Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovui advokatui G. L., išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. skundą dėl 2015-10-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimu A. J. paskirta 45 Eur bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, t.y. už tai, kad jis 2015-10-15 apie 14.40 val. Klaipėdos r. sav., Gargžduose, (duomenys neskelbtini). A. J. vairuodamas automobilį SCANIA R 113H v/Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad iš priekabos neiškris akmuo, kuris atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį AUDI A4 v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino jo priekinį stiklą. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 208.4, 208.5 p., reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto A. J. skundas, kuriame nurodo, kad, minėtą dieną automobiliu jokio krovinio nevežė. Važiavo tuščiu kėbulu. Kiekvieną kartą išsikrovęs (automobilis savivartis) krovinį, kėbulą po grunto vežimo nuvalo, t.y. nušluoja kėbulo vietas ant kurių gali būti likę grunto likučių. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kėbulo detalių formos padarytos taip, kad vežamas gruntas ant jo nesilaikytų (kėbulo sienelėse dominuoja trapecijos formos). Todėl važiuojant tuščiu automobiliu (be krovinio) iš kėbulo ar nuo jo joks akmuo nenukrito ir nukristi negalėjo nes ten jo nebuvo. Taip pat iš bylos medžiagos matosi, o taip pat iš prie skundo pridedamų fotonuotraukų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis buvo be priekabos. Be to daugiau jokių įvykio aplinkybių nebuvo aiškintasis, papildomų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nerinkta. Iš kart, tą pačią dieną, jo atžvilgiu buvo surašytas skundžiamas nutarimas ir paskirtą administracinė nuobauda. Todėl prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. nesutiko padaręs pažeidimą, papildomai paaiškino, kad spalio 5 d. važiavo iš garažo (duomenys neskelbtini). Važiavo į Šniaukštų karjerą pasikrauti žvyro. Tą dieną nebuvo vežęs jokio kito krovinio. Pareigūnams pateikė dokumentus. Jokio važtaraščio negalėjo turėti, jei nėra krovinio. Važtaraštį gauna tik pasikrovęs prekę. Minėtinas įvykis vyko už Baičių, už Dovilų, Dovilų link važiuojant dešine kelio puse. To įvykio net nepastebėjo. Kai pravažiavo Dovilų tiltą jį aplenkė ir jam prieš akis užsuko „Audi“ automobilis, ir po truputi jis pradėjo stabdyti. Išvengė situacijos ir nuvažiavo toliau. Nuvažiavo į karjerą. Per veidrodį matė „Audi“ prie pat lempos. Jau karjeruose atėjo jaunuolis ir pasakė, kad jis išmušė jo automobilio stiklą. Jis sakė, jog tai vyko prie Skaidrio ežero ir, kad jie prasilenkė. Nėra turėjęs tokio incidento. Jaunuolis sakė: „mes prasilenkėm ir tu išdaužei man stiklą“. Jei nebuvo laikytąsi saugaus atstumo, tai jis su jaunuoliu neturi ką aiškintis. Sakė, kad: „jei yra draudimas, pildyk deklaraciją“. Jaunuolis išėjo ir nebeparėjo. Jo automobilis „Skania“. Kiekvieną vakarą visada sutvarko ir apšluoja savo automobilį. Mašiną valė prieš įvykį. Iš garažo jis jau išvažiavo su švaria mašina. Yra liudininkas, kad jis iš garažo išvažiavo švarus. Automobilis priklauso jam. Jis dirba kaip įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo draugas K. norėjo važiuoti kartu draugijoje. Jis važiavo su juo kabinoje. P. turėjo matyti, ar jis važiavo kartu su K.. Kai nukentėjusysis priėjo prie jo automobilio, atidarė langą ir jie kalbėjo neatidarę durų, tik pro langą. Taip pat paaiškino, kad automobilio pastatymo į garažą tvarka griežta. Nėra tokio atvejo buvę, kad nebūtų apžiūrėta jo mašina po darbų. Nesvarbu kokiu paros metu statomas automobilis į garažą, jie privalom apžiūrėti visą mašiną. Būtina apžiūrėti ir nušluostyti mašiną. Jei kuzovą verti, apsibarsto aplinkui. Pakėlus kuzovą, iškrovus jau krovinį, visada apšluojama. Garaže grindinys betoninis. Jo manymu, dvi mašinos, važiavusios priekyje kito automobilio, žvyruotu keliu, galėjo pakelti akmenį, nes buvo vėjuota. Tai galėjo įvykti prieš jam atvažiuojant. Prasilenkiant jų automobiliams niekaip negalėjo nuo jo mašinos nukristi akmuo ir išdaužti stiklo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas G. L. paaiškino, kad jo reikalavimas lieka toks pats. Skunde buvo išdėstęs aplinkybes, norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad administracinių bylų praktikoje tokio pobūdžio pažeidimas yra numatytas, kai yra akivaizdžių įrodymų, kad buvo pažeidimas. Yra atvejų kai iš automobilio kėbulo krentantis daiktas suniokoja kitą automobilį. Šiuo atveju, taip pat, bandoma įrodyti, kad taip ir buvo. P. apklaustas teismo posėdyje, teigė, neva, jam iš jo ginamojo automobilio kritęs akmuo, išdaužė priekinio lango stiklą. Bet nėra jokio įrodymo, kad iš jo ginamojo automobilio būtų iškritęs akmuo. Pateiktuose tachografo duomenyse jo ginamasis, kaip J. ir minėjo nuo pat pradžių, tą dieną išvažiavo iš garažo apie 14:30 val. ir darė tik vieną reisą, daugiau užsakymų neturėjo. Baigė darbą apie 16:10 val., tai truko apie valandą laiko iki baigėsi iškrovimas iki pastatant automobilį į garažą. K. kartu su J. važiavo automobilyje, tai patvirtino posėdžio metu K., kad jie kartu išvažiavo iš garažo, ir, kad tai buvo pirmas reisas. Automobilis buvo švarus. Automobilis buvo be priekabos. Iš fotonuotraukų, kurias padarė, nes policija nesiėmė to daryti, nesidomėjo automobiliu, nesikvietė J.. Policija surašė protokolą ir nubaudė J.. Formalios frazės, apie priekabą pateikiamos ir atsiliepime. Atsiliepime kalbama tik apie administracinės nuobaudos tikslus, nesigilinant apie aplinkybes. Visi dirbantys tokį darbą aiškina automobilio pastatymo į garažą tvarką, kad automobiliai, iškrovus krovinį, visada yra sutvarkomas tinkamai. Inspekcija yra labai griežta tuo atžvilgiu. Iš parodymų, J. nesuprato, kas atsitiko. Įvykio esmė: P. 2015-10-05 kai jau buvo pranešęs apie įvykį bei atvykus policijos pareigūnei J., atvykusiai į karjerą, rašė pranešimą, kuriame minima, jog P. pastebėjo, kad prieš jį važiavę du automobiliai mestelėjosi į kelkraščio pusę ir nuvažiavo toliau. Prieš jį važiavo du lengvieji automobiliai. Jis pats, žinodamas tą kelią, žinodamas, kad ten yra platūs kelkraščiai, tas kelias prieš Skaidrųjį ežerą, grunto kasimo karjero link, išvažiuojant nuo asfalto ant žvyrkelio, užsineša akmenys. Esant vėjui, paskutinis automobilis galėjo pakelti akmenį ir išdaužti stiklą. Pagal fizikos dėsnius, akmuo negalėjo taip skristi. Galimai akmuo galėjo kristi ant P. mašinos jei būtų buvęs ant J. mašinos, bet to akmens ten nebuvo. Todėl nesant pažeidimui prašo bylą nutraukti.

