- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- ATP-511-114/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00457-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Smolskas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. G. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. G. už tai, kad jis, 2011 m. gegužės 20 d., apie 23 val. 30 min., vairuodamas transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Maxima“ parduotuvės, esančios Dariaus ir Girėno gatvėje, Jurbarko mieste, nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (protokolo Nr. F 498593), tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19d. nutarimu, N. G. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir paskyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad N. G. savo kaltės nepripažino ir posėdžio metu nurodė, kad jis nepastebėjo, jog būtų stabdomas policijos pareigūnų, tačiau jo kaltė įrodyta posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų D. T. ir R. M. parodymais, kurie patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. G. automobilyje važiavo vienas, buvo stabdomas lazdele ir įjungiant tarnybinio automobilio švyturėlius. Pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Teismas liudytojo A. G., posėdžio metu duotus parodymus vertino kritiškai, nes jis yra N. G. draugas ir yra suinteresuotas, kad byla būtų išnagrinėta jo draugo naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. G. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes jam nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Skunde nurodo, kad savo automobiliu vežė draugą A. G.. Įvažiavo į parduotuvės „Maxima“ aikštelę, kurios gale turėjo sukti į vidinį kiemą. Prieš sukdamas matė policijos pareigūnus su šviečiančiomis liemenėmis. Jokių pareigūnų gestų rankomis nepastebėjo, ir neprivažiavus jų, parodė posūkį ir įsukęs į kiemą sustojo. Tuo pat metu prie jo privažiavo policijos automobilis. Pareigūnams teigė, kad nematė, jog yra stabdomas. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
N. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė. Ėmėsi priemonių išsiaiškinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas išaiškino ir nustatė. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, nutarime pateiktas išsamus ir motyvuotas nustatytų aplinkybių įvertinimas, todėl teismo išvados tiek dėl įvykio aplinkybių, tiek ir dėl pareiškėjo kaltės yra pagrįstos ir teisėtos.
Padarytą pažeidimą apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad jis važiavo su draugu, vairavo automobilį ir nematė, kad jį stabdo policijos pareigūnai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka konstatuojama, jog ši pareiškėjo versija yra tik gynybinio pobūdžio teiginiai, nes jie prieštarauja objektyviems bylos duomenimis, bei liudytojų R. M., D. T. parodymams, kurie laikytini patikimais ir nuosekliais, nes tarpusavyje neprieštarauja, sutampa bei patvirtinami administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotais duomenimis. Liudytojai R. M. ir D. T. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir teisme apklausiami nurodė tas pačias aplinkybes, t.y, kad patruliuodami Jurbarko mieste Dariaus ir Girėno g. apšviestoje aikštelėje aiškiu rankos mostu apskrita stabdymo lazdele stabdė atvažiuojantį automobilį, kuris nesustojo. Automobilį rado stovintį aikštelėje už kelių šimtų metrų nuo stabdymo vietos. Vairuotojas važiavo vienas. Šios aplinkybės ne tik paneigia N. G. bei liudytojo A. G. parodymus, tačiau patvirtina ir leidžia laikyti patikimas pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki. Apelianto iki įvykio nepažinojo, jokių santykių, o juo labiau priešiškų, su juo neturėjo, todėl ir apkalbėti N. G. jiems nėra jokio pagrindo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino teismo posėdyje apklausto liudytoju A. G. parodymus, kuris patvirtino, kad yra N. G. draugas ir teigė, kad tą vakarą važiavo kartu su N. G.. Policijos pareigūnų ir švyturėlių nematė ( b.l. 52-53). Pažymėtina, kad liudytojas A. G. yra N. G. draugas, jo parodymai nenuoseklūs, nepatikimi, jis yra suinteresuotas, kad byla būtų išnagrinėta jo draugo naudai, ir vertintini, kaip siekis padėti išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole N. G. paaiškinime nurodoma, kad vairuodamas automobilį jis suko į kiemą, niekas jo nestabdė, arba to nepastebėjo (b.l.4), versiją, kad važiavo ne vienas, pateikė tik 2011-06-06 skunde (b.l. 24). Teismo posėdžio metu ir savo skunde teigia, kad policijos pareigūnus matė, tačiau nematė, kad jį stabdė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. G. paaiškinimai yra nepastovūs, prieštaraujantys tarpusavyje, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, kurie vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą ir yra paneigti byloje esančiais įrodymais.
Tuo tarpu kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, patvirtinami tarnybiniais pranešimais bei objektyviais bylos duomenimis, kurie papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip pareiškėjo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. įrodymus.
Laikytina, jog apylinkės teismo išvada dėl duomenų pakankamumo nustatyti įvykio aplinkybes bei pareiškėjo kaltę, pagrįsta. Todėl N. G. skundo argumentai dėl liudytojų policijos pareigūnų parodymų, kad jis nesugebėjo pareigūnams aiškiai paaiškinti, kodėl stabdomas nestojo, nes turi negalią, jam užsikerta kalba ir mikčioja yra atmestini, nes nėra įrodyti jokiais dokumentais, duomenų apie sveikatos būklę N. G. nepateikė ir prie savo skundo. Jo sugalvota versija, kad įvykio metu jis važiavo su draugu ir policijos pareigūnai jo nestabdė yra paneigta surinktų įrodymų visuma.
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011-09-19 nutarimu N. G. paskirdamas nuobaudą už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nepažeidė administracinių teisės pažeidimo kodekso reikalavimų. Atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, pažeidėjo asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka), į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, bei požiūrį į savo veiksmus, N. G. pagrįstai paskyrė baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Byloje esančia pažyma apie asmens baustumą nustatyta, kad N. G., ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tai rodo, kad padarytas administracinės teisės pažeidimas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis. Visa tai, suteikia pagrindą manyti, kad anksčiau N. G. taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir nedavė teigiamų rezultatų. Tai neigiamai apibūdina asmenybę.
Apylinkės teismo N. G. paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pobūdį, pažeidėjo asmenybę yra adekvati padarytam teisės pažeidimui ir yra būtina pasiekti siekiamus tikslus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
N. G. apeliacinį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.