, kuris dirba pagal patentą. Mokosi mūryti krosnis, duonkepius, židinius), kaip nurodė jis pats, kas savaitę moka vaiko išlaikymui 50-60 Eur; nurodė, kad už 2-3 savaičių jis galės dirbti savarankiškai; kaip nurodė jis pats, alkoholio nevartoja; teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 4 d. 5 d. 5 p. 6 p. 9 p., teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teistumą turinčiam asmeniui. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nebendrauti su nukentėjusiu E. N..

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjęs E. N. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 200,00 Eur sumai (1 t., b. l. 74), nurodė, kad kaltinamasis jam sukėlė fizinį skausmą, padarė odos nubrozdinimą kakle, kaklo minkštųjų audinių suspaudimą. Dėl padarytų sužalojimų jis patyrė nepatogumų, negalėjo ramiai miegoti, eiti į darbą, skaudėjo kaklą. Prašo priteisti iš kaltinamojo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą visišką žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Civilinio kodekso 5 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiam taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykių padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Byloje nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą ir jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė nepatogumų, negalėjo ramiai miegoti, eiti į darbą, skaudėjo kaklą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Kaltinamasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, jis dirba (nurodė, kad neoficialiai, padeda meistrui statyti krosnis, duonkepes, taip jis mokosi amato), nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, atsižvelgiant į jo amžių, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusio prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 200,00 Eur, atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl ieškinys tenkintinas. Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis civ. ieškinį pripažįsta visiškai.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam 2021-09-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (1 t., b. l. 117-118), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297, 302-303 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį: laisvės atėmimu šešis (6) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą keturis (4) mėnesius.

Taikyti BK 75 str. 2 d. 4 d., 5 d. 5 p. 6 p. 9 p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienų (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nebendrauti su nukentėjusiu E. N..

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusio E. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš J. Š. 200,00 Eur (du šimtus eurų ) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusio E. N. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.