Liudytojas R. P., teismo posėdžio metu paaiškino, jog tai įvyko kelyje Gargždai – Dovilai, važiuojant link Gargždų kolonėlės. Prasilenkiant jam su sunkvežimiu į jo priekinį stiklą krito akmuo. Savivartis V/Nr.(duomenys neskelbtini) Nemažas akmuo iš viršaus krito. Dvi mašinos metėsi į šoną. Krentantis akmuo įskėlė priekinį automobilio stiklą. Apsisuko iš karto. Matė, kad tikrai akmuo krito iš viršaus, o ne iš šono. Nepastebėti to buvo negalima. Tikrai toks akmuo negalėjo būti iš po ratų. Tai įvyko ties Skaidriuoju karjeru. Jis, važiuodamas iš paskos savivarčio, mirkčiojo iš galo, įjungė signalus. Savivarčio vairuotojas nereagavo, numojo ranka. Tai vyko gana greitai. Sunkvežimį sustabdė jau karjeruose. Jis buvo išlipęs iš mašinos, kalbėjo su savivarčio vairuotoju. Kai pasakė vairuotojui apie įvykį, jam buvo atsakyta: „ne tu pirmas, ne tu paskutinis“. Savivartis įvažiavo į karjerą, greit pasikrovė, neišvažiavo iš karjerų. Ant galo savivarčio yra „kozeriukas“, nuo tos vietos ir krito akmuo. Iš galo nei vienas sunkvežimis nepravažiavo. Kai policija atvažiavo, toje vietoje jau mašinų nebebuvo. Savivartis buvo be priekabos. Akmuo krito iš kėbulo, kritusio akmens nerado. Išdužus stiklui sustojo. Nuo smūgio sutrukčiojo. Prieš jį važiavo du lengvieji automobiliai. Už jo toli važiavo džipas. Atvykęs į karjerus siūlė pildyti deklaraciją, bet savivarčio vairuotojas nesutiko, tik pasakė: „tu ne pirmas, ne paskutinis“. tiksliai atstumą nustatė, nes yra medžiotojas, atstumą moka nustatyti iš akies. Atstumas buvo 50 m. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam būtų siūlęs pildyti deklaraciją, tai jis nebūtų nesutikęs.

Liudytojas A. K., teismo posėdžio metu paaiškino, jog jie važiavo su A. J.. Pravažiavus Dovilus, juos aplenkė ir užstabdė „Audi“ automobilis. Tai buvo apie pietus, apie trečią dienos. Mašinų buvo sausa kai išvažiavo iš garažo. A. J. techniškai tvarkingas. Kėbulas buvo švarus. Akmuo negali niekur laikytis ant mašinos. Aivaras sakė, kad jie turi kažką „kaip uodegą“. Vairuotojas ties tiltu juos aplenkė ir mosikavo rankom. Sakė Aivarui: „stojam“. Aivaras nestojo, nes nesuprato, kas jį strabdo ir kodėl. Jie sustojom karjeruose. „Audi“ vairuotojas jiems sakė, jog jis jiems mojavo, ir, kad jie dėmesio nekreipė. A. pasakė, kad „jei išdaužėm langą, tai pildykim deklaraciją“. Nežino kokiu momentu buvo išdaužtas stiklas. Kur tas akmuo ant savivarčio gali laikytis, neįsivaizduoja. Jie nelipo iš mašinos, kai priėjo P.. J. nebandė daugiau nieko aiškintis. Jei iš galo važiuojant žvyruotame kelyje, taip būtų galima bet kam išdaužti stiklą. „Audi“ automobilį pastebėjo prieš Baičių tilto. Automobilis iš karto juos lenkė. Automobilis juos pasivijo tik Doviluose. Jų taisyklės yra griežtos. Aivaras laiko mašiną garaže. Virš kabinos, ant stogelio, gal ir būna, kad užsilaiko akmuo, bet šiuo metu nebuvo. Būna, kad savivarčiai būna prikrauti iki viršaus, bet šiuo metu nebuvo. Visada po išsikrovimo automobiliai yra nuvalomi. Jie su tuščiu sunkvežimiu išvažiavo iš garažo.

Motyvuojamoji dalis

A. J. skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

A. J. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Taigi, pažeidimo, už kurį A. J. nubaustas, konstatavimui yra būtina nustatyti, kad jo vairuojama transporto priemone nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)– t. y. subjektyviąją pusę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N62-3400/2011). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N261-3550/2010, N62-2486/2010). Toks ATPK 127 str. 2 d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.

Nors pareiškėjas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad jis 2015 m. spalio 5 d. važiavo iš garažo (duomenys neskelbtini)., į Šniaukštų karjerą pasikrauti žvyro, tačiau ginčija, kad jo veiksmuose yra inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį sudėtis, tai yra, nesutinka. Pareiškėjas teigia, kad K. kartu su juo važiavo automobilyje, iš garažo, ir, kad tai buvo pirmas reisas. Automobilis buvo švarus. Automobilis buvo be priekabos, ka patvirtina ir tachnografo duomenys. Be to minėtinas įvykis vyko už Baičių, už Dovilų, Dovilų link važiuojant dešine kelio puse. Kai pravažiavo Dovilų tiltą A. J. aplenkė ir jam prieš akis užsuko „Audi“ automobilis, ir po truputi jis pradėjo stabdyti. Išvengė situacijos ir nuvažiavo toliau. Nuvažiavo į karjerą. Per veidrodį matė „Audi“ prie pat lempos. Jau karjeruose atėjo jaunuolis ir pasakė, kad jis išmušė jo automobilio stiklą. Jis sakė, jog tai vyko prie Skaidrio ežero ir, kad jie prasilenkė. Jaunuolis sakė: „mes prasilenkėm ir tu išdaužei man stiklą“. Jei nebuvo laikytąsi saugaus atstumo, tai jis su jaunuoliu neturi ką aiškintis. Sakė, kad: „jei yra draudimas, pildyk deklaraciją“, tačiau jaunuolis išėjo ir nebeparėjo. Taip pat paaiškino, kad automobilio pastatymo grįžimo į garažą tvarka griežta. Nėra tokio buvę, kad nebūtų apžiūrėta jo mašina po darbų. Nesvarbu kokiu paros metu statomas automobilis į garažą, jie privalo apžiūrėti visą mašiną. Būtina apžiūrėti ir nušluostyti mašiną. Jei kuzovą verti, apsibarsto aplinkui. Pakėlus kuzovą, iškrovus krovinį, visada apšluojama. Garaže grindinys betoninės. Jo manymu, dvi mašinos, važiavusios priekyje kito automobilio, žvyruotu keliu, galėjo pakelti akmenį, nes buvo vėjuota. Tai galėjo įvykti prieš jam atvažiuojant. Prasilenkiant jų automobiliams niekaip negalėjo nuo jo mašinos nukristi akmuo ir išdaužti stiklo.

Vertinant A. J. inkriminuojamo teisės pažeidimo turinį matyti, kad jam inkriminuojami veiksmai gali būti atliekami tik esant tiesioginiai tyčiai, t.y. asmuo suvokia, jog daro teisės pažeidimą, kad tokie jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes ir jų siekia. A. J. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo manymu, dvi mašinos, važiavusios priekyje kito automobilio, žvyruotu keliu, galėjo pakelti akmenį, nes buvo vėjuota. Tai galėjo įvykti prieš jam atvažiuojant. Prasilenkiant jų automobiliams niekaip negalėjo nuo jo mašinos nukristi akmuo ir išdaužti stiklo, o įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, manytina, kad ši A. J. versija atitinka faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 str., 250 str.). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. veiksmuose nenustatyti esminiai ATPK 7 str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai, ir nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad iš A. J. automobilio SCANIA R 113H v/Nr. (duomenys neskelbtini) iškrito akmuo, ko pasekoje R. P. automobiliui AUDI A4 v/Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužė stiklą, o kitų A. J. kaltės įrodymų nėra, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 124⁷ straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo A. J. atžvilgiu nutrauktina, o 2015-10-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalie 2 punktu, teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundą patenkinti.

2015-10-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15052758693 panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo teiseną A. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį nutraukti, nenustačius A. J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimą per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.